Mano Randai ir Timas

Epilogas

Po trejų metų istorija apie sociopatę mergaitę, kuri norėjo tik mylėti ir būti mylima, bet nesuprato, kaip tai parodyti, buvo pamiršta. Adelos nepamiršo tik artimi žmonės, kurie vis dar spėliojo, kodėl ji taip elgėsi? Kodėl ji taip jautėsi? Kodėl ji žudė nekaltus ir manipuliavo savaisiais?

Relisė stovėjo savo terasoje ir stebėjo, kaip Feliksas žaidė su mašinėlėmis savo namelyje medyje, kurį sukalė Natanielis prieš kelias savaites. Jos delnai švelniai glostė pilvą ir ji šypsojosi, įsivaizduodama, jog po kelių metų Feliui nebereiks žaisti vienam. 

-Kaip laikais? – moteris pajuto, kaip jos liemenį apsivijo mylimo vyro rankos. Natanielis padėjo galvą jai ant peties, po to pakštelėjęs Relisei į skruostą, švelniai prilietė pilvą. Nejučia pajuto spyrį ir nusijuokė. –Jis spyrė!

-Taip, - sunkiai atsiduso moteris, atsilošdama į savo sužadėtinį. –Kartais atrodo, kad iššoks pats, - ji pavartė akis, prajuokindama vyrą. Feliksas, pastebėjęs Natanielį atbėgo arčiau šeimos.

-Labas, Natanieli, - jis nusišypsojo pasitaisydamas akinius.

-Sveikas, drauguži, - vyras pritūpė prie vaiko ir švelniai pašiaušė jam plaukus.

X

Cecilija tyliai dainavo lopšinę ir supo savo mažylę rankose. Mergina, kuri bijojo ateities ir buvimo mama, dabar buvo savimi pasitikinti moteris ir be galo gera mama. Ji savo vaikui atsotojo ir mamą, ir tėtį, todėl savimi didžiavosi.

-Man nereikia vyro, - sakydavo ji, kai draugai jai prikišdavo, kad praėjo jau ganėtinai daug laiko, po to, kai buvo nužudytas jos vaikelio tėvas. –Esu puiki ir galinga moteris, - ji nusišypsodavo, bet giliai širdyje suprato, kad jai vis dėlto trūko šilumos, kurią gali suteikti mylimas žmogus.

Padėdama tėvų ji išsikraustė į Londoną ir netrukus ėmėsi darbo iš namų, kaip dizainerė. Darė tai, kas jai buvo prie širdies ir dar turėjo galimybę daugiau laiko praleisti su savo mergaite. Po metų, darbo vakarėlyje ji susipažino su puikiu, jaunu ir žavingu verslininku, kuris pasiglemžė jos širdį. 

-Labos, Serena, - tarė tyliai Cecilija, paguldydamą savo be kelių mėnesių trejų metų dukrą į lovelę. Išeidama iš mažylės kambario, užgesino šviesą ir tingiai nupėdino link svetainės, kur ant sofos gulėjo susirangęs Deivisas ir žiūrėdamas vėlyvo vakaro šou šypsojosi iš kvailų juokelių.

-Užmigo? – paklausė vyras, apsikabindamas mylimąją, kai ši atsigulė šalia jo. 

-Pagaliau, - palinksėjo Cecilija ir sunkiai atsiduso. Galiausiai pažvelgė į Deivisą. Ji be galo įsimylėjo šį vyrą, kuris atrodė tobulas visais aspektais. Jis buvo visiška Treviso priešingybė, o tai reiškė, kad ji galėjo daryti tai, ką norėjo, o jos mylimasis jai to nedraudė. –Myliu tave, Deivisai, - tarė ji.

-Myliu tave, Ceci, - jis nusišypsojo plačiai ir prigludęs pabučiavo rudaplaukę aistringai. –Manau, galime pasinaudoti proga, kad Serena miega, - tarė nusijuokdamas, kartu prajuokindamas ir Ceciliją.

X

Timas vaikščiojo įstabiomis Paryžiaus gatvelėmis. Jo žalias akis dengė akiniai nuo saulės. Vienoje rankoje garbanius laikė kavos popierinį puodelį, o kita kartas nuo karto nubraukdao garbanas nuo akių. Jo žvilgsnį patraukė nedidelis knygynas, kuris sukėlė kažkokį keistą pažįstamumo jausmą. Nejučia Timas patraukė už rankenos ir atsidūrė visai kitoje vietoje nei tikėjosi. Atrodė lyg būtų grįžęs į Vinčesterį, tačiau keletą kartų sumirksėjęs vėl buvo keli tūkstančiai kilometrų nuo tos vietos. Tamsiaplaukis vaikščiojo tarp aukštų lentynų, pripildytų įvairiomis knygomis, ir sustojo prie filosofijos skyrelio.

Jis nė nepajuto, kaip pirštų galiukais perbraukė per storą knygą, kurią prisiminė skaitęs prieš keletą metų. Būtent per šią knygą jis užkalbino merginą, kuri liko praeityje. Staiga, jam grįžo prisiminimai apie nelaimingą meilę bei gyvenimą po jos. 

Neilgai trukus po Adelos laidotuvių, Timas palūžo dar kartą tikėdamasis, kad tai bus jo paskutinis kartas. Denis, jo tėtis, rado sūnų be sąmonės, perdozavusį ir vos kvėpuojantį, jo paties namuose. Timo gyvybė buvo išgelbėta tik stebuklo dėka. Atgavęs sąmonę ir supratęs, jog pasielgė beprotiškai, vaikinas gydėsi – vėl. Po metų, išvažiavo. Nuo Vinčesterio jį skyrė Atlanto vandenynas. Niujorke Timą pasitiko sėkmė: gavęs vaidmenį filme, jis dirbo kaip išsijuosęs ir štai, pagaliau, jo darbas atsipirko. Dabar garbanius buvo vienas iš norimiausių aktorių kino industrijoje. Žmonės, kritikai ir visi kiti pramogų pasaulio žmonės žavėjosi jo istorija ir mylėjo Timo rodomą talentą. Jo filmo reklamos buvo iškabintos net ir Paryžiuje. 

Atsipeikėjęs iš savo minčių, jis pastebėjo šalia savęs stovinčią ilgaplaukę brunetę. Ji palenkusi galvą į šoną, skaitė knygų  pavadinimus.

-Filosofija, a? – tarė nusijuokdamas.

-Man patinka pamąstyti, - gūžtelėjo brunetė ir pažvelgė į vaikiną, stovintį šalia. Jos žydros akys tyrinėjo Timą, kol galiausiai ji sutelkė dėmesį į jo laikomą knygą. – Kaip tik šitos ieškojau...

Timas ištiesė knygą merginai ir ši pažvelgė į jį sutrikusi.

-Jūs nepirksit?

Juodaplaukis papurtė galvą ir nusišypsojo, kai ji paėmė iš jo knygą. Timas stebėjo, kaip brunetė padėkojo ir nupėdino link prekystalio. Nejučia Timą apėmė keistos mintys. Jis pasiekė tai, apie ką svajojo ir tikrai nesiruošė sustoti. Giliai širdyje juodaplaukis žinojo, jog jo laukia kažkas daugiau. 

Išėjęs iš knygyno, jis pajuto saulė kaitinant jo skruostus. Timas nusišypsojo sau. Jis žingsniavo savo mylimiausio miesto gatvėmis, žinodamas, kad dabar jis stovi tvirtai ir turi visą pasaulį po savo kojomis. Atėjo metas, kai jis pradėjo jausti tikrą gyvenimo skonį ir jis jam patiko. Po visko, kas įvyko per, palyginti, visai neilgą vaikino gyvenimą, jis jautėsi dėkingas. Timas pagaliau pasiryžo  gyventi.

Jis keliauja, atranda, pažįsta viską iš naujo. Jis nebesidomi serijiniais žudikais, nes išsipildė, kad ir kaip jis to nenorėtų patvirtinti, jo svajonė pabendrauti su vienu. Jis net įsimylėjo tokį žmogų ir atidavė jam save ir savo sielos dalelę. Šie įvykiai privertė Timą suaugti. Giliai širdyje Timas suprato, jog viskas, kas įvyko jo gyvenime, buvo susiję. O dabar, vaikinas pirmą kartą, po ilgo laiko, jautėsi laimingas.

Dabar jis nebemąstė apie gyvenimo prasmę, dabar Timas ėmė jos ieškoti.

PABAIGA

na ką, kelionė buvo ilga. buvo ir pertraukų, ir sunkesnių momentų, tačiau kartu pasiekėm ganėtinai daug pirmų vietų ir, žinoma, toliau skaičiuojam, man nesuvokiamus tūkstančius peržiūrose! jūs nerealūs✨
ačiū, ačiū ir dar kartą ačiū jums už visą meilę, parodytą šiam darbui❤️

visada jūsų
puff_0🌞