Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

14.

14.

Zayn pov. 

Po kelių akimirkų, mes pasiekėme mano kabinetą. Su viena ranka laikydamas Scharlet, su kita darydamas duris įžengiau į kambarį ir vos pamačiau kas jame sėdi, sustingau. Šūdas.
-Ką čia darai? – paklausiau Rolos, kartu nuleisdamas Scharlet ant žemės.
-O žmonės sako tiesą, ji tikrai priklauso tau, - nusijuokė ji atsistodama nuo mano kėdės ir atsiremdama į stalą. Susiradęs Scharlet ranką,sunėriau mūsų pirštus.
-Klausiu dar kartą, ko nori? – pakėliau balsą.
-Malik, Malik, nereikia taip griežtai. Atėjau tik paklausti ar tavo mergytė žino ,jog..-
-Ne. – nutraukiau ją. Greitai pažvelgiau į Schar ir pamačiau jos akyse pyktį. Šūdas, atrodo jai nepatinka mano sprendimas, kad jos geriau čia nevelti. Nenoriu, kad per mano jaunystės kvailystes nukentėtų ir ji. Ne jau ne, šito sau neatleisčiau. -Ko aš nežinau? – tvirtu balsu paklausė Scharlet. Rola nusijuokė ir garsiai suplojo.
-Puikus vaidinimas, mieloji, - tarė pakeldama antakius ir prieidama arčiau.
- Gražioji porele, - kreipėsi ji į mus, jau būdama labai arti. Suspaudžiau kumščius, nes šitoks artumas man nepatiko, tai priminė man senus,blogus laikus kai... Ji mane įskaudino.
– Aš žinau daug daugiau nei jūs manot. Zayn, gi žinai jog aš ne iš kelmo spirta. – pažvelgė tik į mane ir sustojo. Pajaučiau kaip Scharlet stipriai suspaudžia man plaštaką.
-Pasiilgau tavęs ,Zayn... – sumurmėjo ji, nutraukdama ilgą tylą. Pajaučiau kaip Scharlet ranka dingsta man iš plaštakos, o tada pamačiau kaip ji stipriai pastumia Rol.

Scharlet pov.

Stovėjau šalia Zayn ir klausiausi tos kalės kalbos. Nesuprantu, nejaugi ji tokia durna ir mano, jog mes patikėsim jos tauškalais? Ne jau ne, mes ne tokie, na bent jau aš, ne tokia. Tikrai nesileisiu jos mulkinama. Staiga ji išsitiesė ir priėjo arčiau. Vos valdžiausi jai netrenkusi, nes prisipažinsiu, delną man tikrai niežėjo. Bet po galais, kaip galiu šitaip nesijausti, jei žinau, kad seniau ji dulkindavosi su Zayn?! Kai ji jau buvo arti, per nelyg arti, pajaučiau kaip Zayn stipriau suspaudžia man ranką ir tai mane šiek tiek nuramino. Gera žinoti, jog jis būdamas šalia jos nepamiršta ir manęs. Kai ji priėjo prie mūsų, pastebėjau jog ji kažkokiu mąsliu žvilgsniu žvelgia į Zayn. Stipriai sukandau dantis.
-Pasiilgau tavęs ,Zayn... – silpnai ištarė. Ir tada jau nebesusilaikiau. Paleidau Zayn ranką ir paėjusi šiek tiek į priekį, ją stumptelėjau. Aišku, norėjosi parodyti jai daugiau, bet šiam kartui tikiuosi pakaks ir to.
-Tu, kale, klausykis, - sugriežiau dantimis. – Nors ir nežinau kas tarp jūsų įvyko, matau iš Zayn akių jog tu tikrai jį įskaudinai. Nenoriu nieko įžeisti, bet tu, velnio vaike, atšok nuo jo, nes pervažiuosiu tave mašina ir dar sudaužysiu kokiu pagaliu. Ir aš visiškai nejuokauju.- Man tai pasakius pastebėjau jos akyse lyg ir... baimę? Nors nelabai ir galėjai suprasti, nes jos akys kažkokios apgavikės. Netrukus pajutau Zayn rankas apsikabinant mane iš nugaros. Jau galvojau, kad jis man lieps nusiraminti, bet jis pasakė tik tiek:
-Girdėjai ką ji sakė.

 Nusišypsojau pergalinga šypsena ir toliau stebėjau susierzinusį Rolos veidą. Ji tik stipriai sučiaupė lūpas ir išsitiesusi nusivalė savo maikutę.

-Pažiūrėsim kaip čia bus. Tai pasakiusi ji nusišypsojo Zayn ir mus apėjusi išėjo. Vos ji tai padarė, nusipurčiau nuo savęs Zen rankas ir paėjau kelis žingsnius į priekį.
-Kas nors ne taip? – girdėjau kaip sutrikęs jis paklausia.
-Taip ,jei nepastebėjai, ką tik tavo buvusioji metė man iššukį, - sušnypščiau ir priėjusi prie jo sofos, ant jos atsisėdau. Pažvelgiau į Zayn ir pamačiau kaip jis nusijuokia.
-Tau juokinga? – pakėliau antakius. Jis palinksėjo ir priėjęs prie manęs, atsisėdo šalia. Pasitraukiau nuo jo kiek galėjau toliau ir atsirėmusi alkūnėmis į sofos kraštą, užsimerkiau. Netrukus pajutau Zayn plaštaką sau ant kelio. Ne jau ne, taip lengvai nepasiduosiu. Staigiai ją nupurčiau.
-Mažytt, nematau reikalo tau dabar ant manęs pykti... – sumurmėjo susierzinęs.
-Tu ką tik juokeisi.
-Tai nieko nereiškia, - atsiduso.
-Tau gal ir ne, bet man taip. Tada jis dar giliau atsiduso ir atsipalaidavo. Taip ir sėdėjome tyloje kelias minutes, kol nepajutau kaip jo rankos paima mane į nuotakos pozą ir pakelia.
-Ką tu darai? – silpnu balseliu paklausiau. Per tą laiką kol čia sėdėjom, net nepastebėjau, kad apsnūdau.
-Vežuosi tave ten kur ir pažadėjau, - tarė pažvelgdamas man į akis ir nusišypsodamas. Vos pamačiau jo šypsena, atrodo visas pyktis išgaravo. Dieve ir kodėl aš tokia su juo silpna? Palinkčiojau ir padėjusi galvą ant jo krutinės užsimerkiau. Girdėjau jo nelygų širdies plakimą ir tai mane ramino. Jau buvau bepradedanti snausti, bet tada papūtė šaltas vėjas. Susigūžiau Zayn glėby, o jis mane dar stipriau apglėbė. Neilgai trukus, išgirdau atrakinamos mašinos garsą, o tada jis atidaręs dureles pasodino mane į keleivio vietą. Jau siekiau diržo, bet jis buvo greitesnis ir jį suėmęs mane užsegė.
-Ačiū, - tyliai jam padėkojau. Zayn tik pakštelėjo man į skruostą ir uždaręs dureles apėjo aplink mašiną. Netrukus įsėdo į vairuotojo vietą ir mašina pajudėjo. Užsimerkiau ir net nepastebėjau kaip greitai atvažiavome. Lygiai taip pat kaip ir įsodino, Zayn mane išėme ir pradėjo kažkur nešti. Buvau tokia pavargusi, kad net nebeturėjau jėgų atsimerkti. O šokiai atema tikrai daug jėgų... Greitai jau buvome kažkokiame pastate, o tada pajaučiau po savimi mikštus patalus. Atsiguliau, bet Zayn kaklo nepaleidau.
-Pagulėk su manim... – tyliai sumurmėjau. Jis tik atsigulė šalia ir stipriai mane apkabino. Toliau nebepamenu nieko.

(Rytas)

Pramerkiau akis ir apsidairiau. Guliu viena, kažkokioje lovoje, su Zayn maike. Nuraudau, kai supratau, kad jis mane perrengė. Tada atsisėdau ir prisimerkusi apžiūrėjau kambarį. Mano žvilgsnis užkliuvo už kažkokio lapelio ant spintelės. Pasilenkiau ir jį pasiėmiau. „Išvykau į klubą, svarbus atvėjis. Palikau spintelėje telefoną, vos atsibusi skambink Liam. Zayn." Susiraukiau jį perskaičiusi. Uhhh, nejaugi būtinai reikėjo sugadinti visą ryto nuotaiką? Jau buvau nusiteikusi pasikalbėti su Zayn, kaip jis ir prižadėjo, bet še tau. Išlipau iš lovos ir atsitūpusi prie tos pačios spintelės, atidariau pirmąjį stalčių ir radau ten telefoną. Jį išsitraukiau ir atsidariusi nuėjau į kontaktų sąrašą, tada radau Liam ir paspaudžiau jam skambinti.
-Jo? – pasigirdo uždusęs jo balsas.
-Liam? Kas čia vyksta? – paklausiau sunerimusi, nes jo fone girdėjosi šūviai ir riksmai.
-Būk ten, tuoj atvyksiu... – sumurmėjo ir padėjo ragelį. Kritau į lovą ir pradėjau šaukti. Kaip aš nekenčiu ko nors nežinoti, gyvenime nesu buvusi nuošalį, o dabar! Ne jau ne, tikrai negaliu sėdėti ir laukti. Greitai šokau iš lovos ir nuėjusi prie kėdės kambario gale, radau ant jos padėtus kažkokius marškinius ir mano džinsus. Kaip galėdama greičiau apsirengiau ir įsikišusi telefoną į kišenę, patraukiau prie durų. Radau ten savo batus, tad juos apsiovusi, pravėriau duris ir jau buvau beliakenti, bet staiga atsitrenkiau į kažką kietą. Melsdamasi pakėliau galvą ir nusikeikiau pamačiusi kas tai.
-Kur nors susiruošei? – paklausė piktas Liam.
-Aš.. uh.. nežinau.. – sumikčiojau ir pasitraukiau. Jis tik uždarė duris ir kažkur nuėjo. Nusękiau jį ir pamačiau, kad jis nueina į vonios kambarį ir kažko ten ieško. Tada išsitraukė iš spintelės kažkokią dėžutę ir ją atsidaręs pradėjo joje knistis. A, tai ir vėl vaistinėlė.
-Kas vyksta? – paklausiau atsiremdama į sieną ir stėbėdama kaip jis valosi žaizdą petyje.
-Tau nebūtina žinoti. – sumurmėjo.
-Tu rimtai?!- piktai sušukau. Liam tik pavartė akis ir toliau tylėjo. Suurzgiau ir išėjusi iš vonios, nuėjau prie durų. Dariau jas, bet jos.. užrakintos.
-Tu rimtai?!
-Sėdėk ir tylėk! – atšaukė jis iš vonios ir aš vėl suurzgusi nuėjau į svėtainę, esančią kairėje. Atsisėdau ir laukiau.

(*)

 Po maždaug pusvalandžio, išgirdau kaip durys atsirakina. Greitai šokau nuo sofos ir priėjusi arčiau pamačiau jog tai Zayn.

-Scharlet... – sumurmėjo jis ištiesdamas savo rankas. Nieko nelaukdama puoliau jam į glėbį. Jo veidas buvo labai purvinas ir kraujuotas, bet man nerūpėjo. Per šitą laukimo laiką baigiau iš proto išeiti, jau galvojau apie mintį iššokti pro langą. 

-Zayn... – atsidusau ir šiek tiek atsitraukusi pažvelgiau jam į akis. Jose iš karto pastebėjau,kad jis kažkoks nusivylęs.- Kas nutiko?

 Jis tik atsiduso ir pasilenkęs arčiau, sujungė mūsų lūpas. Įvėliau savo pirštus jam į plaukus,taip pagilindama bučinį. Bet mūsų akimirką sutrugdė prasiverančios vonios durys ir iš jos išeinantis Liam. Šiek tiek atsitraukiau nuo Zayn, bet jis iš manęs iš glėbio nepaleido.

-Kaip? – paklausė Liam jo. Zayn papurtė galvą ir tarė: -Mums nepavyko. Harry pasiėmė. 

Susiraukiau išgirdusi ką jis pasakė.

-Ką? Harry pagrobė? – paklausiau.
-Taip. Atrodo mes ne vieninteliai norim jo atsikratyti.