Mano Randai ir Timas

34.

Praėjo apie kelias savaites nuo spektaklio premjeros, tėvų išvažiavimo atgal į Londoną. Sėdėjau šokoladinėj ir rašiau į žurnalą. Tai ėmiau daryti, kai man pasiūlė Sonija. Ji patikino, jog užrašinėti jausmus, mintis ir veiklas yra geras būdas, bent trumpam pailsėti ir išsilieti.

Už lango buvo bjauru. Priminė ne pavasarį, o niūrų rudenį. Lijo lietus, o vėjas laužė medžių viršūnes. Mano koja neramiai krutėjo po stalu, o ranka tušiniu užrašinėjo įvairiausius žodžius, kurie netrukus tapo sakiniu.

Šiandien buvo ta diena, kai susipažinsiu su Timo tėvais. Norėjau su kuo nors apie tai pasikalbėti, tačiau Timas dirbo, Relisė taip pat, o Cecilija buvo užsiėmusi su savo vaikinu.

Per tas paskutines kelias savaites, sužinojau, jog Cecilija susitaikė su Trevisu. Ji ėmė elgtis keistai ir nebe tiek daug laiko skyrė mūsų draugystei. Nežinau, gal ėmiau ir aš mažiau skirti laiko mūsų draugystei, kai pradėjau artimiau bendrauti su Timu, tačiau labai tuo abejoju. Timas labai daug dirbo ir ėmė kuo daugiau pamainų, kad galėtų susitaupyti pakankamai, jog užtektų turui ir universitetui už Atlanto.

Susimokėjusi už savo nedidelius pietus, pasukau link knygyno. Nors šiandien turėjau laisvą dieną, norėjau pamatyti koleges ir pasiklbėti bent jau su jomis.

-O sveika, - nusišypsojo Beka, pamačusi mane įeinant pro duris.

-Labas, - nusišypsojau ir linktelėjau galva. Moteris stovėjo prie prekystalio. Vienoje jos rankoje buvo knyga, o kitoje kavos puodelis, ant kurio dideliomis raidėmis buvo užrašyta „Nekalbėk su manimi, kol neišgėriau kavos.“

Devona valė dulkes nuo lentynų.

-Kodėl atėjai į darbą per laisvadienį? – paklausė ji ir aš nusijuokiau.

-Atsiprašau, norėjau prasiblaškyti, - pagūžčiojau pečiais.

-Jeigu gerai pamenu, tai šiandien susitinki su Princo tėvais, - ji suraukė savo antakius ir persimetusi šluostę per petį priėjo prie manęs. Beka išplėtė akis ir suplojo rankomis.

-Tiesa? – paklausė ji su didele nuostaba savo balse.

-Todėl man labai įdomu, kodėl eini prasiblaškyti, o ne ruošiesi tam susitikimui? – pabaigė sakinį Devona, kurį nutraukė Beka.

-Tai yra tiesa, - palinksėjau Bekai. –Bet prašau nesakykit apie tai mano tetai. Kai bus laikas, pasakysiu aš. O dėl prasiblaškymo, - atsisukau į Devoną. –Ten nieko labai ypatingo nebus...

-Vaikeli, - prunkštelėjo Devona. –Kai vyras vedasi tave supažindinti su tėvais esi arba ta vienintelė, arba vienintelė. Tad turi padaryt gerą įspūdį būsimiems uošviams.

Nusijuokiau.

-Iš kur ištraukėt tokius dalykus? – papurčiau galvą.-Kodėl vis prasideda kalbos apie vestuves ir uošvius? – susiraukiau ir peržvelgiau abi moteris.

Beka prikando lūpą ir pažvelgė į Devoną.

-Mes būremės.

-Ir? – nusijuokiau.

-Būremės apie knygyno ateitį. Kažkokiu būdu, - ji pasitaisė akinius. –Mus aplankys vestuvės. Kadangi aš jau turiu vyrą, o Devona nebenori vyro ir tu esi vienintelė jauna, neturinti vyro ir dar su simpatija, tai nusprendėm, jog tai tavo vestuvės.

-Aš nustebusi, - tariau susiraukusi, bet netrukus visos nusijuokėm.

X

Stovėjau prie Timo durų  ir jau ruošiausi užeiti, kai jos plačiai atsivėrė ir prieš save išvydau besišypsantį garbanių.