You Stole My Voice

46

-Ar tu vėl maudeisi su mano šampūnu?,-kikendamas paklausė vaikinas.

-Kita kart pasiimsiu Baek jo skaniau kvepe.

Sumurmėjau atsitraukusi nuo vaikino. Rudaplaukis susiraukė nuo mano žodžiu. Jo rankos dar kart tvirtai mane stvėrė ir prisitraukė prie savęs. Pakėliau savo akis į vaikiną. Švelnus pakštelėjimas nugulė ant mano lūpų. Raudonis jau nesuskaičiuojama karta per šiandiena nudažė mano skruostus. Sumirksėjau kelis kartus nežinodama ką pasakyti. O jai kas nors pamatys , jog jis tai padarė...

-Man nesvarbu jai kas nors pamatys mus kartu , tai mano gyvenimas ne jų ir aš noriu jį nugyventi teisingai.

Šypsodamasi kalbėjo lyderis. Bet... Bet ta šypsena nepasiekė jo akių. Jos atrodė liūdnos. Pati to nepajutusi žengiau kelis žingsnius atgal. Nežinau kodėl , bet pajutau kaltės jausmą lyg versčiau Suho daryti , tai ką jis daro. Lyg jis būtų verčiamas būti su manimi. Tos akys , kai jis pasakė tuos žodžius... Vaikinas kuris iš ties norėtu būti su manimi neturėtu žiūrėti į mane taip. Jis neturėtu atrodyti toks liūdnas dėl minties , kad reikia būti su manimi ir jog kas nors gali jį pastebėti.

-Aš turiu , kai kur nuvažiuoti. Susitiksim namuose...

Apsisukau ant kulno ir nedvejodama nubėgau prie gatvės. Mano laimėj kaip tik ten stovėjo taksi iš kurio lipo žmonės. Įlipusi į automobilį liepiau vairuotojuj važiuoti. Vyriškis sutrikęs pažvelgė į mane , bet pamatęs sumišusias mano akis nebedvejojo ir pajudėjo tiesia kryptimi. Pro langą mačiau stovintį Suho. Vaikinas žvelgė į savo rankas nuleidęs akis. jo pečiai taip pat bylojo jog jis nėra labai laimingas. Giliai įkvėpusi sumurmėjau S.M adresą ir atsirėmiau į sėdynę.

Širdis krūtinėje vartėsi lyg ant liepsnų. Ji ne tik plakė smarkiai , bet ir atrodė lyg būtų įkaitusi ir galiausiai sudaužyta. Ahh kas man dabar juk rudaplaukis nieko nepadarė aš pati jį palikau prieš akimirką stovėjimo aikštelėje dėl to , nes jo akys atrodė liūdnos žvelgdamos į mane. Tai kvaila. Aš esu kvaila. Kodėl prieš darydama niekad rimtai nepagalvoju. Gal Suho buvo liūdnas dėl kitų priežasčiu... Ne jis kaip ir kiti vaikinai nenorėjo , kad aš grįžčiau tikriausiai jie tiesiog apsimetė , jog norėjo jog grįžčiau , nes vadovybė tikriausiai jiems atskaitė moralo , jog pametė mane. Nagi Nikolja prisimink tu šiam pasaulyje likai viena prieš daug metu tokia ir liksi iki gyvenimo galo.

Išlipau prie didelio pastato. Sumokėjusi taksi vairuotojui priėjau prie pastato įėjimo. Šį kart apsaugame mane įleido be jokių papildomu klausimų. Prie durų sutikau kelis žmones kurie mandagiai su manimi pasisveikino. Padariau tapatį. Atvykau į S.M , nes norėjau pasikalbėti apie komiksus ir tolesnius planus ir tikriausiai man reikėjo pasiteisinimo kur pabėgti nuo Suho. Aš tik norėjau... Nenorėjau jaustis kalta , kad jis dabar turi būti su manimi.

Pokalbis su vadovybė truko tris varginančias valandas. Tikriausiai nesu tiek gyvenime pavargusi vien nuo bendravimo. Pataikiau ateiti , kai pas direktoriu buvo dar trys akcininkai. Jie panoro geriau susipažinti su manimi įpatingai po to , kai išėjo naujienos apie mane. Valandą laiko atsakinėjau į kvailiausius klausimus nuo to kodėl mano plaukai mėlyni iki to kodėl pasirinkau korėja. Antrą valandą mes galiausiai pradėjom kalbėti apie komiksus ir tai kas bus toliau. Ir trečią valandą man netyčia išsprūdo , tai jog nenoriu , kad EXO vaikinai būtų verčiami būti su manimi. Noriu , kad jiems būtų suteikta laisvė rinktis ar jie nori bendradarbiauti su manimi ir įpatingai ar jie nori gyventi su manimi. Akcininkai išgirdę tokį mano pareiškimą nusprendė tuoj pat viską išsiaiškinti ir leisti man pačiai išgirsti kokie bus exo vaikinų atsakymai. Pirmasis kuriam jie paskambino Sehun vaikinas pakėlė akimirksniu.

-Sehun labai trumpai ar nori , kad Xiujum kurtu jūsų komiksus ir gyventu su jumis iki kol ji pasveiks ir galės gyventi atskirai?,-paklausė direktorius.