Mergina įskaudinta jau 3 kartą. Kai kurios užsidariusios kambaryje nesustodamos verktų, kankintųsi, bet tik ne ši.
Jai nereikia paguodos, nes ji stipri. Stipri išorėje.
Nors viduje jos širdis ir sudaužyta, ji aplinkiniams neleidžia to suprasti.
Ji...
Šūvis. Tikrojo ginklo šūvio negirdėjau jau labai ilgą laiką, todėl tam nutikus mano širdis ėmė daužytis lyg pašelusi. Stengiausi nebūti tokia emocionali, tačiau rankų drebėjimo, kai Zayn atsistojo, sustabdyti nesugebėjau. Rankose vis dar laikydama tas didžiules geležines virtuvines žirkles žiūrėjau, kaip Zayn nueina iki lango.
-Pasitrauk,- pasakė jis man ir keista, bet aš pasiklausiau. Nuėjau už baro, į vietą, kuri buvo daug toliau nuo lango.
O tuo tarpu Zayn atsargiai priartėjęs prie stiklo žvilgtelėjo žemyn, į gatvę. Gyvenome trečiame aukšte, tai buvo šiek tiek ramiau, tačiau tikrai ne visiškai. Stebėjau kiekvieną mylimojo judesį, kiekvieną jo veido sukrutėjimą, mat tik taip galėjau ką nors išaiaiškinti, jam nešnekant. Todėl jo pečiams atsipalaidavus bei nusileidus žemyn, ir mano kvėpavimas tapo daug ramesnis. Vien iš to Zayn žvilgsnio, kai jis atsisuko į mano pusę ir į mane pažvelgė, galėjau nusakyti, kad viskas gerai.
Vaikinas apėjęs barą priartėjo prie manęs, kai aš tuo tarpu tik pasisukau į jo pusę. Zayn paėmė man iš rankų žirkles ir padėjo jas ant baro paviršiaus, kai aš tuo metu tiesiog žvelgiau į savo kojų pirštus ir vis dar kažkodėl drebėjau. Kas tau, po velniais, Scharlet! Nustok būti tokia baile!
-Ten tik kažkoks apiplėšimas. Viskas gerai,- lyg ir nuramino tyliai sumurmėdamas.
Net nepajusdama tyliai prunkštelėjau ir kilstelėjau akis į jį. Ėmiau negarsiai krizenti, jausdama kaip akys apsidengia plona plėvele, priversdama jas šiek tiek blizgėti.
-Ko aš taip išsigandau, Zayn? Sėniau būčiau pasičiupusi ginklą iš spintelės ir išlėkusi į susišaudymą..- sumurmėjau mintyse bandydama tai suvokti. Niekuomet tikrai nebūčiau dėjusi į kelnes, kaip dėjau dabar, todėl jaučiausi.. skysta. Man tai tikrai nepatiko, visiškai.
-Scharlet, tu tiesiog nebenori viso to.. mes abu to nebenorime. Turbūt todėl ir išsigandai,- stengėsi jis viską paaiškinti mane apglėbdamas bei prisitraukdamas sau prie krūtinės. Labai giliai atsidusau jam perbraukiant man per plaukus. Pajutusi bučinuką tik menkai šyptelėjau.
Jis teisus.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
***
Pirmadieniai buvo pačios nemėgstamiausios mano savaitės dienos. Na, tikriausiai visų. Tiesa, to nekenčiau tikriausiai dėl visai kitokios priežasties nei kiti. Aš nedirbau, nes visur, kur norėdavau patekti, jie manęs nepriimdavo, o ten, kur priimdavo - aš nenorėdavau. Pirmadienis yra baisi diena, nes tai pirmoji diena po savaitgalio, kai bute likdavau viena. Visgi kažkuriam iš mūsų reikėjo dirbti ir uždirbti pinigų maistui.
Žinoma, todėl viena bute ilgam likti negalėjau. Greitai šokusi iš minkštos bei patogios lovos apsirengiau bei susiruošusi palikau mūsų mažą, bet jaukų būstą. Jis buvo tikrai mažas, vos vieno kambario, tačiau mums jis tiko, žinant, kad daugiau sau leisti tiesiog negalėjome. Kai po savo mažylio mirties nusprendėme bėgti - atsisakėme visiškai visko, ką turėjome iki tol. Pradėjome nuo nulio ir, jei atvirai, pinigų atžvilgiu labai toli nenutolome.
