Buvo kvaila viltis, kad Brian atstos nuo manęs. Jis bandė atsiprašyti manęs, prašė šanso pasikalbėti su manimi. Ir visus tuos kartus aš jį ignoravau. Suprantu, kad galbūt turėjau pasikalbėti su juo, pasakyti jam kaip jaučiuosi dėl jo man pasakytų žodžių, tačiau aš - negalėjau. Man velniškai trūko drąsos, stiprybės, galbūt net tiek minčių neturinčios galvos.
Net Zayn, kuris laikė mano ranką, o vėliau, palapinėje, šluostė mano ašaras manęs negelbėjo. Tik kiek vėliau supratau, kad viską turėjau padaryti pati. Pati turėjau iš savęs pasisemti drąsos, pati turėjau išvaryti visas netikusias mintis iš savo galvos ir galiausiai, pati turėjau pasikalbėti su savo kartais sumautu įbroliu.
"Jautiesi geriau?" Kris savo rankomis apsiveja mano liemenį ir atsigula ant manęs. Numykiu jai teigiamą atsakymą, kuris priverčia ją nusišypsoti. Nežinau kodėl, tačiau mano draugės, kurias pažįstu tokį ilgą laiko neleidžia man jaustis tokiai atsipalaidavusiai kaip ši maža blondinė. Pirštų galiukais masažuodama mano galvą ji šiek tiek suvelia mano plaukus. "Atrodai kaip sumautas paukščių lizdas" garsus juokas palieka jos burną.
"Kris" bandau piktai ištarti jos vardą, tačiau man neišeina, nes net nespėjusi ištarti jos pirmosios vardo raidės - pradedu juoktis. "Nori važiuoti ledų ar kavos?" savo akimis susirandu merginos akis ir šypteliu.
Kai Zayn, Harry ir Josh grįžta pas mus labai greitai atsiduriu juodaplaukio glėbyje, kuris, pripažinsiu, būtent dabar yra vienintelė vieta kur aš noriu būti. Su juo, bet kurioje vietoje jaučiuosi lyg namuose, tačiau vis dar nesu įsitikinusi ar tai yra gerai.
Harry sugalvoja, kad jie turėtų važiuoti kartu su manimi ir Kris, todėl mums tenka sutikti su jo noru. Nejaugi tai bus mano pirmasis dvigubas pasimatymas? Kad klystu suprantu tik tada, kai mūsų ketveriukė nuvažiuojame į miestą ir Harry su Zayn - dingsta.
Atrodo, kad vis dar retkarčiais nukeliauju į tą akimirką palapinėje, kuomet Zayn ir mano lūpos susiglaudė. Po to karto jis manęs daugiau nebebučiavo ir, na, mes apie tai nekalbėjome. Nežinau, galbūt jis galvoja, jog aš gailiuosi, jog tada mane valdė alkoholis esantis mano kraujyje? Tikrai nežinau. Norėčiau pasikalbėti su juo apie tai, tačiau aš kaip ir visuomet - bijau.
Esu įsitikinusi, kad ir pats Zayn nenori apie tai kalbėti su manimi. Jeigu jis nekalbėtų apie savo jausmus man, na, aš tikrai pagalvočiau, jog jis gailisi. Net dabar, imu manyti, kad jis gailisi.
"Ar būtų labai blogai, jei aš nebegrįžčiau į tą festivalį?" suraukiu antakius pažiūrėdama į Kris, kuri tik papurto savo galvą į šonus.
"Nori praleisti laiko su Zayn?" blondinė iškelia vieną antakį, o jos lūpos sudormuoja kreivą šypsnį.
"Galbūt ir noriu" šypteliu šiek tiek nuleisdama savo galvą. Kai pastebiu, jog Kris kilnoja savo antakius šiek tiek prasižioju. "Ne šitaip!" cypteliu. Delnais užsidengiu savo pradedančius rausti skruostus. "Mes tiesiog turime apie daug ką pasikalbėti, tačiau nei vienas iš mūsų to daryti nenori" pasakau pirštais perbėgdama per savo plaukus.
"Pažįstama situacija" Kris liūdnai šypteli. "Tačiau jei nori turėti normalų poros gyvenimą, Aalia, mano patarimas tau: kalbėkitės. Nelauk, kol jis pradės apie kažkokias problemas kalbėti pirmas. Harry taip pat nepradeda, nes dažniausiai jis net nepastebi tų problemų ten, kur jas matau aš!" blondinė giliai įkvepia ir įspraudžia mano delną tarp savo rankų.
Savo akimis susiradusi merginos smaragdines akis - šypteliu lyg padėkodama jai už patarimą nuolat ir apie viską kalbėtis. Kai mintyse pradedu kurti galimus scenarijus apie visas pokalbio temas, kurias turiu savo galvoje - nuliūstu. Žinau, kad neišdrįsiu paklausti Zayn apie visą tai, ką jis mano apie mano įbrolį, neišdrįsiu jo paklausti kodėl Zayn manęs nepabučiuoja. Suprantu, tai, kad aš velniškai išsigandau ir dabar, atrodo, noriu pradėti vengti ne tik Brian, tačiau ir Zayn.
Aplamai, galbūt norėčiau pradėti vengti visų. Nėra dienos kuomet nepagalvočiau apie grįžimą į Londoną ir kaip man buvo gera būti ten. Pripažinsiu, man kiek palengvėja, kai imu įsivaizduoti, jog esu Londone. Viena. Esu įsitikinusi, kad taip yra tik todėl, nes aš jau pavargau. Pavargau nuolat galvoti apie blogus dalykus, pavargau jausti visiems kiekvieną dieną vis kitus jausmus, pavargau nuolat mąstyti apie dalykus, pokalbius, žmones.
Kai vaikino lūpos pabučiuoja mano plaukus, o savo rankomis jis apsiveja mano liemenį - man net nereikia apsisukti, kad suprasčiau kas čia. Plačiai išsišiepiu ir priėmusi jį atsisėsti ant tamsiai mėlynos sofos atsiremiu į juodaplaukį vaikiną. Neiškentusi atsitraukiu ir savo akimis susiradusi vaikino tamsias, šokoladines akis... nedrąsiai priglundu prie jo lūpų.
Jaučiu kaip Zayn išsišiepia, girdžiu kaip Kris pradeda cypti per visą kavinę. Prisiekiu, atrodo, net girdžiu kaip Harry nustumia ją nuo sofos, tačiau stengiuosi į tai nekreipti dėmesio. Man svarbiausia, kad dabar, šalia savęs, turiu jį. Zayn.
************
Sup, įkėliau naujos istorijos prologą. Vadinasi „Need you now", todėl jei netingit - paskaitykit. Be to, mano šis darbas jau eina į pabaigą! Negaliu patikėti kaip greitai eina laikas🤭 Ačiū, kad skaitot!!❤️
