Mano Randai ir Timas

13.

-Kaip sekėsi pokalbis su mano teta? – paklausiau Timo, kai sulaukiau jo išeinant iš darbo. Jis pasikasė kaklą ir nervingai nusijuokė.

-Tikiuos labai ant manęs nepyksti, nes mes vis dar turime apžiūrėti naują kolekciją, - susiraukė ir aš nusijuokiau.

-Bet kokiu atveju jau reikėjo jai pasakyti, nes ji pradėjo pastebėti mano dingimus, - tariau.

-Net neįsivaizduoji, kaip palengvėjo, - Timas atsiduso iš palengvėjimo, o aš nusijuokiau. –Man patinka tavo megztinis, - palietė mano ranką vaikinas. Jo žalios akys buvo įsmeigtos į mano akis. Buvau pirma, kuri nusuko žvilgsnį, nes neatlaikiau tokio karo.

-Ačiū, - nusišypsojau. Vilkėjau nauju tamsiai mėlynu megztiniu, kurį numezgė Relisė darbe ir juodomis klasikinio stiliaus kelnėmis. Plaukų galus buvau šiek tiek pagarbanojusi, todėl nors ir nebuvau pasipuošusi, jaučiausi būtent taip.

-Mes derinames, dėka tavo megztinio, - jis nusijuokė ir pridėjo savo ranką prie manosios. Iš tiesų, jis vilkėjo tamsiai mėlynais, neblizgiais, šilkiniais marškiniais ir tamsiomis kelnėmis.

-Žinai, kaip sako, - pakėliau antakius. –Puikūs žmonės mąsto vienodai, - tariau ir Timas nusijuokė.

Netrukus priėjome miesto muziejų ir sumokėję po kelis svarus, buvome įleisti į naują parodą. Buvo iš dalies keista, nes praeitą kartą, čia buvo vos keli žmonės, o šiandien čia buvo minios žmonių.

-Ar šiandien atidarymo vakaras? – paklausiau Timo.

-Taip, -linktelėjo. –Juk minėjau.

-Gali būti, - gūžtelėjau. Pasigailėjau, kad nei kiek nepasipuošiau realiai, todėl ėmiau šiek tiek nervintis, nes visi čia atrodė prabangiai. Timas gal šiek tiek ir pritapo prie šitų žmonių, tačiau aš į tokią minią nebūčiau tikusi nė už pinigus.

Juodaplaukis pastebėjęs mano nerimastingą elgseną, apkabino mane per pečius ir pasilenkęs sušnabždėjo:

-Juk reikia, kartas nuo karto pasirodyti žmonėms, Adela.

Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Netrukus jau buvau atsipalaidavusi, nes Timas jeigu nebūdavo manęs apkabinęs, tai mano delnas visados buvo jo delne.

-Ar patinka? – paklausė, kai stovėjome prie vieno iš naujų paveikslų, kuris vaizdavo gamtą ir dangų, nusidažiusį švelniomis, rožine, geltona ir mėlyna, spalvomis.

-Šitas gražus, - palinksėjau.

-Spalvos suteikia ramumo jausmą.

-Saugumo, - pataisiau vaikiną ir jis nusijuokė.

-Jeigu saugumo, tada saugumo, - linktelėjo.

X

-Manau, turėtum užeiti, - tariau, kai priėjome tetos namus. Mačiau degančią šviesą virtuvėje ir šešėlį, besisukiojantį priešais langą.

-Ar tai tikrai gera mintis? – Timas sustojo prie pašto dėžutės ir aš pavarčiau akis.

-Ji nori su tavimi susipažinti realiai, - atsakiau ir jis šyptelėjo.

-Rimtai?

-Taip, todėl privalai užeiti ir išgerti bent jau jos mėgstamiausios arbatos, - pasakiau ir pagriebusi vaikiną už rankos, nusitempiau jį prie namo.

-Normalu, kad jaudinuosi? – paklausė tyliai, prieš mums įeinant ir aš nusijuokiau.

-Nėra, ko jaudintis, - patikinau ir atvėriau duris. –Relise, aš namuose! – sušukau ir pirmas prie durų pasirodė Feliksas.