"Vis dar nori pasikalbėti?" pažiūriu į savo įbrolį, kuris atsako man linktelėjimu. Nežinau kuomet supratau, kad pirmiausia turiu susitvarkyti visas savo problemas ir pasikalbėti su Brian vien tam, kad galėčiau būti laiminga su Zayn. "Pasivaikščiokime" tyliai pasakau ir jam atsistojus, iš savo vietos pakylu ir aš.
Keletą minučių einame nemalonioje tyloje. Noriu jam pasakyti tiek daug, tačiau taip pat noriu, kad Brian prabiltų pirmas. Jaučiu koks jis įsitempęs, jaučiu kaip jam dėl kažko neramu, tačiau vis vien neleidžiu sau pirmai prabilti.
"Aš atsiprašau" tylus Brian balsas pasiekia mano ausis. "Aš tikrai nesupratau ką darau, Aalia, kai pamačiau, jog tu ir vėl jam taip lengvai atleidai... pyktis užtemdė man akis, supranti? Tu man esi lyg sesuo, nenoriu, kad Zayn ir vėl tave įskaudintų, nes patikėk ne man vienam buvo kančia stebėti tave bandant kovoti ir stotis ant kojų" vaikinas giliai įkvepia.
Sukandu vidinę savo skruosto pusę, kad sulaikyčiau ašaras. Noriu jam atsakyti, kad to tikrai nebus. Ne šį kartą, tačiau gumulas užspaudęs mano gerklę - neleidžia man nieko pasakyti. Galiausiai - nebesusvdau. Mano skruostais pradeda riedėti ašaros. Brian lyg supratęs, kad verkiu - įtraukia mane į savo glėbį ir raminamai glosto mano nugarą.
"Nusiramink, Aalia, suprask, linkiu tau viso kas geriausia tik prašau, bent jau įspėk mane kitą kartą, gerai?" Brian tyliai sukrizena į mano plaukus priversdamas mane nusišypsoti. "Kaip jums sekasi?" jis paklausia vos tik aš atsitraukiu nuo jo.
"Nežinau, manau, kad gerai" šypteliu.
Aš tikrai nežinau kaip sekasi man ir Zayn. Realiai, tai viskas gerai, tačiau mano mintyse... mano mintys pešasi dėl jo tarpusavyje. Vis dar nežinau ar elgiuosi teisingai vėl bandydama kurti santykius su juo.
"Amelia laukiasi" Brian sušnabžda, tačiau aš tai išgirstu. Man prireikia kelių minučių tam, kad suprasčiau ką jis pasakė ir tik supratusi pradedu cypti ir sveikinti jį.
"Labas dar kartą" Zayn sušnabžda į mano lūpas. Plačiai nusišypsau, kai jis pabučiuoja mane. Visiškai nesivaržydamas, nekreipdamas dėmesio net į Brian stovintį per kelis metrus nuo mūsų.
"Labas" šypteliu delnais prisidengdama savo įkaitusius skruostus.
Girdžiu kaip Kimberlė sušvilpia priversdama mane susigėsti dar labiau. Tai priverčia Zayn plačiai nusišypsoti ir įtraukti mane į savo glėbį ir aš pagaliau vėl jaučiuosi taip lyg būčiau namuose. Nežinau kodėl Zayn savo prisilietimais ar net savo žvilgsniu mane taip veikia, tačiau pripažinsiu, tai yra velniškai gera.
Vakare ir vėl visi išeiname į koncertą. Šįkart koncertuoja man nežinoma merginų grupė kuri man nepadaro jokio įspūdžio, todėl stengiuosi savo akimis susirasti kažkur minioje esančius Kris ir Harry.
"Noriu namo" giliai įkvepiu atsiremdama į juodaplaukį kurio rankos nedelsiant apsiveja mano liemenį iš nugaros.
"Jei Brian tave išleidžia, manau, kad galim važiuoti" Zayn duslus balsas atsimuša į mano ausis. Plačiai išsišiepusi atsitraukiu nuo Zayn ir nubėgu prie savo įbrolio.
"Kas?" Brian suraukęs antakius stebi mano kvailą veido išraišką.
"Zayn liepė paklausti tavęs, tačiau aš tiesiog praneši tau, kad mes važiuojam namo" pirštais perbėgu per savo plaukus ir vos tik mano įbrolis linkteli - apkabinu jį atsisveikinimui.
"Mes išvažiuojam" jau nežinau kelintą kartą pasakau savo naująjai draugei, kuri nepaleidžia manęs iš savo glėbio.
"Ir tu paliksi mane su šituo?!" Kris pakelia balsą ir pirštu parodo į savo vyrą, kuris pradeda juoktis ir papurtęs savo galvą į šonus pasineria su Zayn į pokalbį ir vėl.
"Kris" suzyziu, kai blondinė suspaudžia mane stipriau. "Man sunku kvėpuoti"
"Aš atvažiuosiu į tavo ir Zayn butą" Kris plačiai išsišiepia. "Ir taip atšvęsiu, kad prisiekiu tau, Aalia, pasikels net stogas" ji keletą kartų pakilnoja savo antakius priversdama mane pradėti juoktis.
"Mes negyvename kartu, Kris" liežuvio galiuku sudrėkinu savo lūpas stebėdama kaip jos veido mina keičiasi, tačiau labai greitai šypsena ir vėl atsiranda jos veide.
"Kol kas" blondinė man mirkteli ir, kai Zayn praneša, jog jau važiuosim, ji mane dar kartą apsikabina. Pasiilgsiu šios moters.
"Apie ką tu tiek daug kalbi su Harriu?" atsisuku į Zayn, o jis tiesiog trukteli pečiais. "Gerai, koks skirtumas" pavartau akis ir paspartinu savo žingsnius iki savo automobilio.
"Aalia, nesielk kaip mažas vaikas" Zayn sugauna mano delną ir prisitraukia mane prie savęs. "Jie nori atsikraustyti į Portlandą" jis atsako į mano prieš kelias minutes užduotą klausimą ir savo lūpomis paliečia mano smilkinį.
Visą kelią iki pat namų Zayn delnas ilsisi ant mano šlaunies, kas verčia mane sukąsti vidinę skruosto pusę, nes aš jaučiu kaip noriu šypsotis. Vis dar nenoriu, kad jis žinotų kaip stipriai mane veikia.
Aš vis dar sumautai bijau, kad bet kokiu momentu jis ras geresnę už mane, kad jis mane išduos. Suprantu, neturėčiau jaudintis dėl to, nes jis man sakė kaip jis jaučiasi ir kaip gailėjosi to, kad mane išdavė su Sam, tačiau dėl jo manyje esančios abejonės verčia mane jaudintis vos ne kiekviename žingsnyje.
*******
Dar liko 23 dalys ir vienas epilogas. Ačiū, kad skaitot!❤️
