Mano Randai ir Timas

7.

-Vakar keistai elgeisi, - pratarė vaikinas, kai ėjome žmonių pilnomis gatvėmis, šeštadienio vakarą. Valgėme ledus ir kalbėjomės apie viską, tai man patiko.

-Aš nuolatos elgiuosi keistai, - atsidusau ir Timas nusijuokė.

-Tas tiesa, tačiau vakar elgeisi neįprastai keistai, tarsi lyg kažką nutylėjai, - jis gūžtelėjo.

-Man būna dienų, - papurčiau galvą.

-Supratau.

Tamsus dangus buvo nušviestas miesto senovinių žibintų ir atrakcionų, prie kurių su juodaplaukiu nesiartinome, nes abu sutarėme, jog jų nemėgstame.

-Girdi tą dainą? – susiraukė Timas ir sustojo. Iš visur girdėjau sklindant šurmulį ir dainas, tad nesupratau apie kurią šnekėjo vaikinas.

-Kurią?

Timas paėmė mane už rankos ir nusuko į gatvelę, kuri atrodė tarsi tikras užkampis, nes čia buvo vos keli žmonės, palyginus su centrinėmis gatvėmis, ir didžiuliai tamsūs pastatai. Netrukus galėjau girdėti vis garsėjančią ir iki skausmo žinomą dainą.

Netikėtai pasisukome ir pro didelius vartus įėjome į didžiulį kiemą, kuriame šoko daugybė žmonių, o kampe kiemo buvo įrengta nedidelė scena. Jaučiausi tarsi diskotekoje, tik kažkokio daugiabučio galiniame kieme.

Dabar supratau, kokia tai daina.

„Humans aren't gonna behave
As we think we always should
Yeah, we can be bad as we can be good“

Juodaplaukis nusitempė mane prie žmonių, kurie šoko ir pats ėmė šokti ir šaukti dainos žodžius. Nusijuokiau iš tokio Timo poelgio, nes nemaniau, jog jis mėgsta tokią muziką.

„Underneath it all, we're just savages
Hidden behind shirts, ties and marriages“

Netrukus ir pati įsitraukiau į vakarėlį. Šokome bet kaip, nes tai nebuvo svarbiausia. Svarbiausia buvo tai, kad tai vyko dabar ir dabar man to užteko.

Net nepajutau, kaip mano megztinio rankovės atskleidė mano randus ir kitas dalykas, kurį matau, tai Timas švelniai ranka liečia mano didžiulius randus. Sustojau ir pažvelgiau į susikaupusį vaikiną. Nors normaliam žmogui tai neatrodytų intymu, man tai buvo be galo intymu.

Atsitraukiau nuo Timo ir apsižvalgiau. Mano žvilgsnis užkliuvo už moters, panašios į Relisę ir mano širdis ėmė be galo stipriai spurdėti. Dabar jau aš sugrėbiau juodaplaukio delną ir išbėgau iš kiemo. Bėgau iki pat šurmulio centre ir sustojau tik tada, kai įsimaišėme tarp žmonių.

-Nuo ko bėgome? – paklausė Timas, pavojingai priartėjęs prie manęs. Nejučia ėmiau labai smarkiai juoktis, nes tai, kas vyko tame kieme atrodė taip nerealu. Lyg tai nebūtų įvykę. Netrukus prie manęs prisijungė ir Timas.

X

-Tai bėgome nuo tavo tetos? – nusijuokė Timas ir aš linktelėjau, bandydama sulaikyti šypseną. –Kodėl nenori jai pasakoti apie mane? – susiraukė. –Ar aš toks... keistas?

-Keistesnių už mane nebūna, - patikinau. –Nežinau, viskas su tavimi gerai, tačiau nenoriu, jog ji imtų mane per daug saugoti, supranti? – pažvelgiau į vaikiną ir jis linktelėjo.

Sukome ratais aplink gatveles ir tiesiog kalbėjomės, nes to tik mums ir reikėjo. Vaikinas iš kišenės išsitraukė cigarečių pakelį ir prisidegė vieną.

-Nežinojau, kad tau patinka „Marina ant the Diamonds“, - tariau ir garbanius nusijuokė.

-Man ta daina, nesveikai įstrigusi atmintyje, šiaip tos grupės nelabai mėgstu, - gūžtelėjo ir aš linktelėjau.

-O ką mėgsti?

-Indie popsą arba dainas, kurių niekas kitas nemėgsta, - atsakė ir pažvelgė į mane. Šyptelėjau ir vaikinas atsakė tuo pačiu.

-Man irgi patinka indie popsas ir dainos, kurių niekas nemėgsta.

-Dabar būsim du, kurie mėgsta dainas, kurių niekas nemėgsta, - nusijuokė ir aš linktelėjau.

X

Kai priėjome mano namus, juose dar nedegė šviesa, o įvažiavime nestovėjo Relisės automobilis, todėl atsisėdę ant laiptų, vedančių į namo prieangį, kalbėjomės toliau ir stebėjom naktinį dangų.

-Čia ramu, - tarė juodaplaukis ir aš pažvelgiau į jį.

-Ką turi omenyje? – paklausiau ir Timas atsidusęs atsirėmė į laiptų turėklus.

-Girdėjai apie tą šeimą, kurią išžudė?

-Apie tą serijinį žudiką?

-Serijinis žudikas yra tas, kuris nužudo tris ar daugiau žmonių, skirtingu laiku, - atsiduso. –Tas, kuris išžudė tą šeimą vadinamas masinis žudikas, nes jis nužudė keturis žmones, tuo pačiu metu. Bet taip, kalbame apie tą patį, - linktelėjo ir aš susiraukiau.

-Iš kur žinai apie tai? – pasiteiravau ir Timas sutelkė dėmesį į mane. –Turiu omenyje apie serijinį ir masinį...

-Aš domiuosi serijiniais žudikais, - gūžtelėjo.

-Puikus užsiėmimas, - palingavau galva ir Timas  nusijuokė. –Bet žinau apie tą nutikimą, - linktelėjau.

-Ta šeima gyveno mano gatvėje, tad dabar ten nuolatos zuja daugybė žmonių ir paparacių, ir šiaip vaikų, kurie tikis užmatyti vaiduoklius, - pavartė akis ir aš nusijuokiau.

-Ar... nebijai?

-Ko? – pasuko galvą vaikinas, kad galėtų stebėti dangų ir kartais pažvelgti į mane.

-Ten nutiko siaubingos žudynės. Ar nebijai, jog žudikas gali grįžti? – paklausiau ir Timas papurtė galvą.

-Yra gal dešimt procentų tikimybė, jog žudikas grįžtų į tą pačią gatvę, nebent turėtų kažką prieš tuos gatvės gyventojus, - gūžtelėjo. –Be to, policija pranešė, jog jį sugavo, tad ko bijoti?

Kažkodėl man buvo baugu, žinant, jog tai galėjo atsitikti ir net keturi žmonės buvo nužudyti.

-Būk atsargus, - tariau, kai galiausiai Timas susiruošė eiti.

-Ah, ar gi rūpiu Adelai? – jis susiraukė ir palenkė galvą, šypsodamasis.

Pavarčiau akis.

-Nemirk, Timai, - nusijuokiau ir papurčiau galvą bei atsirakinau namo duris.

-Ir tu man rūpi, Adela! – sušuko vaikinas nueidamas ir priversdamas mane nusikvatoti

xxxx

labai laukiu jūsų komentarų🌼