-Kas čia dedasi. Liepk jiems išeiti,-tarė vienas vyriškis atėjęs su jaunuoju septynetu..
Lėtai paėmiau blanknuotą nuo stalo ir rašiklį. Atrėmiau blanknotą į Suho nugarą ir pradėjau rašyti. Parašiusi pabaksnojau į jiems į šonus. Vaikinai atsisuko į mane šiek tiek sunerimę. Papūčiau lūpas. Tai keistas mano įprotis kurio neina atsikratyti. Lapelyje buvau parašiusi.
„Nepalikit manęs vienos su jais. Jie žiūri į mane piktai. Chen jai paliksi mane viena aš neateisiu į tavo ir Xiumin vestuves. Kai pasiskūsiu D.O jai išeisi. Suho tu kaip lyderis negali manęs vienos palikti. Jūs pirmi mane sutikot aš jumis labiausiai pasitikiu. Prašau. Aš bijau."
Suho pakėlė savo rankas jis švelniai patvarkė mano plaukus suverždamas juos. Kai atsargei paėmė iš mano rankų šeimos nuotrauką ir įdėjo ją atgal į mano kuprinę užtraukė ją ir pakišo po stalu , kad niekam nesimaišytu. Tadashi kopija paglostė mano nugarą ir atsisuko į susirinkusius. Visi trys vaikinai nusilenkė ir tada Suho prakalbo.
-Atsiprašome , bet Xiujum nori , kad mes liktumėm. Atsižvelgent į jos sveikatą prašome suprasti , kad negalime jos palikti vienos,-mandagiai kalbėjo Suho.
-Ne jai spręsti kas liks čia. Eikit lauk,-liepė vyras atėjęs su septynetu.
Įsikibau į Chen ranką pasislėpdama už jo , nes Suho paėjo į priekį , tad dabar mane dengė tik Kai ir Chen. Pažvelgiau pro Chen petį į vaikinus. Du iš jų vis dar žvelgė į mane piktais žvilgsniais. Atverčiau švarų lapą. Užrašiusi tekstą pabaksnojau Kai į petį. Jis pažvelgė į mane.
„Kas jie tokie? Kodėl tie du šoniai vaikinai taip piktai į mane žiūri?"
Jaučiausi įbauginta. Tikriausiai dėl to , nes šiandien teko daug iškesti. Tikriausiai dėl to ir elgiausiai , kaip mažas vaikas. Bet negalėjau nieko padaryti. Iš manęs atimtas balsas aš negalėčiau savęs apsiginti ir jų daugiau. Tie vaikinai netgi aukštesni už mane. Gal jai jie nebūtų žvelgę į mane taip piktai , nebūčiau taip reagavusi.
-Tai BTS , jų fanės ARMY. Kurie šoniniai į tave žiūri piktai?,-paklausė Kai.
Parodžiau jam į du šoninius stovinčius arčiau lango. Chen susiraukęs nužvelgė juos tada pažvelgė į mane.
-Tai raperis Suga ir vokolistas Jimin,-tarė Chen.
Kai priėjo prie Suho ir kažką jam sumurmėjo į ausį. Suho pažvelgė į mane nustebes. Sumirksėjau kelis kartus ir pasislėpiau už Chen. Laikiausi įsikabinusi į jo megstuko rankovę.
-Mes nepaliksim jos vienos. Ji bijo jūsų , nes jūs piktai į ją žiūrit.
-Kas ji mažas vaikas?,-tarė vienas iš tų kuris piktai į mane žiūrėjo.
-Ne ji mano sesuo ir aš jos nepaliksiu vienos. Xiujum šiandien iškentė labai daug. Ji yra pasirašiusi sutarti su S.M tad ji yra mūsų šeima. Jai norit su pasikalbėti turėsit kalbėtis prie mūsų kitaip atleiskit , bet mes išeisim , nes aš turiu palydėti savo jaunėlę seserį ten kur ji būtų saugi,-tarė Chen nulenkė galvą ir atsisuko į mane.
Dabar jis man dar labiau priminė mano brolį. Jutau , kaip kelios ašaros susikaupė akyse , bet stengiausi nepravirkti. Nenorėjau pravirkti prieš žmones kuriuos mačiau pirma kart. Tadashi kopija paglostė mano petį ir šyptelėjo man.
-Vaikinai galit likti. Prašau visi sėskites,-tarė vyras kuriam manu priklausė šis kabinetas.
Suho , Kai , Chen ir aš atsisėdom ant sofos. Chen ir Suho sėdėjo man iš šonų , o Kai sėdo ant kraštelio šalia Suho. Vaikinai rimtai žvelgė į prieš juos atsisėdusius vaikinus. Vyrai sėdo iš šonų prie tos grupės. Vyriškis kuriam priklausė šis kabinetas atsisėdo ant šalimais esančios sofos prie Chen. Jis pažvelgė į mane savo šiltomis akimis.
YOU ARE READING
You Stole My Voice
FanfictionLiudininku apsaugos programa. Liudininkė: Nikolja Sorang. Byla:125AK. Perkeliama į pietų Korėja. Vardas: Xiujum Wenslou. Apsaugos laikas: Neribotas. Štai , kaip viskas prasidėjo. Nuo to praėjo šešeri metai. Šešeri metai svetimoj šaly. Po tiek ramyb...