Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

23.

23.

Scharlet pov.

Pažvelgiau į veidrodį ir pasiėmusi gumelę susirišau plaukus į uodegą. Per veidrodį pažiūrėjau į lovą ir pamačiau jau atsibudusį Zayn.
-Labas rytas, - džiugiai pasisveikinau.
-Labas. - mirktelėjo jis.
Ohh, dieve, kaip aš myliu rytinį Zayn, tada jis būna užkimęs, susivėlęs ir tooks patrauklus...
Nusišypsojau pati sau ir atsistojusi apsisukau bei atsirėmiau į stalelį.
-Šiandien važiuosit aiškintis kada kitas reisas, tiesa? - paklausiau prisiminusi vakarykšti jo ir Louis pokalbį.
-Mh, - Zy linktelėjo ir išskietė savo rankas. - Bet dabar ateik čia, dar ankti.
Sukrizenau ir mažais žingsniukais link jo nubėgau, o tada kai buvau visai šalia, buvau stipriai suimta jo rankomis ir greitai paguldyta ant nugaros, šalia jo. Garsiai nusijuokiau kai pajutau jo didelias rankas palendant sau po maikute ir pradedant mane kutent. Nesakau ,kad nekenčiu kutenimo ar kažkas panašaus, bet mane tai taip erzina ir veikia!
-Baik, Zayn! - suspygiau.
-Tik kai pasakysi ,kad esi gražiausia pasauly.. - mirktelėjo.
-O, Dieve.. - pavarčiau akis supratusi ,kad jis tai pasakė tik tam ,kad primintų vakarą kai buvau jo išmaudyta ,nes nesutikau jog esu graži. Šį kartą nerizikavau. - Gerai. Esu graži.
-Neee... - suzyzė jis. - Turi pasakyti gražiausia.
-Gerai, gerai! - sušukau kai jis pradėjo lakstyti per mano pilvuką. - Esu gražiausia ir turiu gražiausį sužadėtinį pasauly!
Zy patenkintas sustojo, išsišiepė ir patraukęs rankas man nuo pilvuko, atsirėmė jomis man prie veido.
-Ar aš tau sakiau ,kad beproto tave myliu? - tyliai sušnabždėjo.
-Mh. - palinkčiojau.
-Bet noriu tau tai pasakyti dar kartą.. ir kartoti iki gyvenimo galo. Nes tu man esi viskas, net nežinau ką daryčiau be tavęs, jei nebūtum čia atvykusi..
-Šaaa. Dabar aš čia ir nereikia apie tai galvoti. - pridėjau pirštą prie jo minkštų lūpų, kad jis nutiltų. - Myliu tave, būsimas vyre. - nusišypsojau ir pasilenkusi suliečiau mūsų lūpas. Jos šį kartą judėjo labai lėtai ir šiame bučinyje galėjai pajusti labai aiškų jausmą, kurį jaučiame mes abu - meilę.
Pagaliau galiu tai sakyti drąsiai. Vis dar pamenu tas dienas, kai bijojau šito žodžio, nenorėjau ,kad jį kas nors sakytų, net negalvojau apie tai, bet dabar kai atradau tą vienintelį - man neberūpi niekas, tik jis.
Mūsų bučinį nutraukė tuksenimas į duris. Zayn šiek tiek atsitraukė ir pažvelgė į kairę, kai tuo tarpu durys šiek tiek prasivėrė ir ten pasirodė Oscar.
-Ej, Zayn, turim eiti. - tarė jis.
-Aš tuoj. - griežtai jam tarė ir Oscar greitai dingo.
Kai jis išėjo, Zayn atsisuko į mane ir nusišypsojo.
-Kodėl tu su juo toks griežtas?- paklausiau įveldama savo pirštus jam į plaukus ir pradėdama su jais žaisti.
-Turiu būti griežtas su jais visais, nes kitaip jie manęs neklausys, - paprastai atsakė.
-Bet ar man atrodo, ar tu tikrai nesi toks griežtas su Louis? - pakėliau antakį.
-Jis tavo draugas. Su juo elgiuosi geriau vien tik dėl tavęs, - pasakė ir pasilenkęs apdovanojo mane trumpu, bet taip pat aistringu bučiniu. Tada greitai atsistojo ir pradėjo eiti. Ištiesiau savo ranką ir pliaukštelėjau jam per užpakaliuką. Keista, bet mes jau įpratome būti vienas prie kito nuogiems, nematome reikalo gėdytis jei kiekvienas pažįstame kito kūną turbūt geriau nei savo.
-Nepamiršk, kad galiu būti griežtas. - Įspėjo trumpam atsisukdamas.
-O man patiktų, - prikandau lūpą.
Zayn aiktelėjo.
-Būk pasiruošusi. - mirktelėjo ir dingo pro vonios duris.
Nusijuokiau ir dar kelias minutes pagulėjusi atsikėliau. Atsistojau ir pažvelgusi į veidrodį kambario gale, pamačiau savo suveltus plaukus, tad iš naujo persirišau plaukus ir tik tada išėjau pro duris. Išgirdusi Louis balsą, patraukiau jo link ir atėjau į virtuvę. Ten buvo kaip ir maniau Louis su kažkokiu vaikinu.
-Labas rytas, - pasisveikinau su jais pasiimdama stiklinę ir įsipildama vandens.
-Labukas, - pažvelgė į mane tas vaikinas ir mirktelėjo. Susiraukiau.
-Tau nereikėtų to daryti, - garsiai nusijuokė Lou.
-Ko? - nieko nesuprasdamas paklausė tas.
-Štai kur tu mažule, - kaip tik tą akimirką pro duris įėjo vien džinsais mūvintis Zayn ir priėjęs apsikabino iš nugaros. - Man reikia tavo pagalbos... - sušnabždėjo, kai Louis pradėjo juoktis, o tas vaikinas atsistojo ir jau ruošėsi išeiti.
-O kas čia juokinga? - paklausė Zayn atsisukdamas į Louis.
-Jis.. kabino tavo paną, vaikine.. - vis dar besijuokdamas sumiksėjo.
Zayn iš karto pažveltė į tą vaikiną ir įsitempė. Nenoriu, kad jis ką nors jam padarytų, bet ką aš galiu padaryti?
-Tu, stoji. - iškošė pro dantis Zayn.
-Prisiekiu, nežinojau, kad ji tavo. - iškėlė rankas drebantis vaikinas.
Nežinojau, kad Zayn toks bauginantis, kad net reikia drebėti. Čia tikrai kažkas keista.
-Man nerūpi ar tu žinojai ar ne, - sakė Zay eidamas link jo. - Tu prie jos lindai. Tame ir ėsmė.
-Zay, jis tik mirktelėjo, - suzyziau ir pavarčiau akis.
-Tuojau nebeturės ko primerkt, - piktai tarė ir paėmęs jį už apykaklės su dideliu griausmu trenkė į sieną. Sušukau ir prie jų greitai priėjau.
-Zayn, paleisk jį! - sušukau.
-Na jau ne, jis turi žinoti, kad nereikia kabinti niekieno sužadėtinės...
-Sužadėtinės? - garsiai aiktelėjo kažkas netoliese.
Pažvelgiau į koridorių ir pamačiau ten už burnos susiėmusią Bellę.
-Bell.. - sumurmėjo Zayn atsitraukdamas nuo to vaikino.
Tai ka aš sakau, kad sustotų jie nieko nedaro, o kai ateina ji tai jau galima viską pamiršti? Kas per mėšlas?
Susiraukiau ir pastūmusi Zayn ir Bell sau iš kelio, nuėjau į mūsų kambary atgal, garsiai trekdama durimis. Aš jam kas, niekas? Ryte sako, kad beproto myli, o vėliau tai jau tavo žodis nieko nebereiškia? Nejaugi jis nežino, kad man skaudu matyti kaip jis žvelgia į tą merginą? Ir dar tada kai žinau kas tarp jų buvo.
Sėdėjau ant lovos, kai kambario durys prasivėrė ir pro jas įėjo Louis. Atsidusau, nes tiesą pasakius tikėjausi, kad ateis Zayn. Bet tikriausiai jam svarbiau ta kalė, nei aš...
-Tau viskas gerai? - paklausė prieidamas arčiau ir atsisėsdamas šalia.
-Aha. - silpnai nusišypsojau ir vėl nusisukau į sieną. -Kur jis?
-Aiškinasi su ta mergina.. - nedrąsiai ištarė.
-Aišku, kur jis daugiau bus, - netikrai nusijuokiau. Dabar labiau norėjosi verkti, nei juoktis, bet turiu būti stipri. Ilgą laiką neverkiau ir dabar tikrai negaliu išskysti.
-Kiek girdėjau, ji jam pasakoja kažką apie Harry...
-Taip, taip, tiesa. O tada dar pasako kaip jį myli, tada jie pasibučiuoja ,tad-
-Ne, Scharlet, ką tu šneki? Gi jis myli tave kaip nežinau ką. Pirmą dieną kai jis ją pamatė, ji norėjo jį pabučiuoti, bet jis ją atstūmė. Ir spėk kodėl? Nes myli tave. To užtenka, nejaugi ne? - nutraukdamas mane pasakė Lou.
Giliai atsidusau ir supratau, kad galbūt šiek tiek perdedu. Taigi jei jis norėtų būti su ja - nebūtų šiandien taip elgėsis. Jis tikriausiai nenori jos taip įskaudinti, dėlto su ja būna.
-Nors jį ir suprasiu, man skaudu, kad jis su ja, supranti? - susiraukiau.
-Viskas gerai, tu turi teisę pykti. O dabar iki, turime važiuoti, - tarė atsistodamas.
-Vyksta ir Zayn? - paklausiau.
Louis linktelėjo ir dar kartą atsiveikinęs išėjo. Atsisėdau ir laukiau Zayn, bet jis taip ir nepasirodė.
Kažkas čia tikrai ne taip.

(Po mažiau nei valandos)

Sėdėjau kambaryje ir tiesiog laukiau, kada grįš vaikinai, ypač Zayn. Nerimauju dėl mūsų paskutiniomis dienomis, negaliu susigaudyti kas vyksta.
Kai supratau, kad negaliu tiesiog sėdėti rankų sudėjusi, išlipau iš lovos ir išėjau iš kambario. Iškarto išgirdau Belles balsą jos laikiname kambaryje, tad lėtai prie jo priėjau ir išgirdau tai, kas man visiškai atėmė kvapą:
-Taip, Harry, jie turėtų greitai ten būti.