"Kaip skrydis?" Brian plačiai nusišypso pažiūrėdamas į mane. Jis atrodo toks pasikeitęs, nors yra toks pat koks buvo ir prieš dvejus metus. Tai kiek keista.
"Varginantis" iškvepiu visą plaučiuose turėtą orą.
Brian ir Amelia jau metus gyvena kartu. Andrew nupirko jiems butą Portlando centre. Jei teisingai supratau, tai jų butas netoli Zayn.
"Kaip jautiesi?" brunetas pažiūri į mane. Jis kaip ir mano mama, kaip ir Andrew, kaip ir visi... vis dar jaudinasi dėl manęs. Tai kiek juokinga, nes begalybę kartų jiems kartojau, jog man viskas gerai.
"Puikiai" išsišiepiu. Žinoma, nesu pasiruošusi sutikti Zayn. Tai mane kiek gąsdina, tačiau nutyliu tai. Esu įsitikinusi, kad dabar jau puikiai atlaikyčiau jo žvilgsnį neapsiverkusi.
"Man patinka tavo plaukai, jie tokie... šviesūs" Brian ištiesia savo pirštus bandydamas paliesti mano plaukus, tačiau savo delnu trinkteliu jam.
"Ačiū" šypteliu ir nuleidžiu savo akis į telefoną. "Kur mes važiuojam?" suraukiu antakius, kai suprantu, kad jis neveža manęs namo.
"Nejaugi tu manei, kad grįši čia ir nesusitiksi su draugais, kuriuos palikai neatsisveikinusi?" Brian sukrizena. Trukteliu pečiais. Esu per daug pavargusi, kad galėčiau ginčytis, todėl tiesiog pasiduodu. "Zayn nekvietėm" mano būsimas įbrolis sušnabžda.
"Kiek galima visiems kartoti?" atsidūstu ir pirštais perbraukiu savo sugarbanotus plaukus. "Brian, paklausyk, man jis nerūpi, supranti? Per du metus Anglijoje aš praradau jam visus jausmus, todėl būk ramus kalbėdamas apie jį šalia manęs" liežuviu sudrėkinu savo lūpas.
Jei atvirai, tikėjausi, kad kai važiuosiu Portlando gatvėmis mano širdis šokinės iš jaudulio, galvojau, kad atsiminimai smogs man taip stipriai, kad aš apsipilsiu ašaromis, tačiau tai neįvyksta. Net gi atvirkščiai, aš jaučiuosi išsilaisvinusi ir pagaliau galiu drąsiai sakyti, kad esu laiminga galėdama būti čia.
Kai Brian įsuka į man nežinomo namo kiemą - susirakiu. Kaip aš turėčiau pažiūrėti tiems žmonėms, kuriuos laikiau draugais, į akis? Nusimato nejaukus vakaras.
"Aalia!" Amelia sucypia ir šoka man į glėbį parversdama mus abi ant šaltų plytelių. "Kaip aš pasiilgau tavęs" ji sušniurkščia nosimi atsitraukusi. Sukrizenu ir galiausiai mes kartu atsitojam. Apsižvalgiusi suprantu, kad jie visi čia. Tik nėra jo. Jie žiūri į mane lyg būčiau koks sumautas vaiduoklis.
"Sveiki" sugadinu nemalonią tylą ir plačiai nusišypsau.
"Du suknistus metus tu nerašei, neskambinai, neatsiliepei!" Meg suklykia priversdama mane suraukti antakius. "O dabar grįžti lyg nieko nebūtų nutikę?! Bent jau ateitum apsikabinti!" visi pradeda juoktis ir kiekvienas iš jų apkabina mane sušnabždėdamas, kad pasiilgo manęs.
"Gera matyti tave suvystytą, Riki" mirkteliu jam sulaukdama Elloise šypsnio.
"Pasakok kaip Anglija, kaip sekėsi? Ką gero nuveikei?" Meg apipila mane klausimas. Na, ji uždavė tik du, tačiau, kai suprantu koks ilgas pasakojimas laukia - pasiduodu ir nusprendžiu nekalbėti apie tai dabar.
"Pakalbėkime apie tai kitą dieną. Aš esu tikrai pervargusi" atsidūstu priversdama ją sukrizenti. "Tačiau tu man gali ką nors papasakoti" šypteliu.
"Levi man pasipiršo" Meg atkiša man savo rankrą ant kurios užmautas sužadėtuvių žiedas.
Džiaugiuosi už juos. Man velniškai gera matyti, kad visų gyvenimai dabar yra tokie, kokie ir turi būti. Velniškai džiaugiuosi, kad jie laimingi. Vakaras taip ir praeina. Mes šnekamės įvairiomis temomis, visi man pasakoja visus juokingus nutikimus atsitikusius per tuos du metus, kai manęs čia nebuvo ir tai priverčia mane šypsotis. Galiausiai mes visi atsisveikiname ir susitarę, kad susitiksime rytoj - išsiskirstome.
Bandau įsivaizduoti kaip dabar atrodo Zayn, tačiau kai Brian įsuka į mano mamos ir Andrew namų kiemą nustumiu tas kvailas mintis apie Zayn šalin. Kodėl man turėtų rūpėti kaip jis atrodo? Jam nerūpėjo kaip keičiausi aš per tuos dvejus metus tai kokio velnio aš bandau rūpintis juo?
"Kaip tu atsikratei meilės jam?" Brian atisuko į mane, kai Amelia išlipusi iš automobilio pradėjo bėgti į namo vidų. Esu įsitikinusi, kad ją paveikė šampanas.
"Nežinau" trukteliu pečiais. "Manau, kad viskas prasidėjo, kai jis man nustojo patikti, žinai, ta prasme, aš vis dar mylėjau jį, bet jis man nebepatiko ir tada aš pradėjau suprasti, kad mano mintys bando paruošti širdį visiškai atsisakyti jo ir judėti toliau" plačiai nusišypsau pamatydama kaip name viena po kitos užsidega šviesos. "O ir visko pergalvojimas... kiekvienos akimirkos praleistos su Zayn prisiminimas lyg gelbėjo mane ir atvėrė man akis. Supratau, koks atšiaurus jis buvo iš tiesų ir galiausiai supratau tai, kad norėdama būti laiminga turiu jam atleisti ir paleisti jį" pirštais perbėgu per savo plaukus ir galiausiai išlipu iš automobilio nelaukdama Brian.
Nežinau kaip viskas bus, kai pamatysiu Zayn, tačiau esu įsitikinusi, kad nebesuteiksiu jam progos manęs įskaudinti. Dabar jis bus man tik praeities vaiduoklis, kuris grįžo į mano gyvenimą tuomet, kai aš sugrįžau į Portlandą. Zayn bus tik praeities vaiduoklis pertempęs mane per pragarą ir aš už tai jam esu dėkinga, nes jis net neįsivaizduoja kokia stipri aš esu dabar.
*******
Grįžau su antru sezonu! Tikiuosi jums patiks ir galėsiu jums parodyti naują santykių pusę.❤️
