Kai visi išsiskirsto gaunu žinutę nuo Zayn, kuris prašo manęs išeiti su juo pasivaikščioti. Ir aš lyg kvailė - sutinku. Žinau, kad nekalbėsiu su juo apie tai kaip jaučiuosi ir žinau, kad neverksiu prieš jį. Stengsiuosi prieš Zayn išlikti stipri net jei ir turėsiu slėpti visas savo emocijas ir jausmus nuo jo ar visų kitų žmonių kuriuos pažįstu. Noriu žinoti, kad galiu juo besąlygiškai pasitikėti, nes trečią kartą į vaikino kasamą duobę man - savo noru - nešoksiu.
"Kur eini?" Amelia išsišiepia pažiūrėdama į mane.
"Pasivaikščioti" trumpai atsakau bandydama nuslėpti nuo jos tai, kad eisiu ne viena, o su Zayn.
"Na jau ne" Brian piktu žvilgsniu nužvelgia mane priversdamas mane susiraukti. Ar aš jam panaši į mažą vaiką? "Jau vėlu" brunetas atsidūsta ir galiausiai šypteli man.
"Brian, aš ne mažas vaikas" pavartau akis ir apsimovusi kedus pažvelgiu į jį. "Prašau, šįkart neužrakinkit durų" pirštais perbėgu per savo plaukus.
Išėjusi į lauką palaukiu Zayn keletą minučių. Juodaplaukis apkabina mane pasisveikindamas. Pripažinsiu, tai priverčia mane išsišiepti it kvailei, tačiau iš dalies man tai patinka.
"Kur eisim?" paklausiu prisidegdama cigaretę. Zayn, žinoma, neatsilieka nuo manęs. Žinau, kad yra labai negražu kai mergina rūko, tačiau koks skirtumas? Anksčiau ar vėliau mes visi mirsim ir niekam bus nesvarbu rūkei tu ar ne, tai kodėl negalima imti iš gyvenimo visų malonumų kuriuos galima gauti?
"Nežinau" Zayn trukteli pečiais. "Negalvojau. Norėjau tik pasivaikščioti su tavimi" jis giliai įkvepia ir pažiūrėjęs į mane permeta savo ranką per mano pečius.
"Papasakok ką nors" sušnabždu, kai jau keletą minučių einame tyloje. Kad ir kokia rami ir jauki ji buvo aš velniškai norėjau ką nors sužinoti apie vaikiną su kuriuo einu. Galbūt apie kažką, ką jis nuveikė per tuos dvejus metus, nes viskas ką man pasakojo Amelia... na, realiai, ji man nieko daug nepasakojo.
Pripažinsiu, norėjau ką nors sužinoti. Galbūt jei pasakyčiau tiksliau... aš beprotiškai norėjau sužinoti apie Sam. Norėjau paklausti jo vieno klausimo: ar vis dar manai, kad ji vertė tave jaustis geriau negu aš?
Bandžiau galvoti apie tai kaip galėčiau sužaisti jo smegenimis, kad jis pats man viską papasakotų nesuprasdamas, kad teiravausi apie tai.
"Aalia, ar tu klausaisi manęs?" Zayn sukrizena laisva ranka pamojuodamas prieš mano veidą.
"Aha, žinoma" sumeluoju. Net nenutuokiu apie ką jis kalba, manau, kad jis tai supranta, nes pradeda juoktis. "Gerai, gerai... negirdėjau visiškai nieko ką sakei" atsidūstu nuleisdama savo galvą ir plačiai išsišiepiu.
"Nesvarbu, kalbėjau apie tai kaip baigiau studijas" Zayn numoja ranka. "Geriau tu man papasakok ką nors. Pavyzdžiui kaip įveikei priepuolius" jis nužvelgia visą mane - nuo galvos iki kojų priversdamas suraukti antakius.
"Zayn, aš tikrai dabar apie tai nekalbėsiu" liežuvio galiuku sudrėkinu savo lūpas ir pirštais perbėgusi per plaukus paspartinu savo žingsnius. Galbūt jei eisime greičiau tai greičiau baigsis ir mūsų šitas pasivaikščiojimo cirkas.
"Gerai, Aalia, mažute, palauk" jis atsidūsta pasivijęs mane ir vėl permeta savo ranką man per pečius.
Nežinau kiek minučių praeina, tačiau kai man pasidaro šalta, Zayn pasiūlo man eiti pas jį. Ir aš vėl lyg sumauta kvailė - sutinku. Net pati nesuprantu kodėl aš tai padarau, tačiau nesu įsitikinusi ar dabar noriu grįžti į Brian ir Amelios butą.
"Nori arbatos?" juodaplaukis šypteli atsisukdamas į mane, kai aš seku jį į virtuvę.
"Gerai" tyliai ištariu ir vos tik pasiekiame virtuvę atsisėdu ant vienos iš spintelių.
"Tu visada čia sėdėdavai. Vos tik aš kažką pradėdavau gaminti tu visuomet atsisėsdavai čia. Kodėl? Ar ši spintelė tokia ypatinga?" Zayn pradeda juoktis priversdamas mane plačiai išsišiepti.
"Nežinau" trukteliu pečiais. "Čia tiesiog labai... patogu" sušnabždu paskutinį žodį, kai Zayn prisiartina prie manęs.
Jaučiuosi kiek nejaukiai kai vaikino ranka pakyla virš mano galvos. Jo pilvo presas prisispaudžia prie mano kelių, o Zayn veidas atsiranda pernelyg arti manojo, todėl aš nuleidžiu savo galvą. Juodaplaukis paima arbatos dėžutę ir nueina atgal ten kur stovėjo prieš tai.
"Mažute" Zayn atsidūsta pirštų galiukais paliesdamas mano petį. "Kodėl tu tokia nekalbi?" šįkart jis nebenuleidžia savo žvilgsnio nuo mano veido lyg bandydamas išskaityti bet kokią emociją mano veide jis stebi mane. "Klausk manęs ko tik nori. Atsakysiu tau į visus klausimus, gerai?"
"Papasakok man apie Sam" trumpai pasakau pilnai į jį atsisukdama.
"Aalia, aš nenoriu apie tai kalbėti" atodūsis ir vėl palieka jo lūpas.
Zayn nusisuka nuo manęs ir šįkart vengdamas žiūrėti į mane jis susidomi savo pirštais. Išgeriu likusią arbatą ir atsistoju pagaliau atkreipdama jo dėmesį. Kodėl Zayn negali man apie ją papasakoti? Sumautas šiknius.
"Tuomet aš einu namo" pasakau pažiūrėdama į jo akis. "Kol nenorėsi pilnai apie viską su manimi pasikalbėti, Zayn... nenoriu tavęs matyti" liežuvio galiuku sušlapinu savo lūpas ir nuėjusi prie durų apsimaunu savo kedus.
Velniškai viliuosi, kad jis ateis ir sustabdys mane, kad Zayn paprašys, jog pasilikčiau ir papasakos man viską... kad jis atsakys į visus mano klausimus kurių šiuo metu aš turiu begalybę, tačiau tai nenutinka. Zayn nepadaro to, ko aš norėčiau, todėl aš iškvėpusi visą plaučiuose turėtą orą palieku jį sėdėti vieną ant sumautos, juodos, odinės sofos.
********
Can I get heyooo. Ačiū, kad skaitot!!❤️
