Pažiūriu į Amelia kuri tiesiog papurto savo galvą į šonus. Kai Brian mūsų paklausė apie mūsų miegojimą kartu velniškai išsigandau ir, atrodo, praradau kalbos dovaną. Juodaplaukis šalia manę pasimeta ne ką mažiau negu aš. Lyg padrąsindamas mane, o gal labiau save jis uždeda savo delną ant mano kojos. Meluočiau jei sakyčiau,
jog tai nesuveikia.
"Kelis kartus" tariu atsilošdama savo kėdėje. Brian springsteli savo sultimis, o Zayn ir Amelia stebi mane išpūtę akis. "Net nebesivarginsiu to slėpti. Ir jei planuosi pykti, tai iškart pasakau, kad tarp mūsų viskas baigta" nusišypsau savo būsimam įbroliui, kuris tiesiog žudo mus savo žvilgsniu.
Galbūt dabar pradedu suprasti jo taisyklę ir norą, kad visi jos laikytųsi. Jis norėjo išvengti būtent to, ką iškrėtė Zayn. Brian norėjo išvengti tų jausmų ir emocijų kuriaš aš vis dar jaučiu. Imu mąstyti galbūt aš turėčiau leisti jam atsiprašyti ir atleisti jam? Galbūt tai buvo tik vienas, mažas, nevykęs nukrypimas? Tu pati prašaisi skaudinama, mergaite. Nusprendžiu nieko dabar nedaryti. Noriu palaukti. Juk jei jis yra man skirtas tai jis grįš pas mane, ar ne?
"Ką?" mano būsimas įbrolis tiesiog žiūri į mane kažkokiu tuščiu žvilgsniu. Vieną ar kitą dieną jam būtų tekę tai sužinoti, tai kodėl ta diena negali būti šiandien ir dabar pat? "Na, kad ir kaip pykstu ir norėsiu su jumis pasikalbėti atskirai, tačiau džiaugiuosi, kad viską taip taikiai ir draugiškai užbaigėt." brunetas šypteli ir nusuka savo akis į savo gražuolę merginą.
Patraukiu Zayn ranką nuo savo kojos. Akies krašteliu pamatau kaip jis suraukia savo antakius, tačiau greitai atsileidžia, manau, kad jis pats supranta, jog mūsų daugiau niekas nebesieja. Pavalgiusi pakylu iš savo vietos ir padėkojusi už skanų maistą išeinu į savo kambarį.
Atrodo, kad mano širdis ir protas yra du skirtingi žmonės Gali kilti klausimas kodėl? Na, tokiu atveju, atsakymas paprastas: širdis pasiilgo Zayn ir velniškai nori jam atleisti, o smegenys mane kaskart sugrąžina į mano gimtadienio vakarėlio naktį, kai jis mane išdavė. Visada sakydavau, kad niekada neatleisiu išdavystės, tačiau gal turėčiau paklausyti širdies ir atleisti jam? Bent vieną kartą, kad pažiūrėti ar jis elgsis taip pat.
Galiausiai suprantu, kad turiu leisti jam pasikankinti. Nenoriu, kad jis jaustųsi taip kaip aš, tačiau visvien jis vertas bent menko pasikankinimo. Negaliu jam taip imti ir atleisti. Jis turi išmokti kažkokią pamoką iš to ir suprasti daug dalykų. Jei Zayn norės dar būti su manimi supratęs ko jam ištiesų reikia tuomet gerai, tačiau iki to aš nenoriu jausti jo prisilietimų. Nenoriu jo išvis. Nesu nusikaltusi, kad būčiau šitaip skaudinama.
"Ar galiu užeiti?" juodaplaukis įkiša savo galvą į mano kambarį šiek tiek atidaręs duris. Linkteliu jam. "Kodėl tu man nesakei apie savo priepuolius?" Zayn balsas ramus, tačiau aš žinau, kad jis jaudinasi dėl manęs.
"Nežinau" trukteliu pečiais pažiūrėdama jam į akis. "Kiekvienas turime savo paslapčių, o ir be to tu nesi toks patikimas kokiu tave laikiau" suneriu savo rankų pirštus.
"Aalia, mažute, aš nenorėjau taip pasielgti. Suprantu, kad pasielgiau kvailai, bet aš buvau girtas. Aš galvojau, kad tai tu, bet kai tu įjungei šviesą aš tik tada supratau kas vyksta" Zayn paima mano rankas į savo delnus. Jaučiu kaip mano akyse kaupiasi ašaros ir jos bet kada gali pradėti riedėti mano skruostais. "Aš tikrai to nenorėjau" jis atsidūsta.
"Tuomet turėtum nebegerti jei net nebesuvoki ką dulkini" piktai ištariu ir ištraukiu savo delnus iš jo rankų. "Galbūt po to tau nebereikėtų šitaip žemintis atsiprašinėjant ir nebebijotum žiūrėti man į akis ar net, kai guliu suknistoj ligoninėj nebūtum toks skystas ir sugebėtum su manim pasišnekėti ar bent jau ateiti į mano palatą, kai nemiegu" perveriu jo veidą piktu savo žvilgsniu.
"Tu juk supranti, kad aš nenoriu kitų, taip?" juodaplaukis sušnabžda pažiūrėdamas man į akis.
"Ne, Zayn, aš nesuprantu" nesuprantu kodėl, tačiau mes šnabždamės. "Aš noriu, kad tu man tai įrodytum." tyliai ištariu pritraukdama jo dėmesį. "Noriu, kad pasielgtum vyriškai ir nuėjęs pas Brian pašnekėtum su juo apie mus, noriu, kad pakviestum mane į sumautą pasimatymą ir, kad nebedulkintum kiekvienos pasitaikiusios kalės" mano balso tonas pradeda kilti. Mane nuramina tik Zayn, kuris uždeda savo delną man ant skruosto ir nykšiu pradeda sukioti mažus ratus.
"Sutarta" jis šypteli žiūrėdamas man į akis. "Padarysiu viską ko tu iš manęs reikalauji." Zayn patraukia savo žvilgsnį nuo mano akių iki lūpų ir labai lėtai lenkiasi link mano veido.
Staiga jis suglaudžia mūsų lūpas bučiniui. Kai Zayn savo liežuviu perbraukia per mano lūpas pražioju jas leisdama mūsų liežuviams pradėti karą. Vaikinas paguldo mane į lovą nenutraukdamas mūsų taip laukto bučinio.
