Mano Randai ir Timas

2.

-Tau atėjo siunta, - į mano kambarį įėjo Relisė ir padėjo ant lovos krašto nedidelę ir supakuotą dėžutę.

-Ačiū, - nusišypsojau.

Teta palinksėjo ir išskubėjo iš kambario. Nuplėšiau popierių ir adresą. Dėžutė buvo tamsiai mėlynos spalvos, o prie jos buvo priklijuotas raštelis. Išlanksčiau jį. Gražiomis, nedidelėmis raidėmis buvo užrašyta: „Tavo močiutė norėjo padovanot, prieš tau išvažiuojant į universitetą. Dabar juos atradau spintelėje užslėptus. Nešiok, nes ji būtų laiminga tai pamačiusi. -Mama"

Jaučiau, kad mano akyse kaupiasi ašaros, bet stengiausi neverkti. Jau išverkiau pakankamai. Atidariau dėžutę ir išvydau sidabrinę, mėnuliukais ir gėlėmis išgraviruotą apyrankę. Pasiekiau telefono ir surinkau mamos numerį. Bet ji neatsiliepė, todėl nusprendžiau, jog vėliau parašysiu jai elektroninį laišką.

X

-Šiandien ryte, Vinčesteryje, buvo rasti keturių žmonių kūnai, du suaugę ir du vaikai, - pranešė reporterė. Teta pagriebė pultelį ir išjungė televizorių.

-Siaubas, - sušnabždėjo sau po nosimi ir atsistojusi nuo fotelio, nupėdino į virtuvę.

Aš toliau sėdėjau ir spoksojau į tuščią televizorių. Keistas dalykas mirtis. Vakar tie keturi žmonės sėdėjo prie vakarienės stalo, gal net tuo pačiu metu, kaip mes su Relise ir Feliu, o šiandien jie be gyvybės ženklų.

-Šiandien darbe kalbėjausi su psichologinių traumų specialistė, - pranešė teta ir vėl įėjo į svetainę. –Ji sakėsi, pažįstanti labai gerą psichologę.

-Moteris? – pakėliau antakius ir galiausiai pažvelgiau į Relisę, kuri sėdėjo šalia manęs.

-Taip, nes nemaniau, jog norėtum kalbėti su vy...

-Puiku, - tariau ir nusišypsojau, raminančia šypsena, kuri žinojau, kad paveiks tetą.

Ji šyptelėjo atgal ir paėmė žurnalą nuo stalo.

-Kaip manai ar šiandien nustos lyti? – paklausiau ir žvelgiau pro televizorių į langą, kuris buvo atsuktas į kaimynų kiemą.

-Tikiuosi, nes mes su draugėmis eisim pikniko, - teta pakėlė akis nuo žurnalo į mane. –Tikiuosi nieko tokio, jei paliksiu tave vieną? Feliksas eis kartu, nes einam su vaikais, - jos žvilgsnis tyrinėjo mane. - Nebent nori kartu? - pridūrė.

-Atleisk, ne, - papurčiau galvą. –Pati išeisiu pasivaikščioti, - tariau.

-Tada puiku, duosiu pinigų, galėsi taip pat pasivaikščioti po parduotuves, nusipirksi, ką norėsi kambariui, - gūžtelėjo ir aš linktelėjau.

X

Lyti nustojo, todėl Relisė su Feliksu išėjo susitikti su pažįstamais, o aš, užsivilkusi juodas, tetos vadinamas progines, kelnes, priderinau tamsiai žalią megztinį, išėjau į miestą.

Iš tiesų nežinau, kodėl norėjau „pasipuošti", tačiau man patiko šiek tiek pakeisti savo kasdieninę aprangą – mylimiausius naujus džinsus ir pilką, storą megztinį.

Vinčesterio miestas man patiko. Net labiau už gimtąjį Londoną. Jame buvo labai gražūs senovinio, gotikinio stiliaus namai. Vinčesteris turėjo užsitarnavęs labai specialią vietą mano širdyje ir man buvo nesvarbu, jog čia tik kartais šviečia saulė.

Visą laiką prasivaikščiojau pagrindinėmis ir centro gatvėmis, kai pajutau skausmą kojose, nusprendžiau nusipirkti skanių riestainių kepyklėlėje ir eiti į parką, kurį be galo mėgau, pailsėti ir atsipūsti.

Pėjau kiek tolėliau nei visados eidavau ir parko gale atradau kelią, kuris vedė link plytinčio didžiulio ežero. Kelelis atrodė apžėlęs ir apaugęs, o vaizdas, kuris atsivėrė į ežerą buvo gniaužiantis kvapą. Kodėl tokia graži vieta yra pamiršta?

Su savimi buvau pasiėmusi ir pledą, senąjį MP3 grotuvą bei knygą. Pasiklojau pledą ant sausos žolės ir prisėdau. Jutau aplink save vėjelį, kuris nebuvo labai stiprus, tačiau truputį žvarbokas, jog net pašiurpo oda.

Keletą akimirkų pasėdėjusi tyloje ir pasigrožėjusi nuostabiu vaizdu į ežerą, išsitraukiau iš kuprinės knygą. Kiek galiu save prisiminti, visad labai mėgau istoriją. Tai buvo vienas mėgstamiausių mano dalykų mokykloje, tačiau ji man sekėsi tikrai ne per geriausiai.

-Žinojai, kad čia privati valda ir tu pažeidi taisykles? – vaikino balsas pažadino mane iš knygos įvykių.

Pasukau galvą, kad galėčiau pamatyti žmogų, kuris sutrukdė mano vienatvės valandėlę. Tai buvo tas pats vaikinas iš knygyno, kuris pirko filosofinę knygą.

-Nemačiau ženklo, - tariau ir gūžtelėjau. Jis nusišypsojo mane atpažinęs.

-Neįduosiu tavęs, - atsiduso ir atsisėdo šalia. Juodos garbanos krito jam ant žalių akių. Smulki ir tiesi nosis, plonos, švelniai rožinės saplvos lūpos, ganėtinai ryškus žandikaulio linkis. –Aš pats mėgstu čia pabūti, - šyptelėjo kreivai ir aš linktelėjau.

-Puiku, - atsidusau.

-Tu čia negyvenai anksčiau, ar ne? – pakreipė galvą ir pažvelgė į mane savo stulbinančiomis akimis.

-Ne, - papurčiau galvą. –Atvažiavau prieš kelias savaites, - jis linktelėjo.

-Timas, - ištiesė delną link manęs. Pažvelgiau į jo ranką. Graži ir lygi oda.

-Adela, - ištiesiau savąją, stengdamasi neparodyti randų. Vaikinas švelniai spustelėjo mano delną.

-Taigi, dabar suprantu, kad tu tikrai atvažiavusi iš kitur, - linktelėjo. –Dar nesu nieko sutikęs Adelos vardu šiame mieste, - tarė.

Man šyptelėjus iš nežinojimo, ką pasakyti, Timas pažvelgė į ežerą.

-Ar supyksi, jeigu aš prisijungsiu prie tavęs ir taip pat paskaitysiu? – paklausė ir dabar pamačiau, jog prie savo dešiniojo šono jis turėjo pasidėjęs kažkokią seną, apiplyšusią knygą.

-Žinoma ne, - tariau ir pasislinkau, padarydama daugiau vietos ant pledo. –Prisijunk.

Timas pasislinko arčiau manęs ir įniko į knygos siužetą.

X

Buvo keista su nepažįstamuoju dalintis pledu ir tyloje skaityti knygą, tačiau, kai vėl palydau tekste, tai nebebuvo taip aktualu. Net nepastebėjau kaip Timas užsidegė cigaretę ir patraukęs dūmą, ištiesė ją man.

Padėjau knygą ant kelių, atversdama į save viršelį ir anotaciją. Paėmiau cigaretę iš vaikino ir patraukiau šlykštaus dūmo į save. Netrukus užsikosėjau.

-Daugiau, prašau, man nebesiūlyk, - tariau, pagaliau nustojusi kosėti. Timas nusijuokė ir linktelėjo.

-Prisiminsiu, - tarė ir pažvelgė į mano knygos viršelį. –O, žinau tą knygą.

-Patiko? – paklausiau.

-Ji savotiška, - papūtė plonas savo lūpas. –Bet namuose turiu antrą dalį.

-Turi? – išplėčiau akis.

Jis linktelėjo.

-Visur ieškojau jos pirkti, bet neberadau, matyt, baigėsi tiražas, - paaiškinau.

-Galėsiu duoti paskaityti, - šyptelėjo.

xxxx

prašau pasidalinkit nuomonėm🌼