Mano Randai ir Timas

49.

-Mums taip malonu, kad pagaliau susitikom visi prie bendro stalo, - nusijuokė Timo mama Arieta ir prisėdo šalia savo vyro Denio. Relisė ir Natanielis šypsojosi taip pat. Aš sėdėjau atsirėmusi į Timą ir žaidžiau su mūsų pirštais.

-Man taip pat labai malonu, - nusijuokė Relisė. – Labai skanus pyragas, - tarė paragavusi deserto, kurį ką tik atnešė Arieta. 

Sukikenau tyliai.

-Natanielis visad buvo puikus kaimynas ir jis matė, kaip augo Timas, - tarė Denis šypsodamasis. –Visad buvo smagu su juo eiti žvejoti ar šiaip grilinti mėsą kieme. Bet štai, - jis pažvelgė į Relisę. –Gaila, kad visi sugalvojome pavakrieniauti per vėlai.

-Mes galėsim visi vakarieniauti ir be vaikų, - nusijuokė Relisė numodama ranka.

-Ar tai mums kažkoks įspėjimas, kad turėtumėm palikti juos visus vienus? – sušnabždėjo Timas man į ausį. Nusijuokiau.

-Gal, - gūžtelėjau.-Bet pirma noriu paraugauti to pyrago, - tariau ir išsilaisvinau iš garbaniaus glėbio. 

-Kaip jautiesi, Adela? – pažvelgė į mane Arieta klausiamai. –Vis tiek po kelių dienų išvažiuoji, turėtum jaudintis.

Trumpai pagalvojau prieš atsakant.

-Na, - atsidusau. –Sunku pagalvoti, kad teks palikti šitai, - parodžiau į mus visus. –Taip pat nelabai smagu, kad mus su Timu, - pažvelgiau į mylimąjį, o šis šypsodamasis stebėjo mane. –Skirs tiek daug kilometrų. Bet esu pasiruošusi naujam gyvenimo etapui. Darysiu tai, kas man patinka, - nusišypsojau.

-Aš prisimenu, kaip jaudinausi prieš stodama į universitetą, - ji šyptelėjo. –Žinok, kad jeigu pradžioje atrodys sunku, vėliau jau taip nebebus. Suprasi ir priprasi, kaip viskas veikia ir kaip viską daryti geriau, - moteris nusišypsojo raminamai.

X

-Kur tu mane vedies? – paklausiau nusijuokdama, kai Timas tempė mane, paėmęs už rankos, gilyn miškan. Parkas buvo vos vos apšviestas žibintais, o miškas, kuris tik sutankėjo einant gilyn, viską padarė dar tamsiau.

-Nejau neatpažįsti šios vietos?  - paklausė Timas, kai sustojome prie ežero. Mano atmintin suplūdo visi momentai praleisti šioje vietoje su garbaniumi. Čia mes susipažinome. Čia surūkėm mano pirmą, Timo nelabai, bendrą cigaretę. Čia keitemės žvilgsniais, kurie reiškė visai  nedaug tuo metu.

-Atpažįstu, - sušnbaždėjau. Atsisukau į vaikiną, stebintį mano reakciją. –Kodėl čia mane atsivedei? Juk žinai, kad paskutiniu metu negaliu sulaikyt ašarų, o, kai tai... – atsisukau į ežero pusę ir pritrūkusi žodžių, stengiausi sulaikyti ašaras.

-Pagalvojau, kad taip būtų puikus metas mums pagaliau čia išsimaudyti, - Timas pažvelgė į mane linksmai. Nusijuokiau. –Nemanai?

-Aš neturiu maudimosi kostiumėlio, - suzirziau ir pastebėjau, kaip Timas ėmė nusirenginėti. –Ką tu darai?

-Einu maudytis, - jis nusivilko trumpikes ir nuogas, įbėgęs į vandenį, paniro. 

-Timai! – sušukau, kaip galima tyliau. 

-Nagi, Adela, nebūk tokai nuobodi, eikš maudytis, - jis tarė išniręs. Timo pečius apšvietė mėnulio šviesa. 

-Mus pamatys, - tariau ir apsisukau pažvelgti į tą pusę, iš kurios ką tik atėjome.

-Eik tik, - jis papurtė galvą ir nusišypsojo. –Pati matei, kad parke nėra žmonių.

-Geriau pareik atgal ir apsirenk, Timai, - tariau.

-Ade!

-Timai.

-Minutė po minutės, pameni? – jis pakėlė antakius. Keletą akimirkų dvejojau. Galiausiai atsidusau ir ėmiau rengtis.