"Amelia, o tu turi suknelę vestuvėms?" paklausiu įeidama į svetainę. Kai ji linkteli suraukiu antakius. "Aš vis dar neturiu. Ar nori nuvažiuoti su manimi į miestą?" nedrąsiai šypteliu pažiūrėdama į blondinę.
"Gerai, parašysiu merginoms, kad reikia padėti tau išsirinkti suknelę" Amelia pasiima savo telefoną ir parašiusi žinutę pakelia savo akis į mane. "Turi pusvalandį susiruošti" blondinė mirkteli man ir atsistojusi nuo sofos nubėga į savo ir Brian kambarį.
Pereiname keletą parduotuvių ir galiausiai radusi ko noriu nubėgu į matavimosi kabiną. Tai paprasta bordo spalvos suknelė ant petnešėlių, iškirpte, kuri išryškina mano per dvejus metus paaugusią krūtinę. Suknelė iki liemens yra aptempta, o po to šiek tiek išsipūčia. Dešiniajame suknelės šone yra skeltas išryškinantis mano nuogą koją.
"Tokia dar yra ir..." Meg nustoja šnekėjusi, kai pamato mane einančią link jų. "Atrodai taip suknistai gerai" mergina giliai įkvepia ir pirštu parodo man, kad apsisukčiau ką aš ir padarau.
"Imam" Elis surėkia per visą parduotuvę atkreipdama kelių čia esančių moterų dėmesį.
"Man regis, aš biseksuali" Amelia plačiai išsišiepia priversdama mus pradėti juoktis.
"Elena iš vampyro dienoračių perėjo abu brolius, Amelia, tu būtum perėjusi įbrolį ir įseserę" Meg priverčia visas pradėti dar labiau juoktis.
"Einam papietauti" Elis nusišypso pirštu parodydama į kavinę kitoje gatvės pusėje. "Tai gi, Aalia, pasakok ką gero nuveikei Londone. Žinau, kad ten yra karštų vaikinų" ji plačiai išsišiepia.
"Nėra arba aš gyvenau ne toje Londono pusėje" trukteliu pečiais. "Vienintelis geras dalykas, kurį padariau tai buvo tai, kad baigiau mokyklą ir išsilaikiau teises" vypteliu pažiūrėdama į Elloise.
"Tebūnie" mergina iškelia rankas lyg pasiduodama. Plačiai jai nusišypsau.
"O tu po vestuvių vyksi atgal į Londoną ar jau visam laikui pasiliksi čia?" Meg suraukia antakius.
Net nežinau ar norėčiau pasilikti čia. Nors Portlande ir yra visi mano draugai, šeima, tačiau taip pat čia yra ir mano skaudžiausi prisiminimai... ir čia yra Zayn.
"Nežinau" trukteliu pečiais. "Dar nenusipirkau bilieto atgal" šypteliu priversdama jas plačiai išsišiepti ir suploti delnais. Esu įstikinusi, kad jos pasiilgo manęs taip pat stipriai kaip ir aš jų.
Kai grįžtu į Amelios ir Brian butą dar kartą nužvelgiu nusipirtką suknelę. Jei atvirai, šiek tiek jaudinuosi dėl vestuvių, dėl susitikimo su Zayn... aplamai, dėl visko, tačiau išstumiu tai iš savo galvos.
"Brian, ar galiu pasiskolinti tavo automobilį?" įeinu į svetainę. Amelia atšoka nuo mano būsimo įbrolio ir nusivaliusi lūpas nusisuka į šaldytuvą. "Jūs nesikeičiat! Vis dar tie patys hormonų valdomi paaugliai" sukrizenu pavartydama savo akis.
"Aalia, negaliu... tu gali sudaužyti mano mažutę!" Brian cypteli pažiūrėdamas man į akis.
"Brian, duok jai raktelius" Amelia suurzgia pažiūrėdama į savo vaikiną. "O kur tu važiuoji?" ji suraukia antakius atsisukdama į mane.
"Nežinau" trukteliu pečiais. "Galbūt į parduotuvę, galbūt dar kažkur. Neįsivaizduoju" šypteliu.
"Palauk, parašysiu ko reikia nupirkti, gerai?" Amelia iškvepia visą plaučiuose turėtą orą ir peržvelgusi spinteles, šaldytuvą... sudaro sąrašą to, ką turėčiau nupirkti.
"Tik prašau nesudaužyk ir nesugadink" Brian suzyzia ištiesdamas man savo automobilio raktus, kuriuos paėmusi plačiai išsišiepiu.
Liftu nusileidusi į požeminį garažą nubėgu prie Brian automobilio. Kai įlipu suprantu, kad bus kiek sunku, nes vairas kairėje pusėje. Atsidūstu ir užvedusi mašinos variklį išvažiuoju iš požeminės mašinų stovėjimo aikštelės. Kai maži lietaus lašeliai pradeda kristi ant priekinio lango - plačiai išsišiepiu. Buvau pamiršusi lietingą Portlando orą.
Nardau gatvėmis tarp automobilių vis aplenkdama juos. Galiausiai sustojusi prie raudono šviesoforo signalo atkreipiu dėmesį į prie manęs sustojusį automobilį ir vaikiną jame. Giliai įkvepiu pagalvojusi, kad galbūt man vaidenasi, tačiau... prieš savo akis... matau jį.
Vos šviesoforas užsidega žalia spalva išvažiuoju į priekį. Tikrai nesiruošiu su juo susitikti šiandien. Kai suprantu, kad Zayn manęs nepamatė kiek lengviau atsidūstu ir įsukusi į parduotuvės stovėjimo aikštelę pastatau Brian automobilį.
Nežinau kiek laiko vaikštau po parduotuvę ieškodama Amelios parašytų produktų. Pasiduodu jų ieškodama ir nusprendusi, kad jie nėra labai reikalingi pradedu eiti link kasos.
Kai pastatau automobilį požeminėje mašinų aikštelėje išsiropščiu iš jo ir paėmusi du sunkius maišus į savo rankas keliauju link lifto. Pakilusi į reikiamą aukštą plačiai nusišypsau, nes tuoj galėsiu pailsinti savo rankas.
"Amelia, ar tau reikia pagalbos su prekėmis?!" Zayn balsas koridoriaus gale pasiekia mano ausis. Pasukusi savo galvą šiek tiek į šoną matau kaip jis dideliais žingsniai pradeda eiti link manęs. Staiga Zayn sustoja lyg prikaltas prie grindų. "Aalia?" juodaplaukis toks pasimetęs. Matau jo akyse sumišimą susiliejusį su baime?
Trumpai šypteliu ir atidariusi buto duris įbėgu vidun. Pažadu sau, kad iki mamos vestuvių nepaliksiu šio buto. Galbūt jau užteks netikėtų susitikimų su žmogumi, kurį, jei atvirai - bijau sutikti.
Nieko nesakiusi Ameliai palieku maišus virtuvėje ir nubėgu į savo kambarį. Kas nutiktų jei Zayn sugalvotų, kad šįkart jis myli mane iš tiesų? Ar aš pasiduočiau jo žaidimams taip lengvai ir vėl? O kas jei jis suprastų, kad padarė didžiulę klaidą palikdamas ir įskaudindamas mane? Turiu tiek daug klausimų ne tik sau, tačiau ir jam, kad atrodo, jog mano galva neatlaikiusi spaudimo paprasčiausiai susprogs.
