5 Seconds of Summer vaikinų pasirodymas, dainos kurių žodžių aš nežinojau - nuvylė mane, todėl palikusi visus draugus išėjau tamsoje ieškoti savo ir Zayn palapinės. Nežinau kurioje vietoje pasukau ne į tą pusę, tačiau išgirdusi man nepažįstamų vaikinų juoką kiek išsigąstu.
"Ką čia darai?" balsas už mano nugaros priverčia mane sudrebėti iš baimės. Nedrąsiai atsisuku į jį.
"Manau, kad pasiklydau" sušnabždu nuleidusi savo galvą.
Vaikinas stovintis prieš mane sukrizena ir pasako, kad padės man surasti savo palapinę. Lauke tamsu ir aš negaliu pamatyti kaip jis atrodo, todėl vos prieinam takelį apšviestą žibintais nužvelgiu vaikiną lydinti mane pas draugus. Rudi, garbanoti plaukai, gražūs veido bruožai.
"Ar dar ilgai nužiūrinėsi mane?" jis sukrizena priversdamas mane nurausti.
"Aš tavęs nenužiūrinėju" trumpai atsakau. "Aš bandau įsidėmėti tave" vėl pažiūriu į jį tik šįkart išspaudžiu menką šypsnį.
"Tu juk supranti, kad jei aš tave dabar pagrobčiau manęs niekas neįtartų dėl kelių priežasčių: tu manęs nepažįsti ir tai, ką tu bandai apie mane įsiminti liks tik tau" vaikinas sukrizena ir pirštais perbėgęs per savo garbanotus plaukus atsisuka į mane. "Nesijaudink, princese, aš tavęs negrobsiu"
"Nevadink manęs šitaip. Mano vardas Aalia" suneriu rankas ties savo krūtine.
"Koks skirtumas, Aalia" brunetas pavarto savo akis.
Kai pamatau pažįstamus takelius - plačiai išsišiepiu. Šis vaikinas nors ir gražus, tačiau beprotiškai keistas.
"Aalia, kas čia? Negana to, kad už mūsų nugarų tu ir vėl dulkiniesi su Zayn tai tu sugalvoji čia atsivesti dar vieną vaikiną?" Brian piktai nužvelgia mane ir brunetą parvedusį mane atgal pas draugus.
"Brian, dink iš čia" pasakau pro sukąstus dantis. Man velniškai pikta ant Brian ir gėda prieš naująjį „draugą".
"Ačiū tau, kad parvedei mane" dirbtinai nusišypsau. Vaikinas linkteli ir labai greitai nueina palikdamas mane ir Brian stovėti vienus.
"Suknista kalė" mano įbrolis nužvelgia mane nuo galvos iki kojų ir nusisukęs nuo manęs pradeda žingsniuoti į savo ir Amelios palapinę.
"Ar gali liautis? Būtent dėl to viską ir bandau nuslėpti nuo tavęs! Tu sumautai nemoki patylėti ir neįžeidinėti. Ar tu pagaliau nusprendei, kad laikas apie viską pasikalbėti?!" surėkiu ant jo. Brian net nesiklauso manęs, tačiau tai man nerūpi. Jau velniškai daug laiko norėjau kažkam, galbūt būtent jam, išrėkti viską kaip jaučiausi ir vis dar jaučiuosi. Suprantu, kad rėkiau ant Zayn mėtydama jam trupinėlius per vestuves ir visus kitus kartus, tačiau aš vis dar bijau pripažinti tiek jam, tiek kitiems, tiek pačiai sau kaip aš vis dar jaučiuosi.
"Man neįdomu, Aalia" Brian vypteli priversdamas mane supykti dar labiau.
Jaučiu kaip kraujas manyje užverda, suspaudžiu savo rankas į kumščius lyg bandydama nuraminti save, tačiau tai nė kiek nepadeda, nes jos pradeda drebėti. Galiausiai aš apsiverkiu. Tai kiek apgailėtina, taip?
"Na, galbūt jausiesi geriau, kai pasakysiu, kad net po dviejų metų nesustojau žaloti savęs" nubraukiu skruostais tekančias ašaras, tačiau vis dar matau viską lyg per miglą.
"Ką?" dar išgirstu Brian žodžius, tačiau apsisukusi pasileidžiu bėgti į mašinų stovėjimo aikštelę.
Tarp begalės automobilių susirandu savąjį ir įlipusi drebančiomis rankomis kišenėje susigraibau raktelius. Užvedusi automobilį išvažiuoju iš automobilių stovėjimo aikštelės.
Nežinodama kur važiuoti atsirandu prie man negirdėtą pavadinimą turinčios degalinės. Tik sustabdžiusi automobilį leidžiu sau pradėti verkti ir klykti. Nebejaučiu visiškai jokio pykčio savo įbroliui, aplamai, nebejaučiu jokio pykčio niekam. Jaučiuosi beprotiškai nuo visko pavargusi. Pavargau nuo Zayn, nuo Brian, nuo visų draugų. Net mano mintys ima mane varginti. Varginu net pati save, kad ir kaip keista tai bebūtų.
Mano telefonas suskamba jau nežinau kelintą kartą. Paimu telefoną savo drebančiomis rankomis bandydama įžiūrėti kas man skambina, tačiau negalėdama perskaityti paprasčiausiai atsiliepiu vildamasi, kad tai nebūtų Brian. Nenoriu girdėti jo balso, nenoriu jo matyti.
"Aalia, mažute, kur tu?" įsivaizduoju kaip Zayn pirštais perbėga per savo plaukus.
"Degalinėje" mano balsas sugirgžda. Pripažinsiu, kad ir kaip būčiau pavargusi nuo visų aš visiškai atsipalaiduoju galėdama girdėti Zayn balsą. Galbūt Zayn yra vienintelis žmogus mano gyvenime kuris gali mane sumaišyti su žemėmis, tačiau tuo pat metu būti vieninteliu žmogumi mano gyvenime kuris verčia mane šypsotis ir jaustis laisvai.
"Ar gali grįžti?" užmerkiu savo akis lyg bandydama pamatyt jį prieš save liežuvio galiuku sudrėkinantį savo lūpas. "Brian mums nieko nepasakoja, jis nori tavęs atsiprašyti" lyg supratęs, kad nenoriu grįžti po trumpos pauzės jis pasako apie mano įbrolį.
"Nenoriu su juo kalbėti" atsidūstu.
Grįžtu į festivalio mašinų stovėjimo aikštelę tik po valandos. Važiuodama bandžiau susidėlioti mintis, prisiminti ką pasakiau Brian, tačiau mano mintyse yra tik vienas, juodas taškas kuris lyg paslepia mano pokalbį su juo. Žinau tik tai, kad tai, ką pasakiau jam nebuvo pats geriausias mano sprendimas, tačiau nė vienas mano sprendimas nėra geras, tiesa?
******
Nepatinka man šita dalis🤣
BE TO!!! PERŽIŪRĖJAU SAVO DRAFTUOSE TURIMAS ISTORIJAS ( jų yra virš 40 ). RADAU VIENĄ DARBĄ KURĮ ESU KĖLUSI IR ŠIANDIEN JĮ ŠIEK TIEK TVARKIAU, TODĖL GALVOJU GAL MAN VĖL JĮ KELTI?😁
