Mano Randai ir Timas

15.

-Ar tau padeda pratimai, kurių mokiau praeitą kartą? - paklausė psichologė.

-Nepasitaikė jokių priepuolių, - gūžtelėjau.

-O kaip vaistai?

-Vis dar vartoju, - atsakiau.

-Ar prisiminei, ką nors naujo, be to vakarėlio? - jos akys keliavo mano veidu.

-Ne, - papurčiau galvą.

-Ar gali būti, jog tu nejauti noro čia būti dabar?

Atsidusau.

-Aš tiesiog jaučiuosi pavargusi, jau pusę mėnesio nebeišsimiegu. Noriu dabar būti kur nors, tik ne čia ir ne savimi...

Moteris kostelėjo ir pasižymėjo kažką savo užrašinėje.

X

Sėdėjau ant prekystalio ir stebėjau savo geltonus, ilgus, rudeninius batus.

-Kaip manai ar šiandien bus daug žmonių? - paklausė Devona. Ši moteris iš mūsų trijų buvo vyriausia. Jai netoli šešiasdešimt, bet ji turi daugybę įdomių istorijų papasakoti, todėl visad atrandam bendrą kalbą. Be to, Devona buria taro kortomis ir kelis kartus to mokė mane.

-Manau, kad ne, - atsakiau trumpai ir ji palinksėjo.

-Tada gal nesupyktum, jeigu greitu būdu sutvarkyčiau kelis reikalus mieste? Grįžtant nupirkčiau mums riestainių iš kepyklos.

Gurkštelėjau atšalusios arbatos iš savo puodelio ir pažvelgiau į laikrodį, kabantį ant sienos.

-Galit ir negrįžti, - gūžtelėjau. -Vis tiek užsidarysim po dviejų valandų.

-Tikrai? - Devona nustebo ir aš palinksėjau.

-Tik aš rytoj išeisiu prieš keturias, nes man teatras.

-Tada puiku, susitarėm, - palinksėjo moteris ir netrukus jos parduotuvėje neliko nei kvapo.

Šiandien buvo trečiadienis. Relisė ir Feliksas dalyvavo kažkokiame konkurse už keliasdešimt kilometrų nuo Vinčesterio. Beka su vyru buvo išvykusi aplankyti tėvų.

Vaikščiojau po knygyną ir tvarkiau netvarkingai sudėliotas knygas. Suskambėjo durų varpelis ir aš pasukusi galvą išvydau nuo lietaus permirkusį Timą.

-Labas, - tarė ir nusišypsojo. Vienoje rankoje laikė kartotinį padėkliuką su dvejomis kavomis, o kitoje maišelį iš kepyklos, kuri buvo visai čia pat už kampo.

-Sveikas, - nusišypsojau.

-Pagalvojau, jog tave turėtų pralinksmint karamelinė kava ir tavo mėgstamiausi riestainiai, - jis pakilnojo antakius, man artėjant prie prekystalio.

Nusijuokiau.

-Ir kodėl gi tu toks dosnus? - paklausiau.

-Aš nedosnus, o tiesiog geras draugas, - tarė ir pavartė akis. Nusijuokiau ir gurkštelėjau juodaplaukio atneštos kavos. -Kaip sekasi su prekyba?

Atsidusau.

-Nekaip, - prikandau lūpą ir pažvelgiau į kasą. -Šiandien pardavėm vos tris knygas.

-Rytoj bus geresnė diena, - šyptelėjo ir šoktelėjo ant prekystalio, kad galėtų atsisėsti.

-Tikiuosi, - palingavau galva. Timo akys keliavo po knygyną, kai jis pamatė pianiną.

-Nauja interjero detalė?

-Beka užmatė sendaikčių parduotuvėje ir negalėjo atsispirti, - paaiškinau. -Bet man atrodo, jog tas daiktas yra prakeiktas.