Įeinu į vaikino butą nesibeldusi. Šios dienos buvo tikrai sunkios. Velniškai norėjau pakalbėti su kuo nors apie tai ką jaučiu, tačiau norėjau, kad tas kažkas būtų Zayn. Visas tris dienas bandžiau įtikinti save, kad nenoriu nieko sužinoti apie jį, bandžiau išmesti Zayn iš savo galvos, tačiau tai... neįmanoma. Bandžiau galvoje kurti savo tobulą gyvenimą Londone. Viena. Be jo. Tačiau regis ir tai padaryti yra beprotiškai sunku.
"Gerai, Aalia, pasikalbėkim" vaikinas atsidūsta.
Stebiu kaip pirštais jis perbėga per savo nesenai trumpai nukirptus plaukus. Matau, kad Zayn pavargęs ir faktas, kad paskutines savo jėgas jis atiduos man priverčia mano kūnu nueiti šiurpuliukų bangai.
"Zayn, klausyk" tyliai pasakau pažiūrėdama į juodaplaukio išvargusį veidą. "Nepasakok man nieko, gerai?" liežuvio galiuku sudrėkinu savo lūpas.
"Kodėl? Aalia, prieš kelias dienas pasakei, kad nesikalbėsi su manimi tol, kol aš neatsakysiu į tavo klausimus, todėl dabar prašau tavęs: užsičiaupk, atsisėsk ir išklausyk mane" Zayn giliai įkvepia.
Atsidūstu ir nuleidusi galvą atsisėdu šalia jo. Mes sėdime tyloje. Juodaplaukis nesako man nieko, o ir aš nesivarginu pradėti jo klausinėti. Kad ir kaip prieš tas šešias dienas norėjau viską sužinoti... dabar to noro nebėra. Nenoriu išgirsti visos tiesios, kurios dalis sužlugdė mane prieš dvejus. Aš bijau ir vėl būti įskaudinta.
"Su Sam susitikau universitete. Pradžioje mes nelabai gerai sutarėm, tačiau kai nuolat ją matydavau paskaitose ji man atrodė beprotiškai graži. Galiausiai, aš užsimaniau jos. Žinai, kai dabar pagalvoju galbūt tai labiau buvo kaip žaidimas" Zayn nuleidęs savo akis į pirštus liūdnai nusišypso. "Žinai, aš įsimylėjau ją ir keletą kartų būdamas tavo vaikinu... na, aš permiegojau su Sam. Ir tu tai žinai. Tu man atleidai du kartus ir galiausiai tau buvo gana. Aš palikau tave. Tu išvykai į Londoną. Meg visuomet tyčiojosi iš jos, tačiau Sam nieko apie tave nežinojo. Ji nežinojo ir apie mūsų praeitį. Aš iš tiesų ją įsimylėjau, kai mačiau ją miegančią. Tuomet ji buvo tokia rami, tokia... kitokia nei visos. Kaip tu jauteisi visus tuos kartus supratau tik tada, kai Sam išdavė mane" vaikinas giliai įkvepia.
Pripažinsiu, man velniškai skaudėjo tai girdėti. Kiekvienas jo žodis smigo man į širdį lyg peilis. Taip pat, jaučiuosi velniškai pasimetusi tarp savo jausmų šiuo metu. Nejaučiu jam gailesčio. Jaučiu pyktį, kuris užvaldo mane taip stipriai, kad man pradeda skaudėti širdį ir galiausiai iš mano akių pasipila ašaros.
"Kiek vėliau aš supratau, kad tai visuomet buvai tu, Aalia" Zayn sušnabžda pakeldamas savo akis į mane. "Tu buvai ta, kuri iš tiesų varė mane iš proto visą laiką, tu buvai ta, dėl kurios aš keičiausi. Ne dėl to, kad tu to norėjai, tačiau dėl to, nes to norėjau aš. Aš supratau, kad tai buvai tu, kuri matė mane visokį ir mylėjo mane. Aalia, aš klausinėjau visų kaip tau sekasi, ar tu vis dar kovoji su savo sutrikimais... aš beprotiškai norėjau viską žinoti apie tave, tačiau visi buvo supykę ant manęs ir aš suprantu kodėl, nes aš pasielgiau su tavimi kaip sumautas mulkis. Aš norėjau tau parašyti, tačiau išsigąsdavau. Ir kai pamačiau tave koridoriuje... kai pamačiau tave vestuvėse... aš norėjau tave apkabinti. Aalia, tu sumautai vedi mane iš proto" liežuvio galiuku jis perbraukia per savo lūpas taip jas sudrėkindamas.
Neįsivaizduoju ką turėčiau jam pasakyti. Mano galva tampa lyg prikišta vatos. Jaučiuosi lyg sumautas zombis. Buku žvilgsniu stebiu juodaplaukio stalo kampą netardama nė žodžio. Kai Zayn bando paliesti mano ranką... patraukiu ją.
"Kodėl dabar, Zayn?" sušnabždu nusukdama savo žvilgsnį į juodaplaukį vaikiną stebintį mano ašarotą veidą. "Kodėl būtent dabar tu sugalvojai, kad būtų puiki proga grįžti į mano gyvenimą, huh?" delnais užsidengiu savo veidą išleisdama tylų kūkčiojimą.
"Nes aš myliu..."
"Nedrįsk baigti šito sakinio" piktu žvilgsniu pažiūriu į Zayn, kuris suraukia savo antakius. "Aš pykau ant tavęs. Aš vis dar sumautai pykstu. Suprask, kad ir koks geras tu man dabar esi... aš niekada nepamiršiu kaip tu privertei mane jaustis. Ir tavo pasakymas, kad myli mane nepakeis to. Zayn, žinai kaip aš įveikiau savo sutrikimus?! Galvodama apie tave! Kūriau galvoje scenarijus kaip tu pasibeldi į mano buto duris, kaip tu paimi mane už rankos ir ištrauki iš tos sumautos duobės į kurią pats mane įstumei! Aš stengiausi, aš kovojau už save ir žinai ką? Man pavyko nugalėti sutrikimus dėl vienos priežasties, kad grįžusi įskaudinsiu tave ir nurausiu tos tavo kalės plaukus. Neversk manęs pakeisti savo minčių" pamosikuoju rankomis ore.
Mano ir jo pokalbis nebėra toks gražus, paprastas ir švelnus kokį aš įsivaizdavau savo galvoje. Pagaliau išdrįsau išsakyti jam ką norėjau. Pagaliau išdrįsau perlipti per save ir pagaliau nusiėmiau tuos sumautus rožinius akinius. Dvejus metus aš stengiausi daryti viską ką tik galėjau, kad ir vėl jausčiausi gerai, tačiau kad ir kaip gerai bebūčiau jautųsis... jausmas kurį jaučiu dabar niekada nebuvo toks geras. Aš pagaliau jaučiuosi išsilaisvinusi.
"Tau net nereikės bandyti manęs įskaudinti" Zayn sušnabžda. "Kai supratau, jog praradau tave ir galbūt niekada daugiau tavęs nepamatysiu... aš įskaudinau pats save" jis pakelia savo pilnas ašarų akis į mane.
Žinau, kad palaipsniui galėsiu jam atleisti, tačiau nežinau ar po kiek laiko aš pati norėsiu jo. Viskas paprasčiausiai per daug sujaukta...
********
Pastarosios dienos man buvo beprotiškai sunkios kadangi mano sutrikimai buvo truputį užvaldę mane, todėl velniškai norėjau atsiriboti nuo visų ir nuo visko. Ačiū, kad palaukėt dalies.❤️ Tikiuosi ji jums patinka. Ačiū!❤️
