"Brian, Amelia ir Aalia" mano mama mus pakviečia ir mums prisistačius duoda pilną dėžę alkoholinių gėrimų. "Pasiimkit šituos į savo butą. Galėsit su draugais padaryti pratesimą" ji mirkteli ir įbrukusi dėžę į mano įbrolio rankas nueina pas savo vyrą.
Vakar įvykusios vestuvės ir mano išgertas šampano kiekis šiandien vertė mano galvą plyšti pusiau. Šiandien man nebus įmanoma ginčytis su kažkuo, todėl vos grįžusi į butą nubėgu į savo lovą.
Atsikeliu nuo triukšmo sveitainėje. Man prireikia maždaug pusvalandžio, kad atsipeikėčiau ir nusimaudžiusi nueičiau į svetainę, kurioje randu visus draugus.
"Aalia! Pagaliau atėjai!" Elis cypteli suplodama delnais. "Pasaugojau tau vietą" ji plačiai išsišiepia ir paplekšnoja į tuščią vietą ant sofos.
"Ačiū" šypteliu jai atsisėsdama.
Kai Zayn grįžęs iš balkono atsisėda šalia manęs tik kitoje pusėje negu Elis - susiraukiu. Kas išvis jį čia pakvietė? Šypsena labai greitai dingsta nuo mano veido, kai Zayn savo alkūnėmis atsiremia į mano šlaunis tam, kad galėtų labiau prisilenkti prie Rikio ir pašnekėti su juo.
"Gal pasitrauksi?" ištariu sukandusi dantis, tačiau Zayn išsišiepia ir papurto savo galvą į šonus. "Aš tau trenksiu, jei tu nuo manęs neatsitrauksi" suurzgiu.
Galiausiai jis pasiduoda ir atsitraukęs nuo manęs įlenda į savo telefoną. Nusprendusi, kad nenoriu būti šalia jo išeinu į balkoną. Išsitraukusi paskutinę cigaretę iš pakelio garsiai nusikeikiu ir pridegusi ją pradedu traukti nuodingus dūmus į save.
Kai mano mintys nukelia mane į mano ir Zayn pokalbius per vestuves giliai įkvepiu. Manau, kad turėčiau pasilikti čia ir erzinti jį. Galbūt turėčiau susirasti ir vaikiną? Nors ne. Nenoriu vaikino. Aš sumautai bijau vėl būti įskaudinta. Sumautas Zayn visuomet turi viską sugadinti.
"Brian, ar galiu pasiskolinti tavo automobilį?" paklausiu įėjusi į svetainę.
Jaučiu kaip Zayn stebi mane, tačiau stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Kodėl jis taip stengiasi atkreipti mano dėmesį?
"Ir vėl?" Brian delnais pasitrina savo veidą ir man plačiai išsišiepus jis papurto galvą į šonus. "Prašau paprašyk, kad kažkas tave nuvežtų" brunetas iškvepia visą plaučiuose turėtą orą.
"Koks skirtumas eisiu pėsčiomis" sumurmu ir pradedu eiti link durų. Amelia trenkia kumščiu savo vaikinui į petį, kas priverčia ją suzyzti.
"Eisiu kartu su tavimi" Zayn pasiveja mane prie lifto.
"Kodėl būtent tu?" suzyziu. "Prašau, leisk man bent vieną dieną pailsėti nuo tavęs" suinkščiu delnais užsidengdama savo veidą.
"Nagi, aš nespėjau vakar pasakyti to ką norėjau" Zayn pirštu paspaudžia pirmo aukšto mygtuką vos mes atsiduriam lifte.
"Tau ir nereikia nieko sakyti. Nejau nematai, Zayn?" iškvepiu visą plaučiuose turėtą orą. Kaip jis mane erzina. "Kad ir ką tu sakytum, kad ir kaip bandytum manęs atsiprašinėti... mes galiausiai vis vien susipyksime. Tai kokio velnio tu stengiesi?" pradedu kelti savo balsą, tačiau kai nusileidžiame pirmame aukšte kaip galėdama greičiau nueinu prie durų vedančių į lauką.
"Išklausyk manęs..." juodaplaukis nebaigia sakyti, nes aš nutraukiu jį.
"Atsakyk man į vieną klausimą, Zayn" giliai įkvepiu. "Kodėl dabar? Nejau nesijauti pakankamai sudaužęs mano širdies? Nejau nesijauti pakankamai manęs įskaudinęs? Turiu omenyje tai, kad tu buvai su manimi prieš dvejus metus, tačiau tu iškeitei mane į kažkokią kalę. Tai kodėl būtent dabar, huh? Tu manęs neieškojai, neatrašei man ir neatsiliepei į mano skambučius... tai kokio velnio dabar bandai sugrįžti į mano gyvenimą?!" surėkiu atkreipdama kelių žmonių dėmesį, tačiau dabar man tai visiškai nerūpi.
Jaučiu kaip ašaros nori pasileisti mano skruostais ir kaip gumulas užspaudžia mano gerklę. Negaliu leisti sau apsiverkti prieš jį. Negaliu jam leisti jausti to malonumo, kurį jis jaučia man kenčiant.
"Taip ir galvojau" tyliai ištariu nueidama ir palikdama juodaplaukį stovėti vieną.
Kai nueinu pakankamai toli nuo jo pasuku takeliu link parko. Atsisėdusi ant vieno iš suoliukų leidžiu sau pravirkti. Tikrai galvojau, kad dabar jau esu stipresnė, tačiau velniškai klydau... kaip ir visada. Norėjau grįžusi visiškai atsiriboti nuo Zayn... galbūt ir nuo visų kitų, tačiau tai sumautai neįmanoma.
"Ar gali išklausyti mane?" juodaplaukis giliai įkvepia atsisėdęs prie manęs. Pasiduodu ir atsakau jam linktelėjimu. Nesu įsitikinusi ar jis tai pastebi. "Aš tau jau sakiau vakar, sakiau, kad įsimylėjau tave tada, kai Sam mane išdavė. Aš tikrai domėjausi kaip tau sekasi, tačiau man niekas nenorėjo atsakyti į tai. Suprask, viskas nutiko prieš dvejus metus. Tada nė vienas iš mūsų negalvojome ką darome, na, tiksliau negalvojau aš. Aš atsiprašau, mažute, tikrai atsiprašau ir suprantu, kad tau tai nerūpi, tačiau rūpi man. Dievas mato kaip aš norėčiau viską pabandyti su tavimi iš naujo" Zayn atsidūsta. "Tu man lyg prakeiksmas kurio negaliu atsikratyti. Lyg vaiduoklis nuolat grįžtantis į mano galvą" jis sušnabžda pažiūrėdamas į mano nuverktas akis.
Stebiu juodaplaukį bandydama susivokti kokias nesąmones jis čia šneka. Viliuosi, kad Zayn plačiai išsišieps ir pasakys, kad aš jam visuomet buvau ir būsiu pokštas, tačiau tai nenutinka, o visa mano drąsa jam atsikirsti - išgaruoja lyg jos niekuomet nebūtų buvę.
