Mano Randai ir Timas

9.

-Sėkmės pasimatyme, - tariau ir pabučiavau Relisei į skruostą, prieš išeinant į darbą.

-Ačiū, o tu saugok save. Neatidarinėk nepažįstamiem durų, nes aš turiu savo raktus, - ji pradėjo pasakoti, o aš tik pavarčiau akis ir bandžiau sulaikyti šypseną. Ji man skaitė paskaitą lyg būčiau septynerių. –Aš rimtai.

-Gerai, gerai, - palinksėjau. –Pasilinksmink ir apie mane daug negalvok. Feliksą pasiimsiu, kai padarysiu vakarienę ir apsipirksiu.

-Gerai, jeigu nori po darbo dar pasibūk mieste, vis tiek sutariau su Kasting, jog jis pabus iki vienuolikos. Bet nepamiršk užsirakinti, - pridūrė.

Nusijuokiau, palinksėjau ir išėjau pro duris. Kelias į darbą neprailgo, nes niekaip nenustojau galvoti apie vykstančias žudynes. Kas ir kodėl taip elgiasi man yra nesuprantama ir kraupu.

-Labas rytas, - nustebau, vos įėjusi į knygyną, kai išvydau Beką stovinčią už prekystalio.

-Labas, - susiraukiau ir pažvelgiau į laikrodį ant riešo. –Lyg ir nevėluoju...

-Nevėluoji, ne, - nusijuokė ir papurtė galvą. –Sumaniau užeiti šiandien ir peržvelgti, kaip galėtumėm perstatyti šiek tiek parduotuvę, jog būtų galima patalpinti pianiną...

-Pianiną? – perklausiau, nes nebuvau įsitikinusi, jog gerai išgirdau.

-Aha, - Beka energingai palinksėjo. –Ilga istorija, - pridūrė, kai jau norėjau klausti, kodėl būtent pianiną.

-Mes turim laiko, - gūžtelėjau ir užskaičiau virdulį bei paruošiau du puodelius žalios arbatos.

-Vakar su vyru vaikščiojom sendaikčių turguje, kai pamačiau tą grožį nesusilaikiau. Mums labai tiks prie interjero, - tarė apsižvalgiusi aplink parduotuvę.

Atsidusau ir palinksėjau. Jau žinojau, jog šiandien bus ilga darbo diena.

X

-Kodėl nesakei, jog žadėjai bandyti sėkmę teatre? – paklausė Beka, kai perstūmėm vieną iš lentynų į visiškai priešingą pusę.

-Kas tau sakė? – susiraukiau ir ji nusijuokė.

-Relisė vakar pasakojo visiems...

Pavarčiau akis.

-Nežinau, - gūžtelėjau. –Jau buvau pamiršusi.

-Nagi, tai jeigu imsi vaidinti, turėsim pasamdyti dar vieną žmogų, - Beka garsiai pagalvojo. –Mums reiktų išsirinkti jį kartu.

-Kodėl kartu? – nesupratau.

-Noriu, jog prisidėtum prie šito reikalo, nes man patinka, kaip čia sukiesi pati, - ji šyptelėjo.

-Tada su džiaugsmu padėsiu, - gūžtelėjau ir taip pat nusišypsojau.

-Puiku, - ji palinksėjo.

X

Stovėjau prie prekystalio ir baigiau aptarnauti vieną žmogų, kai suskambo parduotuvės laidinis telefonas. Iš pradžių buvau nustebusi, nes niekas neskambina į šį, kadangi visur įrašytas Bekos asmeninis telefono numeris.

-Bekos knygynas? – tariau, tačiau nesulaukiau atsakymo. Iš kitos ragelio pusės girdėjau tik švilpesį. –Klausau? – pakartojau.

Bet atsakymo nesulaukiau, tad padėjau ragelį ir nejučia apsižvalgiau. Pasidarė baugu.

X

-Tau patiko ši vieta? – Timas nusišypsojo, kai atsisėdome prie lango, šokoladinėje, jog galėtumėme matyti, kaip temsta.