Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

16.

16.
Scharlet pov.

Po bučinio vėl ramiai sedėjome ir kaitinomės saulėje, kol nesuvibravo jo telefonas kišenėje. Jis šiek tiek mane pakėlė ir jį išsiėmęs atsiliepė.
-Mh? Ką? Koks dar Louis?
Tada išgirdusi jo vardą, greitai šokau Zayn nuo kelių ir užsidengiau burną. Velnias, visai pamiršau, kad Louis prižadėjo man atvykti!
-Tu jį pažįsti? - susiraukęs paklausė manęs Zayn.
Greitai palinkčiojau ir išplėšiau iš jo rankų telefoną.
-Liam? - greitai paklausiau.
Velnias, kaip galėjau būti tokia išsiblaškiusi ir visai pamiršti apie tai, kad kai išsiliejau Louis, jis pažadėjo man atvykti ir padėti. Visiškai nenumanau ką dabar daryti, tikrai nenoriu, kad jis čia būtų kai vyksta tokie dalykai. Negaliu rizikuoti jo gyvybe, nes man prireikė su juo pasišnekėti ir išsilieti. Mėšlas, dabar tikrai prisiveikiau...
-Ką? Ne, čia Oscar, - sumurmėjo kažkoks vaikinas kitapus ragelio.
-Mh, gal gali duoti tą Louis? - tyliau jo paklausiau.
Pažvelgiau į Zayn ir pamačiau, kad jis susiraukęs apie kažką mąsto. Ji neatrodo labai laimingas.
-Na gerai, tuoj, - tarė Oscar ir tada išgirdau trakštelėjimą.
-Alio? - pasigirdo Lou balsas.
-Dieve, Louis! - sušukau.
-Sch-Elle! - ištarė, prieš tai susimaišydamas. Suprantu jį, man taip pat nelengva priprasti prie šito vardo, kai visą gyvenimą buvau vadinama Scharlet. Tai tikrai sunku.
-Labai, labai atsiprašau, bet čia vyko keisti dalykai, tad visai pamiršau, kad tu atvyksti...
-Nieko tokio. O kur tu dabar esi?
-Aš pas Zayn.
-Ir... Gal gali pasakyti kas čia vyksta? - tyliai sumurmėjo. Girdėjau kaip jis atsistoja ir pradeda kažkur eiti.
-Aha, paprašysiu Zayn gal tave pasiims... - atsidusau ir atsisėdau ant Zayn kelių. Jis buvo nuo manęs nusisukęs, jo kūnas įsitempęs.
-Tai ką man dabar daryti?
-Eik iš klubo ir nueik į kokį barą ar kur nors. Mes tave pasiimsim.
-Gerai, iki. - atsisveikino.
Aš nieko nesakiusi padėjau ragelį ir pažvelgiau į vis dar nusisukusį Zayn.
-Kas yra? - suirzusi jo paklausiau.
Ji atsisuko ir pavartė akis.
-Ką tai reiškia? - giliai atsidusau ir suėmusi jo veidą į rankas atsukau į save. Nekenčiu kai kas nors mane ignoruoja.
-Kas jis toks? - paklausė jis.
-Kas toks?
-Na tas, Louis, - vėl pavartė akis. Už tai aš jam nestipriai pliaukštelėjau per veidą.
-Louis? Tu rimtai? - garsiai nusijuokiau. - Jis Gemmos draugas, o dabar ir mano, nes išmokė mane visokių kietų dalykėlių.
-Sakai tik draugas... - sumurmėjo ir vėl nuo manęs nusisuko.
Ne jau ne, to man gana. Nekenčiu kai žmonės ant manęs užsisėda dėl bet kokių menkniekių.
Vėl suėmiau jo veidą ir staigiai jį atsukusi į save, pabučiavau. Bandžiau į bučinį įdėti visus savo jausmus: susierzinimą, geismą, meilę, pyktį.. Ir atrodo man pavyko tuom jį įtikinti, nes po bučinio, jis šypsojosi iki ausų.
-Dabar supratai, kad myliu tik tave? - nusišypsojau.
-Mano Scharlet, - atsiduso ir suspaudęs mane savo glėbį vėl pabučiavo. Mūsų lūpos judėjo taip, lyg tam skirtos. Kad ir ką esu bučiavus, dar niekad nesijaučiau taip kaip su Zayn. Jos lyg dvi kaladėlės, rado savo antrą pusę.
-Louis!- staiga šoktelėjau nuo jo kelių, prisiminusi, kad turime jį kuo greičiau pasiimti.
-Mane tas vaikinas jau erzina, - nusijuokė Zayn atsistodamas ir paimdamas iš mano rankų savo telefoną. - Vis trugdo ir trugdo...
-Tylėk tik, - nestipriai jį stumptelėjau ir apsisukusi pradėjau eiti į kambarį. - Greičiau nešk čia savo subinę, turim kuo greičiau jį pasiimti.
Nuėjau prie durų ir pradėjau autis batus. Zayn susiraukęs priėjo prie manęs ir atsirėmė į sieną. Neiškenčiau jo duriančio žvilgsnio, tad paklausiau:
-Kas?
-Nejaugi tu tikrai manai, jog leisiu tau važiuoti kartu? - tarė.
Pakėliau akis ir atsidusau.
-Aš visus metus mokiausi kaip elgtis su tuo velnio daiktu šautuvu ir dar kažkokiais šūdukais, o tu dabar sakai, kad negaliu eiti? Tai kam tada aš mokiausi? - prunkštelėjau ir jau dariau duris, bet jos buvo užrakintos. Mėšlas.
-Tu buvai mokinta tam, kad apsigintum, bet ne pultum, - ištarė jis ir aš sustingau.
Turbūt jis tai pastebėjo, nes paklausė:
-Tau viskas gerai?
Staigiai atsisukau ir turbūt per daug greitai palinksėjau. Zayn priėjo prie manęs ir apsikabino savo tvirtomis rankomis. Padėjau savo galvą ant jo šiltos ir lėtai besikilnojančios krutinės ir užsimerkiau.
-Tiesiog taip visada sakydvo mano mama. - tyliai sumurmėjau ir jis dar stipriau mane suspaudė.
Keista, bet visada kai pasakau ką nors skausmingo apie save, jis mane apkabina stipriau. Ką tai galėtų reikšti? Kad nenori manęs paleisti, ar kaip?
Taip ir prastovėjome kelias minutes tylėdami, bet tada vėl atsitraukiau prisiminusi Louis. Ir kas su juo šiandien, kad vis pamirštu apie tai.
-Turime eiti. Prašau, - maldaujamai į jį pažvelgiau ir pamačiau kaip jis sukanda dantis. Kaip pastebėjau jis taip daro kai susierzina. - Prašau. - pakartojau.
Jis tik atsiduso ir pavartęs akis priėjo prie durų.
-Tik prašau, būk atsargi, gerai? - sumurmėjo jas atidarydamas ir leisdamas man išeiti pirmai.
-Taip, taip, taip!- džiaugsmingai sušukau ir pro jį praeidama pakštelėjau į žandą. O atsaką už tai gavau pliaukštelėjimą per užpkalį, nuo kurio šiek tiek sucypiau ir pašokau.
Girdėjau kaip Zayn man už nugaros nusijuokia. Bus jam...

(Prie baro,kuriame buvo Louis)

Greitai šokau iš mašinos ir išgirdau kaip mašinos priekyje atsidūsta Zayn.
-Kas? - nusijuokiau.
-Tik norėjau pabūti džentelmenas ir atidaryti dureles,bet jei tik panelė užsigeidė išlipti pati, - pavartė akis. Aš tik nusijuokiau ir prie jo priėjau. Tada Zayn ranka apsikabino mane aplink juosmenį ir mes pradėjome eiti link baro. Kelios merginos stovėjusios šalia jo pradėjo apžiūrinėti Zayn, o tai mane įsiutino. Ne jau ne ,mergytės, jis mano, tad traukit tas savo priklijuotomis blakstienomis uždengtas akis.
-Kodėl tu į jas pažiūrėjai taip, lyg norėtum nužudyti? - tyliai sumurmėjo Zay man į ausį, kai įėjome į barą. Mintyse nusijuokiau ir atsakiau:
-Nes jos tave nužiūrinėjo ir man tai nepatiko, - prunkštelėjau.
Zayn krutinė sujudėjo, turbūt juokėsi.
Apsižvalgiau aplink barą ir mano akys užkliuvo už vaikino nugaros prie baro. Nusišypsoju ir pradėjau ten eiti. Jau maniau, kad Zayn mane paleis iš savo glėbio, bet jis tik prisispaudė dar arčiau. Garsiai nusijuokiau ir Louis tai turbūt išgirdo, nes staigiai atsisuko ir nušoko nuo baro kėdės.
Patraukiau Zayn rankas nuo savęs ir priėjusi prie Lou arčiau, jį stipriai apsikabinau. Buvo gera jį vėl matyti.
-Passilgau tavęs, Scharlet. Pas mane sakėle be tavęs labai tuščia.. - atsiduso ir ištarė atsitraukdamas.
-Ką jau padarysi, - nusijuokiau. - Bet aš tavęs taip pat pasiilgau.
Tada prie manęs priėjo Zayn ir apsikabino aplink juosmenį. Louis susiraukė.
-Tai jūs rimtai kartu?
-Taip, - tvirtai ištarė Zayn ir suspaudė manę stipriau.
Jie žvelgė į save žudančias žvilgsniais, tad aš neištvėriau.
-Gal galit baigti? - giliai atsidusau ir išsirangiusi iš Zayn glėbio, nuėjau prie baro ir atsisėdau. Louis atsisėdo šalia manęs, o Zayn iš kitos pusės.
-Taii, - pavartė akis Lou. - Gal galit paaiškinti kas čia vyksta?
-Kažkas pavogė Harry, - atsakiau.
Louis veidas persikreipė, jis lyg ir pamatė prieš savo akis. Labai sunerimau.
-Tau viskas gerai? - paklausiau kai jis pasiėmė stiklinę vandens nuo baro ir atsigėrė.
-Aš... Aš žinau kas galėjo tai padaryti.