Mano Randai ir Timas

45.

Timas sukosi virtuvėje, o aš ruošiau mudviems stalą jo terasoje. Vaikino tėvų kiemas buvo dar didesnis nei pats namas. Čia buvo įvairių krūmų, gėlių, medžių. Jaučiausi tarsi būčiau visiškai kitur, o ne keliolika kilometrų nuo Vinčesterio.

Uždegiau žvakę, kurią radau jau padėtą ant stalo ir patiesinau vieną šakutę. Nupėdinau atgal į namą, vis dar stebėdamasi, koks gražus ir ypatingas jis buvo.

-Paruošiau stalą, - tariau ir priėjusi arčiau, apsikabinau vaikiną iš už nugaros, kuris apvertė mėsą, kepančią keptuvėje.

-Tuoj baigsiu kepti ir galėsim eiti valgyt, - jis tarė apsisukdamas ir apsikabindamas mane. 

-Aš patekau į aktorių mokyklą, - man išsprūdo ir Timas atsitraukė, kad galėtų pažvelgti į mane. Jo veide mačiau didžiulę šypseną.

-Šaunuolė, aš džiaugiuosi už tave, - jis apkabino mane ir vėl atsitraukė. –Tik kodėl man atrodo, kad tu nesidžiaugi? – jis klausiamai pažvelgė į mane.

-Aš džiaugiuos, tikrai džiaugiuos, - atsidusau. –Bet man liūdna, nes mes turėsim...

-Nepabaik šio sakinio, Ade, ir nebegalvok apie tai, - jis tarė. –Jeigu tu pranešei savo žinias, tai turbūt metas ir manosioms, - garbanius kostelėjo. –Aš patekau į Niujorko menų akademiją.

-Ką? – išplėčiau akis ir nusijuokiau.

-Tai tiesa, - jis palinksėjo ir nusišypsojo pakilia šypsena. –Gavau laišką, kai buvau išvažiavęs. 

-Tai nuostabu.

-Tai tikrai nuostabu, - jis palinksėjo. –Matai, tu manęs nepaliksi. Mes abu išvažiuojame, Ade, - jis nusišypsojo. –Negalvok apie tai, mes vis dar turim laiko.

X

-Kodėl tu taip skaniai gamini? – atsidusau ir nusivaliusi lūpų kraštelius servetėle, atsilošiau kėdėje.

Timas nusijuokė ir gurkštelėjo vyno iš savo tėvų kolekcijos.

-Ką moku, tą moku, - jis pakilnojo antakius. Nusijuokiau.

Pasilenkiau arčiau Timo ir pasirėmiau galvą ranka. 

-Aš vis dar neišsiaiškinau, - tariau.

-Ko? – jis susiraukė, bet irgi pasilenkė arčiau, pakartodamas mano judesius.

-Kodėl tu mano gyvenime...

Jis šyptelėjo.

-Paslaptis, - sušnabždėjo, primerkdamas akis. 

-Kurgi ne, - nusijuokiau. Padėjau vaikinui susitvarkyti, išsiplauti indus ir susidėlioti viską į vietas. Netrukus jau gulėjau jo lovoje ir kvėpavau grynu oru, kuris sklido po kambarį pro atdarą langą. Timas grįžo į kambarį iš po dušo. Dabar jis jau vilkėjo tik šortais. Stebėjau jo judesius, kaip jis tvarkosi po kambarį ir lašelius, riedančius jo nugara, nuo plaukų.

Nejučia vaikinas priėjo prie lovos ir nusišypsojo man. Pastebėjau jo iššokusias venas ir man pasidarė bloga. Pasikėliau ir paėmiau už jo rankos, kad galėčiau pažiūrėti iš arčiau į visas dūrių vietas. Nors praėjo geras laiko tarpas, vis dar mačiau nedidelius randelius nuo nevykusių dūrių. Švelniai, pirštų galiukais perbraukiau per tas vietas ir tada pažvelgiau Timui į akis. Mačiau jo liūdną miną.

-Nebedarysiu to, - jis tarė sukandęs žandikaulį. –Per daug skaudinu visus.

-Minutė po minutės, - tariau tyliai. –Sekundė po sekundės, - patempiau jį už rankos, kad garbanius būtų arčiau, netrukus jis jau buvo virš manęs.