Nežinau ar turėčiau sekti paskui jį. Aš net nesuprantu kas čia ką tik nutiko. Vieną akimirką tarp mūsų viskas gerai, mes abu beveik nuogi, o kitą... Zayn užčiuopia mano randus ir palieka mane. Nusprendusi, kad turėčiau eiti paskui vaikiną pasiimu savo cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį.
Lauke jau pakankamai vėsu, sudrebu įėjusi į balkoną, tačiau labai greitai priprantu prie oro temperatūros. Zayn, regis, net nepastebi manęs stovinčios šalia jo. Stebiu kaip vaikinas prisidega jau antrą cigaretę, kaip jis giliai įtraukia nuodingų dūmų į savo plaučius.
"Kas atsitiko?" sukaupusi visą savyje turėtą drąsą giliai įkvepiu. Zayn atsisuka į mane ir nužvelgia visą mane. Kai jis man nieko neatsako keletą minučių imu suprasti, kad galbūt viskas baigta. "Žinai, manau, kad aš jau eisiu" tyliai pasakau ir pradedu žingsniuoti atgal į Zayn buto vidų.
Pasiimu visus savo daiktus ir išėjusi iš juodaplaukio buto imu ieškoti Brian buto raktų. Pagaliau juos radusi imu atrakinti duris. Noriu kuo greičiau pakliūti į tą butą, kad galėčiau išsiverkti, nes jau dabar... stovint šiame sumautame koridoriuje, prie šių sumautų durų aš noriu klykti. Jaučiu kaip mano gerklėje susidaręs gumulas užgniaužia man kvapą.
"Aalia, grįžk, pasikalbėkime" tylus Zayn balsas atsimuša į mano ausis.
Man tiek ir užtenka, kad aš pradėčiau verkti. Apsipilu ašaromis it mažas vaikas negavęs saldainio. Juodaplaukis ateina prie manęs ir įtraukia mano kūną į savo glėbį. Giliai įkvepiu jo kvepalų kvapo kuris šiuo metu susimaišęs su cigarečių kvapu ir tai mane lyg užhipnotizuoja porai minučių.
"Apie ką tu nori kalbėtis? Tau nereikia man pasakyti, kad nebenori su manimi būti" sukūkčioju vos tik atsirandame jo bute.
"Negalvok apie mane taip blogai, gerai?" Zayn grįžta prie manęs ir panardina savo veidą mano kaklo linkyje. "Aalia, aš nesiskiriu su tavimi" juodaplaukis savo lūpomis paliečia mano kaklą.
"Aš pagalvojau, kad tu nori su manimi išsiskirti. Pagalvojau, kad tu mane ir vėl palieki" tyliai pasakau. Delnu nubraukiu ašaras nuo savo skruostų. Zayn, regis, apkabina mane stipriau kas, pripažinsiu, priverčia mane šiek tiek nusišypsoti.
"Ne, Aalia, tikrai ne" juodaplaukis giliai įkvepia. "Aš atsiprašau, kad per mane tu pradėjai žaloti save, atsiprašau, kad nebuvau su tavimi, kai tau manęs reikėjo labiausiai. Aš myliu tave, Aalia" Zayn savo lūpomis atsargiai priliečia mano lūpas.
Vaikinas savo pirštų galiukais susiranda mano delnus ir supina mūsų rankų pirštus. Šiek tiek atlošiu savo galvą prileisdama vaikino lūpas prie savo kaklo. Keletą kartų mano lūpas palieka keli gilūs atodūsiai. Zayn šiltas kvėpavimas atsimuša į mano kaklą.
Pirštų galiukais užčiuopiu jo marškinėlių kraštą ir nuvilkusi juos savo lūpomis paliečiu vaikino petį. Zayn pakelia mane ir pradeda mane nešti į miegamąjį už ką aš jam esu beprotiškai dėkinga, nes visi juodaplaukio prisilietimai per stipriai paveikė mane. Jau maniau, kad nebejaučiu žemės po savo kojomis, jaučiausi lyg užhipnotizuota.
"Eime miegoti" Zayn sušnabžda nuvilkęs mano rūbus palikdamas mane tik su apatiniais ir liemenėle. "Šiandien buvo sunki diena mums abiems" jo lūpos prisiglaudžia prie mano kaktos.
Ryte atsikeliu nuo per didelio karščio kurį man suteikia prie manęs prisiglaudęs, miegantis juodaplaukis. Zayn marškinėliai esantys ant mano kūno jaučiasi lyg geriausia mano kada nors turėta pižama. Lūpomis paliečiu jo dygų skruostą priversdama vaikiną nusišypsoti.
Prieš einant miegoti mes susiginčyjome. Tikrai jaučiuosi pasiruošusi seksui su juo. Vis dėl to, tai nebūtų mūsų pirmas kartas, tačiau Zayn vis vien jautėsi taip lyg jis mane spaustų šiam žingsniui. Keletą akimirkų maniau, kad šis vaikinas net nemato manęs kaip jam patrauklios merginos, tačiau kai jis pabučiavo mane ir palinkėjo labos nakties... visos tos negeros mintys labai greitai išsisklaidė.
Tik tada, kai Zayn pradeda savo delnu mojuoti man prieš veidą, sugebu ištraukti save iš savo pačios minčių. Imu mąstyti, kad galbūt mes ir būsime kartu, kad galbūt mums viskas bus gerai ir mes, laikydami vienas kito ranką, galėsime žengti tvirtais žingsniais į bendrą ateitį.
"Apie ką taip stipriai galvoji?" Zayn sukrizena savo lūpas priglausdamas prie mano skruosto.
"Apie mus" trukteliu pečiais. Juodaplaukis iškelia vieną savo antakį ir nužvelgia mano veidą klausiamu žvilgsniu. "Na, žinai, ar dabar bus viskas gerai ar vienas iš mūsų vėl sugalvos, kad reikia pasiduoti" iškvepiu visą plaučiuose turėtą orą.
"Aalia, viskas bus gerai" Zayn patikina mane. Vieną akimirką suabejoju ar jis pats supranta ką šneka ir ar pats tiki tuo, tačiau stengiuosi nubaidyti šias mintis nuo savęs kuo toliau.
"Tu juk supranti, kad aš tavimi pasitikiu?" primenu jam šios nakties ginčą priversdama juodaplaukį garsiai atsidusti. "Aš pasitikiu tavimi. Galėčiau tau tai kartoti visą dieną, tačiau vis vien esu įsitikinusi, kad tu netikėsi manimi" pasakau akimis bandydama surasti Zayn akis, tačiau man tai nepavyksta.
"Aalia" juodaplaukis vėl atsidūsta. "Pasakysiu tai vieną kartą, gerai? Aš bijau. Aš vis dar jaučiuosi kaltas prieš save, prieš Brian, prieš tavo tėvus ir prieš tave. Pripažinkim, padariau daug kvailų dalykų dėl kurių neturėčiau didžiuotis ir aš dėl jų tikrai nesididžiuoju. Aš įskaudinau tave, Aalia, per mane tu perėjai per visą sumautą mėšlą į kurį aš pats tave ir įstūmiau. Viena. Aš graužiu save, nes nebuvau šalia tavęs, todėl nurimk. Aš tik noriu apsisprasti su ta mintimi, kad pagaliau ir vėl turiu tave savo gyvenime"
Regis, man tiek ir užtenka, kad aš pilnai save nuraminčiau, kad aš pilnai suprasčiau, jog jis šiuo metu jaučiasi klaikiau negu aš kažkada jaučiausi. Jei būčiau tai sužinojusi prieš metus man būtų buvę beprotiškai gera žinant tai, kad pagaliau Zayn pats gavo galimybę pajausti tai, ką jaučiau aš, tačiau dabar... dabar man pasidaro velniškai jo gaila.
*********
Šitą dalį rašiau daaaaaaaug laiko net pati nežinau kodėl. Niekaip neprisiverčiau savęs prisėsti ir užsiimti rašymu. Negaliu pažadėti, kad naują dalį įkelsiu labai greitai, tačiau tikrai pasistengsiu. Ačiū, kad skaitot! ❤️
