Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

21.

21.

Zayn pov.

Sėdėjau svetainėje su Oscar ir Louis. Jau praėjo valanda nuo tada kai palikau Belle vieną kambaryje, kad pailsėtų. Vis dar esu šokiruotas šitokio jos netikėto pasirodymo, vis dar bandau susigaudyti kas įvyko. Vos ją pamačiau, viskas apsivertė aukštyn kojom.
-O ji tau nieko neužsiminė apie Harry? - paklausė Oscar, atsikąsdamas savo sumuštinio.
-Keista, ji jo net nepaminėjo. O tau ką nors sakė? - paklausiau atsiremdamas alkūnėmis į stalo kraštą.
-Sakė, kad šnekės tik su tavimi, - patrūkčiojo pečiais.
Bet gal ji apie jį nieko nesakė, nes pamiršo? O gal tai tebuvo priežastis su manimi pasišnekėti?
Papurčiau galvą ir pasukęs galvą į stalą, pamačiau, kad mano telefonas suvibravo. Paėmiau jį į rankas, atsirakinau ir pamačiau naują žinutę nuo Scharlet.
„Susimatysime po kelių valandų. Prašau, pasiimk mane iš oro uosto tu, SUŽADĖTINI."
Susiraukiau ir perskaičiau ją dar kartą. Kas per šūdas?
Atsistojau nuo stalo ir paėjęs šiek tiek toliau, pradėjau jai skambinti. Po kelių pypsėjimų ji atsiliepė.
-Negaliu šnekėti, lėktuvas tuoj pakils. - vos atsiliepusi tarė.
-Scharlet, ką tu darai?! - sušukau.
-Sėdžiu lėktuve, o kas? - esu tikras, ji pavartė akis.
-Taigi sakiau ,kad nenoriu, jog čia vyktum, - suurzgiau.
-Daug kas ko nori. O aš noriu išsaugoti savo sužadėtini ir dabar jei nepyksi turiu išjungti telefoną, nes kitaip mane išmes iš lėktuvo. Susitiksime ten.
O tada ji padėjo ragelį. Susiraukiau ir grįžau pas vaikinus, prie stalo.
-Kuris prasitarėt Scharlet? - piktai paklausiau ir kumščiu trenkiau į stalą.
Jie abu susižvalgė.
-Ką pasakė? - paklausė Oscar ir aš iš karto supratau, kad tai ne jis.
-Aš turėjau. - sumurmėjo Louis.
Pažiūrėjau į jį piktu žvilgsniu ir apsisukęs pradėjau lipti laiptais į viršų. Na taip, ji turėjo žinoti, bet ne dabar. Aš jai papasakojau viską kas buvo su Belle ir ji tikriausiai dabar siunta, kai ji šalia. Žinau tai, nes jei šalia jos būtų jos buvęs, nežinau ką padaryčiau...
Lėtai pravėriau kambario duris ir pažvelgęs į vidų pamačiau Bellę sėdinčią ant lovos. Įėjau, uždariau duris ir į jas atsirėmiau.
-Viskas gerai? - paklausiau jos.
-Mh. - ji tik numykė ir toliau žiūrėjo pro langą.
Giliai iškvėpiau.
-Aš labai atsiprašau, bet.. toks gyvenimas. - atsidusau.
-Baik.
Užsimerkiau ir man prieš akis pralėkė vaizdas kai laikiau jos kūną ir maniau, kad jos nebėra. Man tada sumautai skaudėjo ir nežinau kodėl, bet ir dabar skaudu matyti ją tokią.
Priėjau prie lovos ir atsisėdau ant krašto. Ji pasisuko ir pažvelgė į mane.
-Žinai ką? - sumurmėjo. - Tu ištatuiruotas mano širdyje. Niekas to nepakeis, joks kitas. Tu mano vieintelis, Zayn... Prašau, pagalvok, ar tu tikrai ją my-
-Taip. - tvirtai tariau, nes puikiai žinau, kad myliu Scharlet. Nuo pat pirmojo mūsų susitikimo ją įsimylėjau, nes ji tokia kokios man ir reikia.
-Žinai ,kad mane skaudini, tiesa? - paklausė ir nusivalė nuo veido ašaras.
-Žinau, Bell...
-O tu mane kada nors mylėjai? - pikčiau paklausė, atsistodama nuo lovos ir nusisukdama.
-Taip, tu man buvai viskas. - taip pat atsistojau.
-O kodėl tu tuom tikras, kad nebejauti to paties? Kas tau tai pasako? - atsisuko ir sukandusi dantis paklausė. - Leisk man tave pabučiuoti, o tada sakyk ką nori. - iškošė ir priėjusi suėmė mano veidą rankomis. Mūsų lūpos jau buvo labai arti, bet aš greitai suėmiau ją už pečių ir nustūmiau nuo savęs.
-Ne, Bell, aš žinau, kad myliu tik Scharlet.
Ji kelias akimirkas žiūrėjo į mane sustingusi, bet tada nusikratė mano rankas ir apsisukusi nuėjo prie vonios durų. Prieš įeidama į vonią, ji tarė:
-Mums vis dar reikia pasikalbėti apie Harry.

Scharlet pov.

Užsidėjau savo akinius nuo saulės ir pasiėmusi savo krepšį išėjau iš oro uosto. Apsižvalgiau ir mano akį iš karto patraukė juodai apsirengęs vaikinas einantis link manęs ir neatrodantis labai laimingas.
-O kur šypsena? - netikrai nusišypsojau kai jis priėjo arčiau. - Taigi atvyko tavo sužadėt-
Jis man neleido pabaigti, suėmė mano veidą ir aistringai įsisiurbė į lūpas. Bučinys buvo nuostabus.
Mums atsitraukus, garsiai nusijuokiau ir rankomis apsikabinusi jo kaklą atsilošiau.
-Turėčiau išsigąsti, kad tu pradedi neabejoti savo jausmais, todėl pabučiavai, kad pažiūrėtum kas bus?
-Nejuokauk, Schar, myliu tik tave, - nusišypsojo Zayn ir dar kartą pakštelėjo į lūpas.
-Mhh, jau buvau šito pasiilgusi.. - atsidusau.
Zayn nusijuokė ir apkabinęs viena ranka per liemenį pradėjo vestis link mašinos.
-Bet negalvok, kad taip lengvai pamiršiu pyktį ,kad manęs neklausei ir atvykai. - tarė atidarydamas dureles.
-Palaukime vakaro, - sukrizenau ir jis dar kartą nusijuokęs uždarė mano dureles. Tada per priekį apėjo mašiną ir įsėdęs į vairuotojo vietą pradėjo važiuoti.
Važiavome neilgai, jau po dešimties minučių buvome prie kažkokio gyvenamojo namo.
-Kieno čia namas? - paklausiau išlipdama iš mašinos ir apžvelgdama aplinką.
-Net nežinau, tikriausiai Louis. - patrūkčiojo pečiais Zayne ir ištiesė savo ranką. - Eime.
Nusišypsojau ir sunėrusi mūsų pirštus, pradėjau eiti su juo. Mums įėjus į namą, mus iškart pasitiko Louis.
-Sveika, gražuole, - nusišypsojo ir apsikabino pasisveikindamas.
-Labas, labas.. - nusijuokiau pajautusi Zayn rankas bandančias atitraukti mane nuo Louis.
-Louis, trauk rankas nuo mano moters, - įspėjamai, bet žaismingai pasakė Zay.
-Oj, oj, oj, bijau, - garsiai nusijuokė jis ir man mirktelėjęs pradėjo kažkur eiti. - Ateikit čia.
Vėl paėmiau Zayn ranką ir jam nusišypsojusi, patraukiau pas Louis. Vos praėjau kažkokias duris, pamačiau ten kelias sofas ir ant jų sėdint daug žmonių. Bet mano žvilgsnis sustojo tik ties ja.
Belle.