Kol vaikinai mėgavosi vandens pramogomis stengiausi užsiimti kažkuo kas būtų naudinga man. Žinojau tik vieną dalyką kuris atrodė naudingas – piešimas. Mėgavausi šiuo komiksu piešimu , kad ir kaip keistai tai skambėtu. Šiandien įpatingai atrodė viskas vyko lengvai ne todėl , kad Suho mane pabučiavo dar kart , nors tai buvo viena iš priežasčių , bet dėl kad galėjau mėgautis ramybę. Čia manęs nesupo žmonės kurie manęs nemėgo ir gamta mane ramino.
Buvau pradėjusi piešti vietą kur Sehun atranda žemėje esančius padarus ir jis pamilsta juos be jokių abejoniu. Pirmoji vaikino meilė baltam pukuotam šuniukui. Mankae uždėjo jam varda ViVi nekreipdamas dėmesio į tai , kad padarėlis yra vaikinas ne mergina. Atsidariau interneta nusprendusi susirasti kelias ViVi nuotraukas , kad būčiau tikra jog teisingai ją nupiešiau.
Tada ir pamačiau nuotrauką instagrame. Tai buvo mano nuotrauką po pirmojo užpuolimo šalia jos buvo kita nuotrauką po antrojo užpuolimo. „Mūsų fandomai ją skaudino dėl nieko. Ši mergina mums nieko nepadarė. kviečiu visas kurios ją užpuolėt. Jai esat tokios drąsiau skaudinti merginą kuri patinka mūsų vaikinams tada būkit tokios drąsiau ir viešai pasirodykit. Jai Xiujum Wenslou nepareiškia jums kaltinimu , tai nereiškia , kad jūs neliksit nubaustos. #Idareyou,Andyoubetterdontmesswitherimang."
Tie žodžiai kažkaip palietė mano širdi , nors ji nieko įpatingo neprašė , bet tai kad ji norėjo mane ginti net nežinodama kokia aš esu iš ties mane vertė pasijusti šiek tiek laimingesnia. Paspaudžiau širdutę ant jos posto ir palikau komentarą „Ačiū."
Baekkie ir lyderis grįžo iš savo nuostabaus pasibuvimo vadenyje po kelių valandų apsirengę sausus rūbus ir išsidžiovinę plaukus. Susipakavau savo daiktus pasiruošusi keliauti į kitą mūsų kelionės tikslą. Tai buvo kavinė. Yay pagaliau pietūs. Pribėgau prie medinio suoliuko ir sudribau jame nusimesdama kuprinę. Iš tos vietos kur sėdėjau galėjau matyti mišką ir tekančia upę. Tai buvo nuostabus vaizdas.
-Xiujum šiandien tu atrodai laiminga , kaip niekad ar tai dėl to , kad Suh...
Spyriau šuniuko vaikinui į koją. Jis kaip mat užsičiaupė apsimesdamas , kad susidomėjo meniu. Nukreipiau savo akis į meniu ieškoda ko nors kas patrauktu mano akis. Išsirinkau tai kas atrodė patraukliausiai. Padėjau meniu prieš save. Žiūrėdama į kraštovaizdį užsinorėjau padaryti nuotrauką , nors ir žinojau , kad joje vaizdas nebus toks nuostabus. Nežiūrėdama tiesiau savo ranką ten kur maniau esant mano telefoną. Po akimirkos nustojau kvepuoti supratusi , kad rankoje laikau ne telefoną.
Šilti pirštai laikė švelniai suspaudė Suho pirštus. Skruostais nubėgo raudonis. Norėjau patraukti savo ranką , kai vaikinas mane sulaikė. Pažvelgiau į rudaplaukis kurio rudos akys spindėjo. Vaikinas apvertė mano ranką delnu į viršų. Į ją įdėjo tabletes ir ištiesė vandens buteliuką.
Stengiausi patraukti akis nuo vaikino ir išgerti savo medicina , bet tai buvo neįtikėtinai sunku. Tai atrodė , kaip neįmanoma misija. Atsargei prikandau lūpą prisiminusi , kaip jo rankos laikė mano liemenį ir kokie patogūs buvo jo keliai. Švelnus spyris į koja privertė pabusti iš transo. Greit nusukau savo akis nuo lyderio ir pažvelgiau į kitą grupės narį esanti su mumis.
-Coliuke kodėl pradėjai piešt?
Paklausė Beakhyun padavėjai priėmus mūsų užsakymą. Gūžtelėjau pečiais.
-Tai vienas iš dalykų kuriuos tikrai sugebu,-sumurmėjau gerdama vandenį.
-O bučiavimasis irgi vienas iš tavo sugebė...
Vaikinas nebaigė sakinio , nes vanduo kurį gėriau atsidūrė ant jo veido. Žvelgiau į jį išplėtusi akis. jis tikrai mėgsta erzinti žmones.
YOU ARE READING
You Stole My Voice
FanfictionLiudininku apsaugos programa. Liudininkė: Nikolja Sorang. Byla:125AK. Perkeliama į pietų Korėja. Vardas: Xiujum Wenslou. Apsaugos laikas: Neribotas. Štai , kaip viskas prasidėjo. Nuo to praėjo šešeri metai. Šešeri metai svetimoj šaly. Po tiek ramyb...