Kai kitos dienos rytą Amelia man pasiūlo apsistoti pas ją ir Brian - sutinku. Mama neprieštarauja dėl to taip pat. Ji pasinėrusi į savo vestuvių planų peržiūrinėjimą, kad net neranda laiko pakalbėti su manimi. Tai kiek juokinga. Vis dėl to pabūnu pas mamą ir Andrew visą dieną, o vakarop išvažiuoju su Brian ir Amelia.
Lieku nustebinta, kai pamatau pastatą kuriame yra Zayn butas. Mano širdis pradeda greičiau plakti, kai suprantu, kad jų buto durys yra prieš Zayn buto duris.
"Viskas gerai?" Amelia suraukia antakius pažiūrėdama į mane. Atsakau jai linktelėjimu.
Kai mano mintimis perbėga mano ir Zayn pirmojo bučinio atsiminimas - nusipurtau lyg išvarydama tas mintis iš savo galvos. "Aalia" blondinė sudainuoja ir sukrizenusi įtempia mane į butą.
"Kaip jam sekasi?" nedrąsiai šypteliu. Suprantu, kad elgiuosi kvailai klausdama, tačiau viskas kas nutiko tarp manęs ir jo... pamiršta.
"Nežinau" Amelia trukteli pečiais pažiūrėdama į mane. "Manau, kad gerai. Supranti, kai mes grįžome iš Londono... mūsų visų bendravimas su juo nebebuvo toks, koks buvo anksčiau. Meg velniškai pyko ant jo, nuolat įžeidinėdavo Sam. Elis... ji taip pat kariavo su Zayn vis prikišdama jam kaip jis pasielgė su tavimi, o vaikinai... jie vis dar bendrauja su juo, todėl galbūt apie tai labiau turėtum klausti Brian, nes aš nieko į tai negaliu atsakyti" mergina atsidūsta pirštais perbraukdama per savo plaukus.
"Viskas gerai" nusišypsau.
Aš tikrai noriu, kad jis būtų laimingas. Nelaikau ant Zayn jokio pykčio ir linkiu jam viso kas geriausia. Vis dėl to, kai atleidžiame žmonėms, kurie mus įskaudino mes patys jaučiamės geriau ir pradedame net mažiausiuose dalykuose pastebėti gražiausius dalykus.
"Aalia, ar girdi mane?" Amelia pamojuoja savo ranka man prieš veidą. "Nori šampano ar vyno?" ji suraukia savo antakius ir nusisukusi pradeda kažko ieškoti spintelėse.
"Man nesvarbu" iškvepiu visą plaučiuose turėtą orą ir pirštais perbraukiu per savo plaukus. "Ar Darren išsiskyrė su savo ten tuo vaikinu? Atleisk, pamiršau jo vardą" pajaučiu kaip mano skruostai pradeda kaisti, todėl uždengiu juos delnais.
"Tate?" Amelia suraukia antakius. Linkteliu jai. "Taip, jie draugiškai išsiskyrė po poros mėnesių draugystės" ji trukteli pečiais.
"Ką čia geriam?" Brian sukrizena įeidamas į virtuvę. Jis pabučiuoja blondinės smilkinį ir kažką sušnabžda priversdamas ją nurausti.
"Prašau tik nekalbėkit apie savo lovos reikalus prie manęs" lyg mažas vaikas delnais užsidengiu savo veidą priversdama juos pradėti juoktis. "Ir jei užsiiminėsit seksu prašau darykit tai tyliai" sumurmu į savo delnus.
"Turėtum tai sakyti Ameliai" Brian trukteli pečiais, kai patraukiu delnus nuo savo veido. "Ji praktiškai rėkia. Esu įsitikinęs, kad kaimynai viską girdi, tačiau nenori nieko sakyti" brunetas mirkteli apglėbdamas savo merginos liemenį.
"Brian!" Amelia cypteli. Tai priverčia mane sukikenti. Norėčiau tokių santykių kokius turi jie. Jie lyg sumauti įsimylėję paaugliai, kurie radę tinkamą vietą - pasiglamžo. "Aalia, ar tu kur nors studijuoji?" blondinė šypteli pažiūrėdama į mane.
"Ne, o tu?" liežuviu sudrėkinu savo lūpas. "Labai ilgai galvojau ką norėčiau veikti po mokyklos ir nieko nesugalvojusi - nusprendžiau niekur nestoti" trukteliu pečiais, kai Amelia ir Brian atsisėda prieš mane. "Žinai, vis dar laukiu pašaukimo" šypteliu.
"Aš įstojau į teisę" ji suraukia antakius. "Tačiau po pusės metų supratau, kad tai ne man ir mečiau" blondinė sukrizena.
Visas vakaras taip ir praeina. Mes visi šnekamės apie viską, tačiau ir nieką tuo pačiu. Kai Amelia parodo man mano kambarį padėkoju jai ir palinkėjusi labos nakties uždarau duris. Po trejų dienų mano mamos vestuvės, o aš dar dabar nežinau ką turėčiau apsivilkti, todėl į rytojaus planus prie nieko neveikimo pridedu ir važiavimą į miestą ieškoti suknelės.
"Sakyk, ko tu nori iš mūsų" Amelios pakeltas balsas prižadina mane. Nuo pačio ryto ta mergina nusiteikusi kovingai.
"Aš tiesiog atėjau paklausti, kad jei jau turiu kvietimą ar aš vis dar galiu atvykti?" vaikino ramus balsas pasiekia mano ausis tuomet, kai prisiartinu prie durų, kad geriau girdėčiau.
"Žinoma, kad gali, Zayn" jaučiu kaip Brian nusišypso.
Ką?! Pripažinsiu, supanikuoju, kad Zayn yra čia. Buvau pamiršusi, kad ir jis gavo kvietimą. Pamenu, kai Amelia pasakojo apie tai kaip Meg ir Elis dėl to pyko. Tai vertė mane juoktis, tačiau dabar man visiškai nejuokinga. Buvau įsitikinusi, kad girdėti jo balsą ir matyti jį man nereikš visiškai nieko, tačiau mano dabar drebančios rankos priverčia mane galvoti visiškai kitaip.
Po kelių minučių susitaikau su tuo. Galiausiai susivokiu, kad man ant to bus nusispjauti, nes aš jau esu jį pamiršusi ir išbraukusi iš savo gyvenimo ir žinojimas, kad Zayn bus vestuvėse manęs nė kiek nebetrikdo. Jei atvirai, tai ši žinia mane priverčia plačiai nusišypsoti, nes pagaliau galėsiu jam parodyti kaip jo veiksmai prieš dvejus pakeitė mane.
