Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

2.9

2.9

Negalėjau nutraukti savo žvilgsnio nuo jo nei sekundei. Ašaros nesustojo riedėti mano skruostais, vis dar negalėjau suprasti, kad jis čia. Tiesiog netikėjau savo akimis.
-Scharlet? – tyliai atsiduso žengdamas vieną žingsnį į priekį.
Harry staiga lėtai nuleido peilį ir paėjo atbulomis. Bet aš ginklo nenuleidau, bijojau, kad jis sugalvos ką nors padaryti Zayn ir vėl. To aš tikrai neištverčiau, tik ne tada kai paaisškėjo, jog jis visą tą laiką kol kankinausi buvo gyvas.
-Zayn... – aiktelėjau ir nieko nelaukdama pasileidau link jo. Ginklas tiesiog pats iškrito iš mano rankų, kai stipriai apglėbiau jo tvirtą kūną. Vėl pajutau tą šilumą, tą jausmą... mano krutinė nesustojo spurdėjusi. Ašaros tiesiog biro ant jo peties.
-Aš maniau.. aš maniau, kad tavęs nebėra... – giliai atsidusęs suėmė mano veidą savo delnais.
Giliai įkvėpiau jo kvapo ir ak.. kaip aš jo pasiilgau.
-Prašau... Niekada manęs nebepalik.. – sumurmėjau.
-Niekada. – silpnai, vis dar nevaldydamas ašarų prižadėjo ir šiek tiek pasilenkės sujungė mūsų lūpas.
Pagaliau.

Zayn pov.

Pagaliau galėjau ją paliesti. Ją pabučiuoti. Išgirsti jos švelnų balsą, kurio man šitaip reikėjo.
Pagaliau galėjau ir vėl pažvelgti į jos tobulas akis. Pagaliau buvau čia, su ja.
Lėtai atsitraukiau nuo jo lūpų ir tada staigiai supratęs, kad Harry gali sugalvoti vėl iš manęs ją atimti, apsisukau ir uždengiau ją savo kūnu.
-Tu.. – sušnypčiau pro sukąstus dantis.
Jis sugadino mano gyvenimą. Nekenčiu jo.
-Zayn, nusiramink.. – tarė išskėsdamas ranką, kurioje buvo peilis.
-Tu šunsnuki, privertei mane galvoti, kad ji mirusi! Kam tau tai? Ko tu siekei taip darydamas?!- šaukiau.
Tada šiek tiek nusiraminau pajutęs Scharlet rankas sau ant liemens. Jos prisilietimai visada ramina.. net dabar.
-Aš ją mylėjau.. – atsiduso.
Nebegalėjau laikyti pykčio savyje, mintis, kad jis lietė mano mergaitę žudė. Net nežinau koks įsiūčio priepolis mane užliejo, bet aš pasileidau link jo ir man visiškai nerūpėjo jo rankoje laikomas peilis. Ačiū Dievui, prieš man pasiduriant ant to peilio, Noah mane sugavo ir atstūmė nuo Harry, kuris tiesiog stovėjo.
-Aš ją mylėjau beprotiškai, tiesiog negalvojau apie pasekmes, norėjau jos šalia savęs. – toliau sakė jis.
Sukąndau dantis kaip galiu tvirčiau. Tiesiog viriau pyktyje.
-Mylėjai? Tai sakai nebemyli? – vis dar piktai paklausiau, trumpam pažvelgdamas į Scharlet, kuri nenuleido nuo manęs žvilgsnio.
-Ne. – po ilgos pauzės atsakė jis.
Išgirdau tylų Scharlet aiktelėjimą.
Jo žodžiai mane kiek nuramino, nes tai reiškė, kad jis jos netrokšta.. ir gerai, nes būčiau jį suskaldęs į gabalėlius. Nors.. nesakau, kad to nepadarysiu.
-Ir žinau, jog pasielgiau blogai. Leisiu jums tiesiog būti.. laimingiems. – atsiduso ir vis dar bandydamas laikytis atstumo greitai išėjo.
Tikrai nemaniau, kad viskas taip baigsis. Tiesą pasakius, visiškai nieko nesitikėjau nei ,kad tai prasidės nei ,kad baigsis ir dar šitaip.
Lėtai atsisukau į Scharlet. Ji vis dar sukrėsta valėsi savo ašaras.
-Schar... - nusišypsojęs atsidusau.
-Zay, Zay.. – tyliai nusijuokė ji ir sucypusi šoko ant manęs. Ji kojomis apsivyniojo aplink mano juosmenį, o rankomis aplink kaklą. Stipriai ją prie savęs prispaudžiau, nes tikrai bijojau, kad ją prarasiu. Ir vėl.
Po kelių neapsakomai gerų sekundžių jog šiltame glėbyje supratau ką darau. Negaliu to taip palikti.
Švelniai pastačiau ją ant žemės ir dar kartą aistringai pabučiavęs tariau:
-Šito taip nepaliksiu.
Ji nusišypsojo ir paskutinį kartą pakštelėjusi į lūpas leido man eiti. Apsisukau ir bėgte išbėgau iš namo. Apsidairiau ir pamačiau Harry einantį gatve.
-Ei, Harry! – sušukau eidamas link jo.
Vaikinas atsisuko, pamatė mane ,o tada pradėjo bėgti. Garsiai nusijuokiau.
Nejaugi jis galvoja, jog gali nuo manęs pabėgti?
Pasileidau link jo ir netrukus jau čiupau jį už rankos ir taip sustabdžiau.
-Zayn, aš ats-
Sakė jis, bet buvo nutrauktas mano kumščio.
Trenkiau jam taip stipriai, kaip niekada. Tiesiog sukaupiau visą savo pyktį ir jį išliejau, taip jį atjungdamas.
Pagaliau.

(Kita diena)

(Australija)

Apkabinęs Scharlet viena ranka išėjau iš oro uosto. Persimečiau per petį jos krepšį, o tada pradėjau eiti link Austin, kuris jau laukė mūsų prie automobilio.
-Sveikas, - pasisveikinau linktelėdamas. Daugiau nieko nedariau, nes nenorėjau paleisti savo gražuolės. Niekada jos nebepaleisiu.
-Labas. Tai čia.. ta mergina? – nusišypsojo ją nužvelgdamas.
-Mano sužadėtinė. – įsitempiau ir dar labiau ją prie savęs prispaudžiau. Nemėgstu kai kas nors ją nužiūrinėja.
-Gerai, gerai, ramiai eržile! – nusijuokė jis ir iškėlė rankas.
Scharlet šalia manęs nusijuokė.
-Kas? – pavarčiau akis įdėdamas krepšį į bagažinę.
-Tu mane taip saugai, - besišypsodama pasakė.
-Nes myliu, - iškišau liežuvį atidarydamas jai dureles.
Schar nusivaipė, o tada prieš įlipdama pakštelėjo man į lūpas.
Ah, kaip man pasisekė ,kad turiu ją.

Scharlet pov.

(Vėliau)

Zayn stipriau spustelėjo mano ranką, kai įėjome į patalpą kur prie kėdės buvo pririštas Harry, o netoli jo stovėjo šiek tiek pražilęs vyras.
-Blake, noriu su juo pasikalbėti. – pasakė Zay kai įėjome.
Vyras dar kartą nužvelgė Harry, o tada linktelėjęs išėjo. Paleidau Zayn ranką, o tada priėjusi prie Harry stipriai jam trenkiau. Jo galva nuo smūgio pasilenkė, o aš staigiai susiėmiau už kumščio. Dieve, nemaniau, kad taip skaudės.. tik ne tada kai tiek kovojau.
-Viskas gerai? – sunerimęs paklausė Zayn prieidamas ir apkabinęs paimdamas už rankos.
Linktelėjau ,o tada dar kartą suspaudusi lūpas ir nužvelgusi Harry, apsisukau. Tiesiog negalėjau žiūrėti į tą šiukšlę, kuris sugriovė mano gyvenimą.
-Taigi, Harry. – išgirdau kaip Zayn sako.
Nuėjau prie sienos ir į ją atsirėmiau. Pažvelgiau į juos ir pamačiau kaip Zayn vos tvardosi.. žinau, kad jis norėtų jį tiesiog užmušti plikomis rankomis, bet mes nutarėm, jog šita bausmė jam būtų per maža. Reikia ko nors, kas būtų lygus mūsų skausmui, nors aš manau, kad tai neįmanoma.
-Turiu pasakyti, kad esu visiškai nekaltas, jei neprisiminsit to, ką jums padariau.. – staigiai puolė teisintis dabar jau visiškai išsekęs Harry.
-Tai dar pasakyk, kad tai ,jog vėl grobi ir veži Australijos merginas į Londoną yra melas? – prunkštelėjau.
-Grynas melas! – sušuko pažvelgdamas į mane.
Pavarčiau akis. Keista, kad jau buvau pagalvojusi, jog jis keičiasi. Visą tą laiką su juo Australijoje nepastebėjau ,kad jis būtų užsiėminėjęs kokia nors veikla, bet dabar supratau, kad jis tai darė slaptai.
-Kažkaip netikiu. – nusijuokė Zayn.
-Aš sakau! Blake tave apgaudinėja! Visi tie „Australijos vadovai" yra jo darbuotojai, kuriems jis moka, kad pavaidintų ir sugalvotų kokią nors istoriją apie mane, kad jie galėtų pasinaudoti tavimi ir, kad tu mane nužudytum!
-Visiškai netikiu! Kodėl jis turėtų taip elgtis?
-Nes užstačiau jo seseriai vaiką! – sušuko ir aš išpūstomis akimis į jį pažvelgiau.
Nebegalėjau, vėl prie jų priėjau ir trenkiau jam.
-Paršas! – sušukau.
Negalėjau patikėti, kad visą tą laiką kol jis man prisiekinėjo ,jog myli, davėsi su ta kekše. Nesakau, kad man labai rūpi, bet buvau apgauta.. o to aš nemėgstu.
-Aš ją myliu, suprask! O jis nenori, kad su ja būčiau! Taigi jus mylit tiesa? – paklausė ir mes su Zayn susižvalgėm. – Aš ją dievinu, noriu su ja pasenti ir jau du metus nebeužsiminėju jokia veikla. Iš pradžių dariau tai dėl tavęs,Scharlet, bet jau kelis mėnesius viskas tik dėl jos! Prašau, pagalvokit ką darytumėt, jei jums neleistų būti drauge ir visokiais būdais bandytų tave nužudyt, kaip daro tas šunsnukis Blake? Prašau.. supraskit... – sumurmėjo.
-Tai sakai, kad jis mane apgaudinėja? – pakėlė antakius Zayn.
-Taip. – atsiduso.
Pažvelgiau Zayn į akis ir pamačiau ,kad jis beveik patikėjo.
-Ką darysi? – sumurmėjau.
Jis atsiduso ir kiek patylėjęs tarė:
-Tai.
O tada apsisuko ir išėjo trenkdamas durimis.