Žiūriu į savo geriausią draugę ir verkiu, kad man tenka su ja atsisveikinti. Mamai susiradus draugą kitoje Amerikos pusėje - džiaugiausi. Labai džiaugiausi, kad štai - ji ir vėl laiminga, tačiau dabar, kai žinau, kad ir aš turiu išvažiuoti į kitą Amerikos pusę vien dėl jos ir Andrew meilės noriu pasiųsti juos į visas keturias puses arba užsirakinti kokiam nors rūsy ir niekuomet nebesirodyti. Nenoriu palikti Niujorko ir persikelti į Portlandą. Ar jūs bent pagalvojat kiek valandų kelio skiria šiuos du miestus? Alicia mane apkabina ir suspaudžia savo glėbyje lyg matytų paskutinį kartą.
"Pasiilgsiu tavęs" net ir pro ašaras ji sugeba būti laiminga. "Pažiūrėk į viską iš gerosios pusės. Tavo mama laiminga" blondinė plačiai nusišypso. Dar kartą ją apkabinu. "Nedaryk to, ko aš nedaryčiau" mergina sukrizena.
Atsitraukusi pažvelgiu į jos žalias akis ir kurį laiką stebiu ją suraukusi antakius po kelių akimirkų pradedu šypsotis. Galiausiai mes abi pradedam juoktis. Ašaros vis dar skalauja mūsų skruostus, tačiau mes vis vien juokiamės.
"Vargu ar yra kažkas ko tu nedarytum" ištariu. Ji tiesiog daug kartų linkteli ir mano mamai mane pakvietus mes dar kartą apsikabinam ir susitarusios,
kad aš jai paskambinsiu - atsisveikinam.
Prieš keletą dienų mama išsiuntė visus mūsų daiktus į Portlandą dėl to į lėktuvą nešiuos tik savo kuprinę kurioje buvau susidėjusi paskutinius svarbiausius daiktus. Andrew yra mamos mokyklos laikų draugas su kuriuo prieš metus jie susirašė tuomet susitarė susitikti ir nusprendė, kad jie nori gyventi kartu. Dar dabar nesuprantu kodėl viskas pasisuko būtent šitaip, kodėl nebuvo galima palaukti? Palaukti, kol aš baigsiu mokyklą ir pati galėsiu rinktis ko noriu. Savo pirštų galiukais liečiu kuprinę. Ar aš jaudinuosi? Taip. Bijau? Taip. Noriu viso to? Ne. Esu sumišusi. Kelias pastarąsias dienas buvau tokia pasimetusi ir išsiblaškiusi. Man buvo sunku mąstyti, sunku galvoti apie tai, kaip man reikės ieškoti naujų draugų mokykloje žinant faktą, kad aš nesu labai sukalbama kitų žmonių dėl to dažniausiai mūsų nuomonės išsiskiria.
"Aš taip džiaugiuosi" mano mama nusišypso atsisukusi į mane. Na taip, jai gal ir gerai. "Tu turėtum puikiai sutarti su Brian" moteris išsišiepia dar plačiau. Išsiviepiu. Brian yra Andrew sūnus vyresnis už mane metais. Kai mamos sužadėtinis atvažiuodavo pas mus labai dažnai apie jį kalbėdavo, tačiau mums dar neteko susipažinti iki šiandienos vakaro.
Blondinė moteris uždeda savo delną man ant rankos. Pažvelgiu į ją ir ji man padrąsinamai nusišypso. Atremiu savo galvą jai į petį. Mums pasiekus oro uostą išlipu iš taksi ir užsidėjusi savo kuprinę ant pečių palaukiu mamos. Jai priėjus prie manęs mes patraukiam prie terminalo. Iš tiesų, jaudinuosi beprotiškai.
"Sveikas, Andrew" mama nusišypso savo būsimam vyrui ir pabučiuoja jį į skruostą. Menkai nusišypsau. Jie kartu atrodo labai mielai. Priėjęs prie manęs vyras mane apkabina.
Kai atvažiuojam į mano naujuosius namus. Nusišypsau. Namas labai didelis, baltos ir juodos spalvos. Aplink namą visiškai nėra gėlių tik labai graži veja ir vientisi krūmai darantys takelį į namo vidų. Giliai ikvėpusi nuleidžiu rankeną ir įėjusi į namus viską greitai permetu akimis. Virš manęs kabo juodas sietynas, kurį sudaro kelios dešimtys į ranką telpančių burbulų su skylėmis, dešinėje - laiptai į antrą aukštą, prie jų juodos durys vedančios į kažkokią patalpą, o kairėje daugiau durų. Paėjus tiesiai kaip suprantu yra svetainė, kurios langas per visą sieną. Viso įėjimo sienos nudažytos baltai, o grindyse išdėtos juodos marmūro plytelės.
"Labas, aš Brian" vaikinas prieina prie manęs ir plačiai nusišypso.
"Aalia" paspaudžiu jo atkištą ranką. "Kur mano kambarys?" mykteliu. Brunetas trenkia delnu sau per kaktą ir pirštu parodo, jog sekčiau paskui jį. Greit nusimaunu batus ir bėgu laiptais į viršų paskui vaikiną, kuris tiesiogine to žodžio prasme užlekia laiptais ir sustojęs laukia manęs.
Nedrąsiai šypteliu jam atvedus mane į kambarį ir padėkoju. Ar šiame name yra vieta, kuri nėra tobula? Kairėje kambario pusėje yra atvira kabinamų drabužių spinta stiklinėmis sienomis, apačioje keli stalčiai. Prieš mane stūkso dvigulė lova, atsistojus prie lovos, dešinėje pusėje yra spintelė ant kurios padėta keletas knygų, kiek tolėliau langas per pusę sienos, o prie durų, kurios veda iš kambario yra dar vienos durys su tamsiu vonios kambariu.
Nusirengusi visus drabužius ir nusimaudžiusi tarp senai savo atsiųstų daiktų susirandu didelę maikę, kurią apsivelku ir krentu į lovą.
************
Grįžtu su nauja istorija. Tikiuosi patiks!❤️
