Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

2.19

2.19
Zayn pov.

Apsižvalgiau ir nusikeikiau. Pabėgti buvo labai mažai galimybių, atsižvelgiant į faktą, kad jų tiek daug ir dar ,kad visi jie turi po ginklą. Bet Malik visada rizikuoja, dabar tikrai nebus išimtis. Net negalvoju apie pasidavimą ar kažkas panašaus.
-Blake? Ką tu čia darai? – paklausiau dar labiau susiraukdamas. Girdėjau kaip iš kavinės išeina Markas, bet neatsisukau.
-Buvau informuotas apie tavo planus su Harry, - pasakė jis garsiai, jog girdėčiau. Vis gi, jis buvo visai toli nuo manęs.
-Kokius dar planus? – prunkštelėjau.- Na, tuomet tave blogai informavo. – pavarčiau akis ir apsisukęs galvojau eiti link savo automobilio, bet sustojau išgirdęs kaip kažkas priešais mane iššovė vieną kulką. Iš pykčio sukandau dantis.- Jau seniai viską baigiau! – piktai sušukau vėleik į jį atsisukdamas.
-Deja, nepažįstų tavęs taip gerai, kad patikėčiau.
Staiga prisiminiau Harry pasakytus žodžius kai jį pagavome vos susigrąžinau Scharlet. "-Aš sakau! Blake tave apgaudinėja! Visi tie Australijos vadovai yra jo darbuotojai, kuriems jis moka, kad pavaidintų ir sugalvotų kokią nors istoriją apie mane, kad jie galėtų pasinaudoti tavimi ir, kad tu mane nužudytum!"
-Tu net neesi iš Australijos, tiesa? – sarkastiškai nusijuokiau.
-Tiesa. Ka stave šitaip informavo? Harry?
-Dabar tai jau nebesvarbu. Nesitikėjau, jog Gemma šitaip pameluos vien dėl to, jog jį nužudyčiau. O tada ji staiga pasakė, jog manęs nebereikia ir jūs susitvarkysit patys.. tai koks viso šito žaidimo tikslas?
-Tiesa, mes susitarėme tau meluoti, jog padėtum jį nužudyti. Bet tada supratom, jog mirtis jam būtų per maža bausmė. Tad versdami jį prieš valią pasirašyti visus popierius atėmėme iš jo visą galią, bent jau taip manėme iki šiol.
Susiraukiau.
-Tai prie ko čia aš?
-Esu įsitikinęs, jog Harry pabėgęs nuo mūsų iš karto su tavimi susisiekė. Tiksliau ne su tavimi, o tavo mergužele, - garsiai nusijuokė. Kilstelėjau antakius ir pažvelgiau į jį pasišlykštėjančiu žvilgsniu.
-Prie ko čia Scharlet? – paklausiau.
-Puse jo verslo pelno yra užrašyta jai. O mes norim viso pelno.
Šiek tiek sudrebėjau.
Taigi jie čia, kad Scharlet atiduotų jiems visus Harry priklausančius pinigus? Bet kaip mes galim juos atiduoti, jei patys nežinom kur jie? Staiga prisiminiau savo paskutinį susitikimą su Harry.
"-Ką gi čia turim..
-Atvykau pasišnekėti. Na iš tiesų ne su tavimi norėjau, bet tiksi ir tu.
-Gemma sakė, kad tavimi ten gerai pasirūpins, atrodo klydo.
-Ji susidėjo su tuo niekšu ir dabar tau gręsia pavojus.
Sarkastiškai nusijuokiau.
-Ir ką gi aš jai padariau, kad ji norėtų mane nuskriausti?
-Kiek girdėjau tu kai ką išsivežei. Nežinau ką, bet tai jiems labai svarbu."
Tai Scharlet ir yra tai ką aš išsivežiau? Pasibjaurėtina.
Pakėliau galvą aukščiau ir sušnypščiau:
-Jei jūs bent piršteliu paliesit mano žmoną, aš jus užmušiu. Visus.
Blake nusijuokė.
-Dar pažiūrėsim.
Ir tada aš supratau, jog nebegaliu čia terliotis. Apsisukau ir kaip galėjau greičiau pradėjau bėgti link savo mašinos. Iš pradžių man pavyko išvegti vių tų kulkų, bet kai jau buvau visai netoli savo mašinos pajaučiau kaip viena pataikė man į šoną. O tada ir kita visai netoli. Garsiai sušukau ir nusikeikęs įsėdau į mašiną. Ją užkūriau ir staigiai paspaudęs gazą išvažiavau. Dvi kulkos, visai neblogai. Jau maniau, jog jie norės mane nužudyti, nors tai ir nebūtų protinga, nes jei Scharlet sužinotų, jog jie mane nužudė – nepasirašytų jokių popierių, tai jau tikrai.
Tokiu greičiu važiuodamas netrukus buvau prie mūsų namų. Nusimoviau savo švarką ir jį sulenkęs stipriai apsiriškau aplink savo juosmenį prispausdamas žaizdą. Uždėjau ant jos vieną ranką ir išlipau. Nuėjau prie durų ir man net nespėjus jų atidaryti Schar jas atidarė.
-Kas per velnias, Zayn?! – sušuko ji prieidama arčiau ir padėdama nueiti link svėtainės.
-Jie įvyliojo mane į spąstus, - sušnypščiau.
-Sakei, jog eisi susitikti su Aiden! – išsigandusi sušuko kai atsisėdęs suinksčiau iš skausmo.
-Gal pakalbėsim apie tai po to kai sutvarkysi man žaizdą?! – sušukau išplėsdamas akis.
Ji staigiai apsisuko ir nubėgo pasiimti vaistinėlės. Tada grįžo ir nuvaliusi man žaizdą ištraukę kulkas ir po to susiuvo žaizdas. Visą tą laiką bandžiau laikytis, bet skausmas buvo neapsakomai stiprus, tad netgalėjau susivaldytis nešaukęs.
-Reikėjo važiuoti į ligoninę.. – suverkšleno ji valydama kraują man nuo odos.
-Tylėk! – sušukau užsimerkdamas ir užversdamas galvą.
Skęndau ne tik skausme, bet ir pyktyje. Kodėl? Atrodo galėčiau laisvai leisti jiems tiesiog susirasti Scharlet ir tegul ji pasirašo tuos popierius, tai būtų dar viena bausmė Harry, bet kažkodėl jaučiu, jog jie man visko nesako ir yra suplanavę kažkokį blogą planą. Gal Harry buvo teisus? Gal jie tikrai kažką suka aplink mane? Bet kodėl? Ką aš padariau?
Atsimerkiau tik tada kai supratau, jog esu vienas. Šūdas.
Suprantu, jog elgiausi dabar su Scharlet kaip šiknius, bet jėzau, man skauda taip lyg mane būtų pervažiavęs traktorius, galvoje visiškas sumišimas apie tai kas bus su Marku ir Blake bei Harry ir dar turiu galvoti kaip man su ja elgtis? Gal dar reikėjo jai masažą padaryti? Gal į restoraną nusivežti?
Nusispjoviau ir patogiau įsitaisiau.
Net neturiu jėgų net grįžti į kambarį, geriau jau pailsėsiu čia.

Scharlet pov.
Šiknius. Asilas. Debilas.
Viskas kas dabar sukosi mano galvoje. Kaip jaučiasi nėščia moteris kai jos vyras grįžta namo su šautinėm žaizdom ir dar ant jos šaukia, vien dėl to ,jog ji yra nesveikai dėl jo išsigandusi? Kelias sekundes po to kai jis ant manęs šaukė dar laukiau ,kad jis atsiprašytų, nes dažniausiai taip ir būdavo, bet to nesulaukiau. Atrodė lyg jis norėtų išsilieti ant manęs visą pyktį.
Žinoma, gal jam ir buvo sunku ir man nesveikai įdomu sužinoti kas ten įvyko, bet pyktis ant jo stipresnis už smalsumą. Ir dar jis negrįžo į kambarį tad pamaniau ,jog išėjo, bet nulipusi žemyn pamačiau kaip jis knarkia ant sofos. Tegul jis užsikruša.
Užsimoviau megztinį ir įsispyrusi kojas į savo kedus įsėdau į vieną iš jo mašinų ir išvažiavau. Nežinojau kur, tiesiog važiavau.

Zayn pov.
(Rytas)
Atsimerkiau ir norėjau iškėlęs rankas išsirąžyti, bet suskaudo šoną tad sustojau. Velnias, buvau visiškai tai pamiršęs. Atsargiai atsistojau ir nuėjau į virtuvę tikėdamasis pamatyti joje Scharlet, bet ten jos nebuvo. Tada užlipau į viršų, bet jos ten taip pat nebuvo.
Supratau, kad ji išvažiavo. Garsiai sušukau ir spyriau į sieną.
Ji manęs taip neerzins palikdama ir taip keršydama. Nesvarbu kad ji nėščia, kai ją surasiu krušiu analiniu kol šauks maldaudama sustoti.