Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

22.

22.

Scharlet pov.

Vos praėjau kažkokias duris, pamačiau ten kelias sofas ir ant jų sėdint daug žmonių. Bet mano žvilgsnis sustojo tik ties ja.
Belle.
Šiek tiek sustingau, bet vistiek nusišypsojau netikra šypsena ir su visais pasisveikinau.
Nurimk, Scharlet, jis vien tik tavo. Kaip Zayn ir sakė, ji - praeitis, o tu - dabartis.
Kaip tik tą akimirką pajutau Zayn rankas apsikabinant mano liemenį ir atsirėmiant į sieną. Jis taip turbūt padarė ,nes pamatė, kad atsisėsti vietos nebėra.
Nusišypsojau pati sau kai pamačiau, kad ta mergina nusisuko. O taip, tau net neverta su manimi kovoti.
-Taigi, susirinkom čia visi aptarti Harry Styles žlugimo plano. Iš karto visus ispėju, kad bus ir kraujo, - nekaltai tarė Louis atsistojęs kambario vidury. Apsižvalgiau ir supratau, kad daugelio iš čia esančių net nepažįstu... Bet svarbu Zayn jais pasitiki, taigi ir man gerai. Suėmiau rankomis Zayn rankas, kurios buvo sunertos ant mano pilvo ir pradėjau žaisti su jo pirštais kai Lou pradėjo šnekėti apie kažkokius popierius rastus Harry buvusioj bazėj. Kaip supratau, tai buvo kelių krovininių mašinų pirkimo duomenys.
-Jūs dar nepagaunat? - susierzinęs paklausė Louis visų ,kai pamatė, kad niekas nepagavo jo minties. - Zayn, paaiškink jiems, aš nebegaliu. - atsiduso jis.
Zayn kiek sukietėjo,bet vistiek tarė:
-Harry tais sunkvėžimiais vežioja merginas.
Tada visi aiktelėjo, galiu prisiekti išgirdau net labai garsų Belle's balsą. Net nesuprantu ką ji iš vis čia veikia..
Po to kai Zayn pasakė, kad jis vežioja merginas, supratau, kad ir jo sesuo yra taip išvežta. Dieve, net nesuprantu kaip jis gali taip ramiai apie tai šnekėti.. Taigi tą naktį kai jis man papasakojo, kad Harry ją pagrobė, neabsiėmėme be ašarų..
-Tai ką siūlot? - paklausė kažkoks vyras kambario gale.
-Siūlau jį pagazdinti. Sužinoti kada vyksta kitas artimiausias išgabenimas ir visus išlaisvinti. - ramiai pasakė Zayn padėdamas savo galvą man ant peties. Dieve, kaip gera kai jis šitaip elgiasi prie visų.. ypač prie jos.
-Kaip tu taip padarysi? - prunkštelėjo kažkoks jaunas vaikinas raudonais plaukais ir labai daug auskarų veide.
-Neabejok juo, jis gali viską. - tariau.

(Vėliau)

Sėdėjau virtuvėje ant stalo krašto ir žvelgiau per langą. Dabar name yra tik keli vaikinai ,kurie mus apgintų jei Harry mus susektų, Zayn, aš, Louis ir ta Bellė. Visiškai nesuprantų ką ji čia veikia...
Kol Zayn maudėsi, nusprendžiau atsigerti arbatos, tas jos pasidariusi atsisėdau ir gurkšnojau, kol kažkas neįėjo į virtuvę. Atsigręžiau ir pamačiau tamsiaplaukę merginą. Tokiu pat greičiu kaip ir atsisukau, nusisukau ir vėl gurkštėlejau savo arbatos. Tikiuosi ji nebandys su manimi šnekėti, nes aš to tikrai nenoriu.
Ji tylėdama nuėjo prie spintelių ir vieną po kitos pradėjo jas darinėti. Po kelių minučių jos tokio ieškojimo, man pabodo ,tad apsisukau ir jos paklausiau:
-Ko nors ieškai?
Ji sustojo, jos nugara įsitempė.
-Norėčiau kavos. - tarė.
-Kairėj, antroj lentynoj. - paprastai pasakiau ir ji ją paėmusi pradėjo darytis kavos.
Buvo tikrai nejauku, nes ore jautėsi kažkoks nejaukumas, susierzinimas.. net negaliu to paaiškinti.
Baigusi savo arbatą, priėjau prie kriauklės ir išsiplovusi puodelį padėjau jį į vietą. Tada nusišluoščiau rankas ir apsisukau eiti link mūsų su Zayn kambario, bet staiga pajutau begalinį deginimą sau ant krūtinės. Garsiai sušukau ir pašokusi atgal susiėmiau už marškinėlių kurie buvo kiaurai šlapi nuo deginančios kavos.
-Ką tu darai?! - sušukau nusimaudama marškinėlius ir pažvelgdama į prieš save su kažkokia kalės šypsena stovinčią Bellę.
-Tu atsiimsi. - sumurėjo ir numetusi puodelį į kriauklę apsisuko.
Ne jau ne, ji taip tikrai nežais. Numečiau marškinėlius kažkur ant žemės ir pabėgusi į priekį čiupau už jos plonų, bet ilgų kudlų. Stipriai jas patraukiau į žemę ir ji klykdama susmuko.Tada apėjau ją ir apsižergusi ją, suėmiau jos rankas,padėjau jas prie galvos. Bellė pradėjo muistytis ir šaukti ,bet aš vistiek ištariau:
-Jis mano.
O tada mane suėmė kažkokios tvirtos rankos ir pakėlė. Pradėjau muistytis, nes norėjau ją užmušti, aš net buvau gera ir pasakiau kur kava, o ji šitaip?! Ne jau ne!
-Paleisk mane! Aš pagražinsiu jos veidelį!- suklykiau.
-Schar, baik! - tyliau sušuko Zayn ir pastatęs ant žemęs stipriai apkabino. - Eime.
Viena ranka suėmė mane už juosmens ir pradėjo vesti mūsų kambario link. Vis dar girdėjau garsų Bellės inkštimą, bet bus jai prasidėti su manim. Aš tikrai ne iš tų kurios taip lengvai pasiduoda ir ji turi tai suprasti, nes kitaip bus blogai. Labai blogai.
Mums įėjus į kambarį, atsitraukiau nuo Zayn ir nuėjusi į vonią, sušlapinau rankšluostį ir pridėjau prie savo skaudančios krutinės. Iš skausmo suinkčšiau. Ji tikrai neatrodė gerai, visa raudona ir kažkokia patinusi.
Pažvelgiau į veidrodį ir pamačiau ateinant Zayn, o tada per stipriai prispaudžiau rankšluotį, tad aiktelėjau.
-Duok man. - tarė Zay ir paėmęs iš manęs rankšluostį pakėlė ir pasodino ant spintelės krašto. Tada vėl pakišo tą skiautę po lediniu vandeniu ir pradėjo švelniai glostyti mano krutinę. Giliai atsidusau ir atvertusi galvą užsimerkiau. Nuo šitokio greito jos puolio man net bloga pasidarė, viskas galvoje susimaišė.
Šiek tiek šoktelėjau pajautusi šaltas jo rankas prie liemenuko atsegimo.
-Taip bus geriau. - įspėjo jis ir atsegęs kažkur ją numetė.
Atsipalaidavau ir išleidau tylią dejonę pajutusi nebe rankšluostį, o jo rankas sau ant krutų. Jo pirštai pradėjo švelniai masažuoti spenelius, juos maigyti ir trinti.
-Malonu? - kimiu balsu paklausė pasilenkęs prie mano ausies.
Nusišypsojau ir palinkčiojau.
-Nori daugiau? - vėl paklausė.
Vėl linktelėjau.
-Tada pasakyk tai.
Atsimerkiau ir prikandusi lūpą sušnabždėjau.
-Parodykim tai mergai, kad mes nenugalimi.