Mano Randai ir Timas

16.

Penktadienio rytą vos pakilusi iš lovos supratau, jog mane pasigavo rudeninis šaltukas. Galva svaigo nuo menkiausių judėsių, o kaulus, atrodė, kad kažkas laužė. Parašiau žinutę Bekai, jog šiandien darbe pasirodyt negalėsiu, kritau atgal į patalus ir užmigau.

Buvau pažadinta Relisės beldimo.

-Taip? – lėtai pakilau iš gulimos pozicijos ir atsirėmiau į atlošą.

-Aš tikiuos tu nepamiršai... – Relisė tarė įeidama, bet pamačiusi mane ji nustebo. –Ak, vaike, atrodai nekaip, - ji papūtė lūpas ir priėjo prie manęs, pridėdama delną prie mano kaktos.-Turi temperatūros...

-Jaučiuosi nekaip, tad pranešiau Bekai, jog šiandien neatvyksiu į darbą, - tariau ir teta palinksėjo.

-Aš Feliksą jau nuvėžiau į mokyklą ir jis šiandien eina pas draugą į gimtadienį, taip kad negrįš, pati į darbą išeinu po pietų ir dirbsiu naktinę pamainą. Turėsi pati šiek tiek pasirūpinti savimi, o kol kas einu tau padarysiu arbatos ir atnešiu vaistų.

-Ačiū, - nusišypsojau ir teta palinksėjusi bei šyptelėjusi išėjo, palikdama duris šiek tiek praviras.

Susirangiau patogiau lovoje ir užsimerkiau keliom sekundėm.

X

Atsibudau, kai kambaryje jau buvo tamsu. Vieninteliai šviesos šaltiniai buvo žibintai, kurių šviesa pasiekė mano kambarį per balkono langą.

Mano telefonas suvibravo kelis kartus. Pasiekiau jo ir peržvelgiau visas žinutes. Teta rašė, jog ji jau darbe, o man išvirė sriubos, kurią reiks tik pasišildyti. Kitos kelios žinutės buvo nuo Timo.

-Velnias, - sušnabždėjau sau po nosimi. Buvau visiškai užmiršusi, jog šiandien kartu su vaikinu turėjome žiūrėti siaubo filmus jo namuose.

Viena jo žinutė buvo apie tai, jog nieko nesineščiau, o kita buvo klausimas, ar vis dar prisimenu, jog šiandien susitinkame pas jį.

„Atleisk, Timai, visiškai pamiršau tau pranešt, jog šiandien negaliu susitikti. Atsikėliau su labai bloga savijauta ir man nei kiek negerėja.“  

Išsiunčiau žinutę ir netrukus dar pridėjau atsiprašymą. Atsikėliau iš lovos, susitvarkiau išmėtytus rūbus, susirišau plaukus ir nusileidau apačion.

Pasišildžiau sriubos ir prisėdau pavalgyti svetainėje. Ėjau per kanalus, tačiau nieko gero nerodė. Palikau žinias, kad būtų bent šioks toks fonas.

- Vinčesteryje vėl pasirodė serijinis žudikas. Šį kartą pranešama apie dvidešimties metų merginą, dingusią prieš keturiasdešimt aštuonias valandas. Megan Gajan kūnas buvo atrastas šiandien ryte centriniame parke, Vinčesteryje. Manoma, jog tai tas pats žmogus, kuris paliko daugybę kūnų rugsėjį ir spalį, - pranešė žinių laidos vedėja.

Papurčiau galvą ir išjungiau televizorių. Nuskambėjo durų skambutis ir aš nupėdinau link jų.

-Labas, Adela, - pasisveikino Timas ir nusišypsojo.

Susiraukiau.   

-Ką čia veiki?

-Pagalvojau, kad galiu atnešti gerą nuotaiką, butelį vyno, - pamojavo buteliu vaikinas ir nusibraukė nuo veido plaukus. – Bei save pas ligonį į namus.

-Užeik, - nusijuokiau ir paėmiau butelį iš Timo rankų, kad šis galėtų nusivilkti jau spėjusį peršlapti švarką. – O lauke neblogas oras, ką? – nusijuokiau, vis dar stebėdamą vaikiną, kuris tvarkėsi savo šlapias garbanas.

-Siaubas kažkoks, net neįsivaizduoju, kaip vaikai eis per namus šiąnakt.

X

Timas šypsojosi ir gurkštelėjo tamsaus raudono skysčio iš savo stiklinės.

-Žinai, nemaniau, kad Helovyną praleisiu šitaip, - tarė.

-Ar tai blogai? - pakėliau antakius. -Vis dar galime persikraustyt į svetainę ir žiūrėt siaubo filmus, - gūžtelėjau ir garbanius papurtė galvą, vis dar besišypsodamas.

-Man patinka čia, - jis apsižvalgė po kambarį. -Jaučiuosi tarsi būdamas čia, būčiau arčiau tavęs.

Pakėliau antakius ir prikandau lūpą, kad sulaikyčiau šypseną. Gurkštelėjau vyno. Man jau truputį sukosi galva. Tik nebuvau įsitikinusi nuo ko. Ar dėl alkoholio, ar dėl temperatūros, kuri buvo jau šiek tiek pakilusi.

Norėjau paliest Timą. Perbraukt pirštais per jo garbanas ir prisiliest prie jo veido. Nesupratau tokio savo troškimo. Bet jis jau buvo kažkada pasirodęs. Ypač tokiais momentais, kai, atrodo, jog šitam pasauly tik mes dviese.

-Vienintelis dalykas, kurio tau čia trūksta yra vinilinis grotuvas, - jis parodė į tuščią vietą ant spintelės.

-Tiesa, mąsčiau apie tai, - palinksėjau. -Pagalvojau, jog kai išvažiuosiu jį paliksiu kaip dovaną tetai.

-O kur tavo teta? - susiraukė Timas ir pažvelgė į duris.

-Naktinė pamaina.

-O Feliksas?

-Pas draugą gimtadieny, - gūžtelėjau ir jis palinksėjo.

Keletą akimirkų tylėjome.

-Adela.

-M? - pakėliau žvilgsnį į vaikiną, sėdintį priešais mane.

-Ar kartais pagalvoji, kaip lengvai nematom  paprasčiausių dalykų?

-Nesuprantu ką turi omenyje, - papurčiau galvą ir juodaplaukis šyptelėjo palinksėdamas.

-Aš mėgstu tave matyt pasimetusią, - tarė priversdamas mane nusijuokt.

-Kodėl gi? - pakėliau antakius.

-Tiesiog, - jis gūžtelėjo.

Lemputės, iškabinėtos aplink lovą, keletą kartų sumirksėjo.

-Kas čia dabar? - susiraukiau. Netrukus pradingo šviesa ir mes buvome palikti tamsoje.

Timas nusijuokė.

-Kur jūsų elektros skydelis? - paklausė.

-Turbūt rusyje, bet pažvelk, - parodžiau pro langą. -Niekur nedega šviesos. Turbūt dingo visame rajone.

-Einu patikrinsiu, - tarė ir padavė man savo stiklinę, prieš tai iš jos dar kartą gurkštelėjęs.

-Palydėsiu, - tariau ir padėjau mūsų abiejų stiklines ant spintelės šalia lovos.

X

-Turbūt esi teisi, bandžiau įjungt, bet kažkodėl niekas neveikia, - Timas tarė pasirodęs taprduryje.

Uždegiau dar vieną žvakę ir padėjau ją kitoje lovos pusėje.

-Turim apšvietimą, - tariau parodydama į galybę žvakių išdėliotų mano kambaryje.

-Romantiška, - vaikinas pakilnojo antakius, mane prajuokindamas.

Grįžau į savo vietą lovoje ir apsiklojau antkolde pečius. Timas prisėdo šalia. Padėjau galvą garbaniui ant peties ir pajutau jo rankas apglėbiant mane. Jaučiausi saugi. Tuo momentu buvau didžiuliame burbule, kuriame buvau saugi nuo visko.

-Norėčiau dabar tave pabučiuot, - tariau ir pajutau, kaip vaikinas nusijuokė.

-O aš nenorėjau tokiais žodžiais sugadint akimirkos, todėl tylėjau, kol už mane tai pasakei tu.

Pasikėliau ir priglaudžiau savo kaktą prie vaikino kaktos. Stebėjau jo žalias akis kurį laiką, o tada perbraukiau pirštais per jo pusilgius plaukus. Tada jie keliavo jo žandikaulio linija, lūpų linija, kol galiausiai vaikinas nutraukė mane švelniai pabučiuodamas. Netrukus mūsų švelnus bučinys buvo iškeistas į aistringą, kupiną ilgesio ir troškimo bučinį.

O po jo sekė begalybė kitų bučinių.

Po kurio laiko atsitraukiau nuo vaikino ir pažvelgiau jam į akis.
Jo pirštai keliavo mano veido bruožų linijomis, kol priėjo mano lūpas.

Timas šypsojosi, o aš šypsojausi jam ir tuo metu, man užteko tik tiek.

xxxx

kažkodėl man ši dalis nelabai patinka. bet tai dalis, kuri svarbi tolimesniems įvykiams, todėl turiu ja pasidalinti✨