You Stole My Voice

25

Apsigobusi pledu sekiau Suho man nežinoma kryptimi. Kai ėjau į parkelį nekreipiau dėmesio į tai kas buvo aplink. Pasukusi galvą kairėn pamstebėjau mėnulio nušviesta ežerą. Jis taikiai žerėjo mėnulio šviesoje suteikdamas jaukumo visam parkeliui. Kaip prieš tai jo nepastebėjau. Tikrai nebūčiau savęs žalojusi jai būčiau mačiusi kokioje vietoje atsidūriau.

Ežerą buvo apsupę keli aukšti medžiai jų lapai tyliai šnarėjo nuo švelnaus nakties vėjelio. Pakreipiau galvą į šoną stengdamasi kuo geriau atsiminti matomą vaizdą. Netoli ežero kranto stovėjo akmuo išpieštas superherojais. Net ir čia stovėdama galėjau matyti kokie veikėjai buvo pavaizduoti ant akmens. Geležinis žmogus , kapitonas Amerika , Halkas , strėlė ir mano herojė Loneliness. Jie visi puikavosi ant to akmens prie ežero. Tas kas piešė mano veikėja padarė ją besišypsančia tokia kokia ji niekad nebūna komiksose... ir realiam gyvenime.

Susikišau rankas į kožas kišenes. Pasijutau nejaukiai žvelgdama į tą piešinį. Niekad nepagalvojau apie tai gal jau būtų laikas tai herojai suteikti šiek tiek laimės. Laimės kurios ji nusipelnė po tiek kančių... Ahh ką aš čia šneku. Papurčiusi galvą apsižvalgiau ieškodama kur dingo Suho. Huh vaikinas pranyko. Smagu tikriausiai jis nepastebėjo , jog jo nebeseku.

Žinot nesijaudinčiau , jog pamečiau lyderi parkelyje tamsoje , tai manęs nejaudintu nes manau jis gali apsiginti , bet problema – jis turi mano kuprinę kurioje yra visi mano daiktai , tad po velnių kur tas sumautas vaikinas dingo. Sustojau tik akimirkai. Aaaa kaip jis gali save vadinti lyderiu , kai pameta viena iš savo nariu... Oh aš ne narys , bet vis tiek jis atėjo manęs parsivesti , o dabar paliko parkelyje vieną!!!!

Stengdamasi susikoncentruoti ties pykimu ant Suho dėl to , kad paliko mane parkelyje maskavau savo širdies skausmą dėl to , kad vaikinas pasiėmė mano pirmąjį bučinį. Neturiu dėl ko skūstis... Atvirai kalbant man patiko jausti rudaplaukio lūpas ant savųjų. Nežinau ką merginos jaučia per pirmąjį savo bučinį , bet aš jutau palengvėjima... Ne ne ne... Jaučiausi taip lyg kažkas pasiimtu mano sielą ir apgaubtu ja šilumą. Jaučiausi pagaliau saugi vaikino rankose. Jo lūpoms prisilietus prie manųjų...

Pirštų galiukais paliečiau lūpas stengdamasi vėl pajusti Suho lūpas. Tai kvaila. Vaikinas sakė jog tai buvo klaida , tad kodėl aš apie tai galvoju , kai man reikėtu galvoti , kaip po velnių man išeiti iš čia. Nusiėmiau pledą nuo pečių ir atsidusau. Jaučiausi pavargusi. Nuo miego trūkumo perštėjo akys. Skaudėjo skrandį ir riešą. Kojos kaip medinės judėjo takeliu kuriuo maniau ėjo ir vaikinas. Tai buvo vienintelis takelis kuriuo jis galėjo eiti.

Spyriau į akmenėlį kuris pasimaišė po kojomis. Stebėjau kaip jis sustojo ties juodais kedais. Tai tikrai negalėjo būti rudaplaukio batai , nes jis dėvėjo baltus konversus prieš nueidamas. Pakėliau nesusidomėjusi veidą į žmogų kuris stovėjo priešais mane. Kažkam tikrai reiktu baikti gasdinti žmones arba išsimiegoti , nes į mane žvelgė raudonos akys. Vaikino veidas buvo papilkėjęs nuo narkotikų vartojimo. Jo lūpos suformavo kažką panašaus į šypseną. Vis dar žvelgiau į jį nesusidomėjusiu žvilgsniu. Tokie žmonės , kaip jis manęs negazdino ir nedomino. Jie silpni , nepajėgūs kovoti ir jie mano kad pasaulis jiems yra kažką skolingas , nors patys kalti jog vartoja kvaišalus.

Atsidususi pabandžiau apeiti vaikiną , bet jis užstojo man praėjimą. Dar kart pažvelgiau į jį nustačiusi klausiamą išraišką. Aš neturiu nei pinigų , nei nieko brangaus ponas lyderis Suho išsinešė visus mano daiktus , tad šitam narkomanai teks atsiknisti arba išliesiu savo neapykinta ant jo. Niekas jo vis tiek nepasigestu. Vaikinui tiesiant ranką link manęs išgirdau artėjančius žingsnius. Pasilenkiau į šoną pažiūrėti kas skuba link mūsų.

-Ei Xiujum pasiklydai???,-suriko Baekhyun.

Ohh čia tas mažas šuniukas su savo dideliu troliu. Turiu galvoje Chanyeol ir Baekhyun jai atvirai man pradeda keistai atrodyti , jog šitie du vaikinai visad kartu. Jie atėjo į mano ligonine kartu , tada kai paprašiau D.O primušti Baekhyun jis nubėgo prie Chanyeol ir dabar jie vėl kartu. Tai atrodo keistai , bet tuo pačiu ir mielai.

Narkomanas atsisuko į besiartinančius vaikinus. Pamatęs , kad jų yra ne vienas pasisuko į mane. Susmurmėjo man kažką nesuprantamo ir nubėgo skaudžiai atsitrenkdamas man į petį. Suraukiau antakius. Galėjo ir nesitrankyt juk aš jam nieko nepadariau. Šiltos ir stiprios rankos apjuosė mano kūną man nespėjus atsipeikėti iš savo minčių. Vaikino kvepalai ir pukuotas kailiukas ant striukės kuteno nosį , tad stumtelėjau Baekhyun nuo savęs. Nusisukusi pradėjau čiaudėti.

-Ji taip mielai čiaudo,-sumurmėjo mažasis šuniukas.

Greit pažvelgiau į jį primerkusi akis. pastaruoju metu žmones šokiruoja mane. Tikriausiai dėl to , nes esu atpratusi nuo jų. Pirmiausia jie sako , kad aš maža , dabar dar ir miela. Ahh tegul palaukia kol atgausiu savo balsą aš tiek daug noriu jiems pasakyti. Įpatingai Suho aš noriu nukapoti to vaikino kojas ir sušerti jas šunims. Išpjauti jo liežuvį ir... Wow Xiujum kas čia dabar juk jis nieko nepadarė kodėl tokia neapykanta vaikinui? Papurčiau galvą.

-Nagi eime visi laukia prie mašinos. Kai Suho grįžo tik su tavo daiktais liepė eiti tavęs ieškoti , nes jis jaučiasi prastai,-mestelėjo Chanyeol.

-Gal jūs susibarėt? Nes kai jis grįžo į mašiną man atrodė taip lyg būtum jį apšauku...

-Tarsi padaręs kokį nusikaltimą!,-šuktelėjo Chanyeol.

Žiūrėjau į vaikinus kurie atrodo labai linksminosi bandydami apibudinti , kaip atrodė jų lyderis , kai grįžo į mašiną palikęs mane viena parkelyje. Kaip padaręs nusikaltimą? Šaunuolis Chanyeol beveik atspėjai , bet reikėjo sakyti ne nusikaltimą , o klaidą juk taip ponas Suho įvardino mano pirmąjį bučinį. Pati to nesuvokdama piktai treptelėjau koja ir patraukiau ta kryptimi iš kurios atėjo vaikinukai.

Mačiau nuostabą jų veiduose. Vaikinai akimirksniu mane prisivijo. Jie tylėdami sekė mane stovėdami man iš šonų , kaip apsauginiai. Kvailas rudaplaukis tikiuosi Liuciferio liepsnos jį sudegins ir jis kentės didelius skausmu. Kvailys , kvailys , kvailys!!!! Visi vyrai yra kvailiai jiems geriau būti vieniems su kitais tada pajus ką reiškia , kai įskaudina juos.

Pakėlusi galvą pamačiau prie dviejų juodų mašinų pastebėjau stovinčius kitus EXO vaikinus. Nesimatė tik jų lyderio. Atsidusau ir sustojau. Jutau , kaip silpnumas bėgioja per kūną pranešdamas , kad daugiau nebežengsiu nei žingsnio kol nepailsėsiu. Chanbaek porelė žvelgė į mane klausiamiais veidais. Neturėjau kaip jiems pasakyti , kad aš tiesiog per daug pavargusi. Jai užmerksiu akis nebeatmerksiu jų. Aš taip pavargau. Tiesiog pavargau. Atrėmiau galvą į Baekhyun petį ir leidau sau skęsti į sapnų karalystę. Leidau sau pailsėti nuo visko.

*

Jutau šilumą kuri gaubė visą mano kūną. Palengvėjimo atodūsis paliko mano kūną. Pagaliau patogi lova ir jokio ligoninės triukšmo. Palaukit lova? Aš juk užmigau stovėdama , atsirėmusi į Baekhyun petį , kaip... Net nenoriu žinoti. Iki kol galiu bbūti užmerkusi akis šitoje šilumoje iki tol nenoriu žinoti kieno tai lova ir kaip joje atsidūriau. Nors tikriausiai ir taip aišku , kad jie mane čia atnešė.

Vis dar pusiau miegodama sugraibiau kaldros kampą ir prisitraukiau jį arčiau savęs. Apsikabinusį jį pasitryniau skruostu. Ahh neįsivaizduojat , kaip gera jausti ne ligoninės patalus , tai verčia jaustis geriau iš kart pasijutau sveikiau tik dėje ta prakeikta saulė nenorėjo nustoti spiginti man į akis. Papūčiau lūpas iš nusivylimo. Užsidengiau veidą su patalais būtent tą akimirką , kai išgirdau kažką susiduriant su grindimis.

Akimirksniu atsisėdau lovoje atmerktomis akimis. Pradėjau skanuoti kambarį. Žvilgsnis sustojo ties aukštu rudaplaukiu kuris stovėjo išplėtęs akis su pusiau apvilkta maikute. Skruostus akimirksniu užplūdo raudonis , kai akys nusileido žemiau. Nuostabus pilvo presas švietė net ir iš kito kambario galo. Seilės , kaip pakvaišusio kaupėsi burnoje. Širdis bėgo maratonus leisdama skruostas dar labiau užsiliepsnoti.

Prasižiojau kažką sakyti , bet nepajėgiau nieko ištarti , nes skausmas gerklėje privertė prisiminti jog aš negaliu kalbėti. Pakėliau akis į vis dar sutrikusį Suho kurio skruostai taip pat buvo užsiliepsnoje. Mūsų žvilgsniams susitikus vaikinas akimirksniu apsisuko ir nusileido maikutę paslėpdamas tobulus nugaros raumenis. Stvėriau pagalvą ja užsidengiau veidą , kad nematyčiau Suho , nors tai buvo jau per vėlu.

-Ant stalo yra nauji rūbai šoninės durys į dušą. Mes su vaikinais važiuojam į treniruotę.