Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

9.

9.

Scharlet pov.

-Paleisk, maldauju tavęs, - tyliai sušnabždėjau.
Jis sukrizeno ir šiek tiek pasienkęs į priekį atsiduso.
-Tik po šito.
Tada jis pradėjo lenktis link manęs. Tiesą pasakius, iš pradžiu į tai net nereagavau, bet tada prieš mano akis išdygo tamsios Džošo akys. Sulaikiau kvapą ir keletą akimirkų buvau lyg statula, bet tada pradėjau draskytis ir šaukti. Bet Džošas manęs nepaleido, tik nusišypsojo klastinga šypsena ir toliau mane graibinėjo.

Zayn pov.

Nusišypsojau ir pažvelgiau į Scharlet. Ji taip pat atrodė laiminga, tad nusprendžiau padaryti tai dabar. Pradėjau lenktis link jos veido, bet tada iš jo dingo šypsena. Nusprendžiau surizikuoti ir nekreipdamas dėmesio toliau lenkiausi, bet tada ji iš niekur pradėjo šaukti ir trankyti mane rankomis.
-Scharlet, čia aš! – šaukiau suėmęs jos rankas ir priglausdamas sau prie krūtinės. Bet ji vis nesustojo kartoti kažkokio Džošo vardo. Tada atsisėdau ir paėmęs ją pasisodinau sau ant kelių. Stipriai suspaudžiau gleby ir vis kartodamas, jog viskas bus gerai, pradėjau supuotis.
Buvau nustebęs. Nesupratau kas įvyko, kas tas Džošas ir ką jis padarė Scharlet, kad ji taip pašėlo.
Bet dabar man nerūpėjo jokie atsakymai, norėjau tik ,kad jai būtų viskas gerai. O ji tikrai taip neatrodė.
Lėtai rankomis suėmiau jos veidą ir šiek tiek atitraukiau nuo savo peties. Tikėjausi pamatyti ją verkenčią, bet nepamačiau nei vienos ašaros.
-Viskas gerai? – sušnabždėjau.
Ji palinkčiojo ir rankomis apsikabinusi man aplink kaklą prisiglaudė arčiau. Atsidusau ir stipriau ją apglėbęs, glosčiau jos nugarą, kol galiausiai jos greitas kvėpavimas nurimo. Pajaučiau kaip ji sudrebėjo, kai mus aptaškė dar viena banga, tad atsistojau vis dar laikydamas ją savo glėby. Kaip tikėjausi, Scharlet galvojo jog ją paleisiu, tad išsitiesė, bet aš tik užkėliau jos kojas sau ant juosmens ir patraukiau atgal link mašinos.
Man buvo dėl jos neramu, tikrai. Niekas iš niekur nieko nepradės šaukti ir trankytis. Jei ji taip daro, reiškiasi turi didelę priežastį tam ir aš tikrai sužinosiu kokia ji.

(Mašinoje)

Žvilgtelėjau į Scharlet ir kaip tikėjausi, ji žiūrėjo pro langą. Nenorėjau jos vežti tokios į klubą, tad apsisukau ir patraukiau link savo buto. Vos ten atvažiavau, sustojau ir atsidusęs atsisukau į Scharlet. Ji lyg atsibudo iš transo ir apsižvalgiusi susiraukė.
-Kur mes? – paklausė vengdama mano žvilgsnio. Šaunu, dabar jau ir aš kažkuom nusikaltau, kad net pažiūrėti man į akis negali...
-Pas mane, - tariau ir atsistojęs apėjau aplink mašiną, bet durų nebereikėjo atidaryti, nes ji pati jas atsidarė ir išlipo.
-Kodėl ne į kubą?
-Nes... Tiesiog, - atsidusau ir užrakinęs mašiną pažvelgiau į Scharlet. – Eini?
Ji linktelėjo ir pradėjo eiti pirma. Šiaip ne taip priėjome mano laiptinę ir pakilę į reikiamą aukštą atsidūrėme prie mano buto. Atsirakinau ir užleidau ją pirmą.
Įėjęs nusispyriau batus ir nieko nelaukdamas nuėjau į virtuvę. Užsikaičiau arbatinį ir atsidaręs šaldytuvą suurzgiau. Dieve, net nesugebėjau per visus tuos darbus maisto nusipirkti. Yra tik keli produktai iš kurių gal ir galima pasigaminti kokius nors sumuštinius.
Netrukus išgirdau žingsnius už savęs, todėl atsisukau ir pamačiau Scharlet. Ji priėjo prie baro ir atsisėdo. Rankomis pasirėmė į stalą ir pagaliau pažiūrėjo į mane.
-Maniau gyveni klube.
-Nevisada. – silpnai nusišypsojau ir vėl nusisukau į šaldytuvą. – Atleisk, bet nieko neturiu. Sumuštiniai tiks?
Ji tik numykė, bet aš supratau tai kaip teigiamą atsakymą. Išsiėmiau visus reikiamus produktus ir pradėjau juos pjaustyti. Bet staiga sustojau pajautęs Scharlet rankas apsikabinant mane iš už nugaros. Atsidusau ir užsimerkiau.
Man buvo sunku suprasti kodėl ji šitaip elgiasi. Man skaudėjo lygiai taip pat, gal net stipriau nei jai.
Apsisukau ir rankomis suėmiau jos veidą.
-Prašau, papasakok man. – sušnabždėjom.
Ji keletą kartų sumirksėjo.
-Aš prižadėjau, kad daugiau gyvenime nejusiu šito jausmo. Nes jau daug kartų nuo jo nukentėjau. – sušnabždėjo.
-Kokio jausmo?
-Meilės.
Vos ji tai pasakė, mano širdis pradėjo plakti smarkiau. Nejaugi tai reiškia jog ji mane įsimyli?
Nusišypsojau ir nieko nesakydamas ją apkabinau.
-Tiesiog nieko nedaryk. Leisk gyvenimui eiti.

(Rytas)

Atsibudau nuo judėjimo šalia. Rankomis pradėjau ieškoti Scharlet, bet jos jau nebebuvo.
Atsimerkiau ir apsidairiau. Nusišypsojau prisiminęs vakar vakarą. Scharlet pasipasakojo man viską apie savo praeitį, kaip ir aš. Dabar su ja galiu jaustis laisvai, nes ji vienintelė apie mane žino visiškai viską.
Netrukus išgirdau negarsų dainavimą iš vonios. Atsisėdau ir įsiklausęs supratau, jog tai Scharlet dainuoja duše.
Po penkiolikos minučių, vonios durys prasidarė ir pro jas išėjo vien rankšuosčiu apsigaubusi Scharlet.
-Labas rytas, dainorėle, - nusišypsojau. Ji aiktelėjo ir rankomis užsidengė savo raudonuojantį veidą.
-Atleisk, kad turėjai išgirsti šitokį balsą, - nusijuokė.
-Neee, tavo balsas labai gražus, - mirktelėjau.
Ji tik pavartė akis ir pažiūrėjo į žemę.
-Kas nors blogai? – paklausiau, kai pamačiau, kad ji kažkokia nedrąsi.
-Tik... Gal gali paskolinti savo rūbus? Mano vis dar šlapi, nes kažkoks debilas sumanė paplaukiot,
Garsiai nusijuokiau ir atsistojęs nuėjau link savo spintos. Nors joje nebuvo daug drabužių, radau kažkokias trenigines kelnęs ir megztuką. Su jais rankose grįžau pas Scharlet ir ištiesiau juos jai.
-Ačiū, - ji nusišypsojo ir paėmusi juos iš mano rankų žadėjo nueiti, bet staiga apsisuko ir pakštelėjo man į žandą. Tada greitai nusisuko ir nubėgo į vonią. Šūdas, kas man darosi.
Dar gyvenime nesu sutikęs tokios merginos, kuri gulėtų mano glėbį ir mes nieko nedarytumėt... Žinot apie ką aš. O su ja... Viskas kitaip. Man nereikia sekso, man reikia tik jos širdies šalia.
Papurčiau galvą ir bandydamas apie nieką negalvoti atsisėdau ant lovos krašto. Netrukus iš vonios išėjo jau apsirengusi Scharlet.
Vos ją pamačiau, mano veide atsirado didžiulė šypsena.
-Einu nusimaudysiu, o tada važiuosim atgal į klubą, gerai? – paklausiau jos.
-Uhhh, ko ten? – suurzgė ji. Nusijuokiau iš tokios jos reakcijos. Tada prėjau arčiau ir suėmiau jos rankas į savąsias. Pažiūrėjau į jos tobulas akis ir tariau:
-Kad ir kaip gaila, mes turime užduotį. O kai ją atliksim galėsim išvažiuoti kur nors toli ir gyvenime nebegalvoti apie tą klubą, - mirktelėjau ir pakštelėjęs į jos lūpas apsisukau ir nuėjau į vonią.
Keista, bet nors ir bendraujam neilgai, atrodo, kad pažįstų ją jau seniai. Kažkokia trauka tarp mūsų verčia taip jaustis.
Po greito dušo, apsivyniojau rankšluostį aplink savo klubus ir pradaręs vonios duris išėjau. Scharlet čia nebuvo, tad šiek tiek sunerimęs greitai apsirengiau ir išėjau iš savo kambario. Mano butas nebuvo didelis, buvo tik miegamasis, virtuvė ir svėtainė. Nieko nelaukdamas nuėjau į virtuvę ir radau ją ten kažką gaminančią.
-Ką darai? – paklausiau ir ji išsigandusi šiek tiek šoktelėjo.
-Išgasdinai, - nusijuokė. – Tuoj pamatysi, - atsisuko ir mirktelėjusi vėl nusisuko.
Patrūkčiojau pečiais ir atsisėdau ant baro kėdės priešais ją.
-Blynai? – paklausiau užuodęs pažįstamą kvapą.
-Ahhaa, - nusijuokė ji ir baigusi kepti, padėjo didelę lėkštę ant stalo.
Tada atsisėdo ir padavusi lėkštę man, įsidėjo kelis į savąją.
-Skanaus, - sukrizenau ir pradėjau valgyti.
Mums pavalgius ir šiek tiek pašnekėjus, nusprendėm pagaliau važiuoti į klubą.

(Klube)

Pastačiau mašiną šalia galinio išėjimo ir atsisukau į nerimaujančią Scharlet.
-Viskas gerai? – paklausiau jau ir aš sunerimęs.
-Aha, tik... Kad Harry neprisikabintų, nes kada nors tikrai neištversiu ir išmalsiu jo snukį, - suurzgė priversdama mane garsiai nusijuokti. – Aš rimtai. – pavartė akis.
-Žinau, žinau, man tas pats. Vakar vos sustabdžiau savo kumštį, - prunkštelėjau. – Dabar manęs laukia jo nemalonė, bet nieko, ne pirmas kartas, ištversiu.
-Uh.. – atsiduso ir pažvelgė į mane. – Kas su manim darosi? Kodėl aš nenoriu tavęs palikti?- paklausė lyg savęs.
Nusišypsojau ir pasilenkęs suėmiau jos veidą delnais.
-Žinau kaip nemėgsti to žodžio, tad pavadinsiu tai jausmais. – tariau ir sujungiau mūsų lūpas ilgam bučiniui. Mūsų pirmam ilgam bučiniui.

(Vakare)

Atsistojau nuo kėdės ir nuėjęs prie seifo, pasidėjau ginklą. Nemanau, kad šiandien jo prireiks.
Tada apsisukau ir laimingas kaip niekada patraukiau link pagrindinio foje, kuriame jau sukiojosi daug vaikinų atėjusių čia atsipalaiduoti. Pamačiau man mojantį Niall, tad priėjau prie jo ir pasisveikinau.
-Sveikas, kaip sekas? – paklausiau jo.
-Viskas normaliai, tau? – atsigėrė savo alaus ir paklausė.
-Irgi, - prunkštelėjau ir papračiau padavėjos alaus.
-Žinojai ,kad šiandien nebėra laisvos mergos? Kažkoks antplūdis tų vyrų, - pavartė akis Niall. Tik tada supratau, kad... Ką?
-Kaip tai? Ir naujokė jau turi tai daryti su tais seniais?! – sušukau.
Niall pasimetė ir susiraukė.
-Na jo, va, ji ten su juo jau eina, - tarė ir žvilgsniu parodė į kitą klubo galą. Apsisukau ir suspaudęs kumščius ten pažiūrėjau. Mano akį iš kart patraukė persikreipęs Scharlet veidas.
Ne jau ne, jis mano mažutės nelies.