Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

7.

7.

Zayn pov.

-Zayn... – sumurmėjo Scharlet. Atsisukau į ją klausiamu žvilgsniu.- Ar man atrodo, ar tas juodas džipas mus tikrai seka?
Susiraukiau nuo jos pastebėjimo ir pažvelgiau į veidrodėli. Po kelių posukių supratau, jog mus tikrai seka.
-Laikykis. – sumurmėjau ir staigiai apsisukau. Kaip ir spėjau, tas automobilis mums iš paskos.
Trupam žvilgtelėjau į Scharlet ir pamačiau, kad ji įsitempusi.
-Nesijaudink, viskas gerai, - sušnabždėjau ir išgirdau kaip ji nusijuokia.
-Tau lengva šnekėti, ne tu pašautas, - sugriežė dantimis ir įsikibo į sėdynę. Nužvelgiau ją ir paspaudžiau priekyje buvusi mygtuką, kurį paspaudus iš karto skambinasi Oscar.
-Joa? – atsiliepė jis. Šalia jo girdėjosi triukšmas.
-Oscar, man reikia pagalbos.
-Zayn?! Kur tu esi?! Harry eina iš proto! – sušuko.
-Nesvarbu, bet dabar turiu problemą. Mane seka. Susitikim prie didžiojo kanjjono, - tariau ir padėjau ragelį. Vos tai padariau, Scharlet atsiduso.
-Kas? – susiraukiau.
-Tave seka, tu važiuoji ant dviejų šimtų, bet vistiek vairuoji su viena ranka? Man liūdna, nes tuoj mirsiu.
Nusijuokiau.
-Nemirsi, Ell, - pabrėžiau jos vardą. – Nebijok, aš moku vairuoti. Esu profas.
-Oj, ramiau su savo ego, nesss... – nutraukiau ją staigiai pasukdamas. Ji vėl suurzgė.
-Nes kas?
-Nes kai nebejausiu skausmo dėsiu tau į snukį, taip, kad net liks mėlynė...
Dar kartą nusijuokiau, o tada surimtėjau kai įsukome į kelią, kuris veda link didžiojo kanjono. Atsisukau į Scharlet ir atsidusau. Puikiai žinau, kad ji neklausys, kad ir ką pasakyčiau.
-Dabar žiūrėk, nekeli kojos iš mašinos? Nes kitaip antrą kartą nebeprašausiu.
Tada sustojau ir nesiklausydamas ką ji sako, išlipau iš mašinos ir išsitraukiau ginklą. Netrukus prie mūsų privažiavo tas pats automobilis, kuris mus sekė. Atsidusau ir nusijuokiau kai pamačiau kas tai.
-Tai supratai, - tarė Lola išlipdama iš automobilio.
-Dabar galvoju kaip to nesupratau ansčiau iš tavo apgailėtino vairavimo, - nuleidau ginklą ir nusijuokiau. – Pala.
Nusisukau nuo jos ir vis dar besišypsodamas surinkau Oscar numerį. Kai jau buvau pridėjęs telefoną prie ausies, staiga, pasigirdo šūvis ir aš metęs viską iš rankų apsisukau. Pirma ką pamačiau buvo Scharlet prie mašinos, su ginklu rankose, o tik tada pamačiau priešais ją Lola. Ji buvo ant atsisėdusi ant žemės ir susiėmusi už šono. O tada pamačiau kraują šalia.
-Ką tu padarei?! Sakiau neiti iš mašinos!- sušaukiau ant jos, pribėgdamas prie Lolos ir ją pakeldamas ant rankų. Kaip mane jau erzina ši šokejėlė! Kodėl ji negali daryti to kas jai liepta?!
-Aš... Atsiprašau, galvojau ji nori... Tave nužudyti... – murmėjo ji.
-Tai kada nors pagalvok prieš kažką darydama! – pažiūrėjau ją pasibaisėjusiu žvilgsniu, paguldydamas Lola ant galinės sėdynės. Mačiau, kad ji gailisi ir yra sukrėsta, bet tegul vieną kartą pasimoko. Jei ji taip visą laik elgsis, tikrai atsisakysiu jos globojimo.
Įsėdau į mašiną ir jau buvau bepradedantis važiuoti, bet mane sustabdė jos rėkimas. Pažiūrėjau į ją ir pravėriau langą.
-Taip mane ir paliksi kažkokioj dykynėj?! Pašautą, be pinigų, be nieko?! – iškėlė rankas ir priėjusi prie automobilio pabandė jį atidaryti.
-Pareisi. Pagalvok apie tai ką padarei, - suspaudžiau lūpas ir vydamas mintį jog darau blogai, nuvažiavau. Turiu tai padaryti.

Scharlet pov.

Negalėjau suprasti kas įvyko. Stovėjau čia visiškai viena, su prabrėžtu šonu ir sumišusia galvą. Aš puikiai mačiau kaip ta mergina nukreipia ginklą į Zayn! Tikrai! Bet... Jei ji Zayn draugė, kodėl ji taip darė? Ir iš vis, kas ji tokia?
Aiktelėjau, kai ranka paliečiau sužalotą šoną. Pakėliau laisvą maikutę ir pamačiau ,kad žaizda pūliuoja. O dieve, kaip nekenčiu būti sužalotai. Kai tokia esu, visada jaučiuosi silpna ir visiškai nereikalinga. Bet atrodo dabar taip ir yra.
Susitaikiusi su mintimi, jog Zayn nebegrįš, pradėjau eiti keliu link autostrados.
Kai jau buvau paėjusi apie penkias minutes, pro mane didžiuliu greičiu lėkdama pralėkė mašina. Atsisukau ir pamačiau, kad ji sustoja.
-Šūdas, - nusikeikiau ir apsisukusi pradėjau bėgti. Kad ir kaip skaudėjo šoną, bėgau sukandusi dantis.
-Elle!- sustojau išgirdusi savo netikrą vardą. Apsisukau ir šiek tiek prisimerkusi pamačiau, kad ten Liam.
Vis dar sukandusi dantis, priėjau arčiau.
-Kas per velnias? Ką tu čia darai? – pradėjo klausinėti jis.
-Zayn. Jis mane paliko, - atsidusau.
-Kodėl? – susiraukė.
-Gal gali mane tiesiog parvežti? Jei nepastebėjai, esu sužeista.

(Klube)

Vos grįžome, mus prie durų pasitiko įpykęs Harry.
-Ką? Kas čia įvyko? – paklausė sunerimęs. Nusijuokiau, supratusi jog jei nežinočiau kas jis per žmogus, pamanyčiau, jog jis tikrai dėl manęs sunerimo.
-Zayn. Jis mane paliko vieną prie kažkokio kanjono. – pavarčiau akis ir jau norėjau eiti į savo kambarį, bet mane sutrukdė Harry, sučiupdamas už juosmens. Suikščiau, ne stai buvo žaizdos vieta.
-Tu sužalota? – paklausė susiraukdamas. – Kas per šūdas, aš tą vaikiną užmušiu!
Tarė ir paėmęs mane už rankos, pradėjo vestis link mane kambario. Jau norėjau daryti duris, bet jis tik sumurmėjo jog eičiau su juo ir mes praėjome mano kambarį. Ėjome koridoriumi pirmyn, sutikdami kelias šokėjas, kol galiausiai priėjome kažkokias duris. Harry jas pravėrė ir įleido mane.
-Sėskis, - įsakė ranka mostelėdamas link sofos kambario kampe. Galiu lažintis, jog tai kažkiejo darbo kambarys, nes čia pilna lapų ant stalo priešais duris.
Atsisėdau ir žiūrėjau kaip jis nueina kažkur toliau ir atsidaręs sieninę spintelę išsiėmė nedidelę dėžutę.
-Ką tu darysi? – paklausiau, kai jis pradėjo su ja eiti link manęs.
-Sutvarkysiu tavo žaizdą, - nusišypsojo ir atsitūpęs pakėlė mano maikutę.
-Aš galiu pati,- sumurmėjau bandydama patraukti jo rankas nuo savo kūno, bet veltui. Jis jas stipriau suėmė ir padėjo šonuose.
-Aš pats, - tvirtai tarė ir atsidaręs kaip supratau vaistinėlę, išsiėme spirito. God, kaip aš šito nekenčiu.
Jis užpylė man jo ant žaizdos ir aš šiek tiek pašokau. Tada Harry pradėjo ją valyti vatos gumulėliu.
-Skauda? – paklausė pakeldamas į mane akis.
Jau išsižiojau atsakyti, bet mus nutraukė prasiverančios durys. Atsisukau ir susiraukiau pamačiusi įpykusį Zayn.
-Ką tu čia darai?!- sušuko jis atsisukdamas į Harry. O, puiku, dar ir ignoruokime mane.
-Valau merginos žaizdą, negi nematai? – pavartė akis Harry.
-Mano kabinete? Rimtai? – vis dar piktas Zayn iškošė pro dantis.
-Mano klubas, kur noriu, ten darau.
Zayn tik atsiduso ir priėjęs prie mūsų stumtelėjo Harry.
-Kas per šūdas, vaikine?! – sušuko ant jo Harry. Atsistojau, nesuprasdama kas čia vyksta.
-Aštok nuo jos. – suurzgė Zayn.
-Kodėl tūrėčiau?!
-Nes kitaip pasigailėsi. Ji mano, supatai?! – atsisukau į Zayn išsprogindama akis. Nejaugi jis tikrai pasakė jog esu jo? O gal jis taip sakė tik ,kad apsaugotų nuo Harry? Dieve, padėk, kas čia vyksta.?!
Harry priėjo prie jo ir į veidą sušnabždėjo:
-Dar pažiūrėsim.