Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

19.

19.
Scharlet pov.

Atsibudau dėl per didelio karščio. Atsimerkiau ir apsidairiusi pamačiau, kad guliu Zayn ant krutinės. Jis mane apglėbęs ranka, o mūsų kojos susipynusios. Nuo to laiko kai išvykome iš Kanados, jis manęs nepaleidžia iš glėbio nei minutei, visada būna šalia ir stebi ,kad kas nenutiktų. Juokinga, tiesa? Bet man tai patinka, labai patinka, nes kai jis šalia, esu laimingiausia mergina visame pasaulyje. Jis mane verčia šypsotis, norėti visą gyvenimą praleisti tik su juo. Jis ypatingas.
-Labas rytas, - pasigirdo jo kimus rytinis balsas, kurį aš taip dievinu.
-Labas, - nusišypsojau ir šiek tiek pakėlusi galvą pakštelėjau jam į lūpas. Kai atsitraukiau, pamačiau, kad jis užsimerkęs.
-Mhh, skaniausi pusryčiai, - svajingai atsiduso, o aš tyliai sukrizenau.
-Tai neviskas, - nusišypsojau ir atsisėdau ant jo, kojomis apsižergdama jį. Pasilenkiau, rankomis suėmiau jo veidą ir sujungiau mūsų lūpas. Netrukus jis įgrūgo liežuvį man į burną ir apsikabino mane aplink juos
menį. Neilgai trukus, jis mus apvertė ir dabar aš buvau apačioje. Jis lūpomis nuslydo mano kaklu žemyn ir aš išleidau garsią aimaną. Kad ir kaip buvo malonu, jis netrukus nusišypsojo ir nustojo mane bučiavęs.
Pažiūrėjau į jį sumišusiu žvilgsniu.
-Pasitaupykim vakarui, o dabar, lėk į vonią, mažutę, - nusijuokė ir nusirideno.
Atsisėdau, anklode prisidengiau savo nuogą kūną ir paklausiau:
-Nejaugi taip dvokiu, kad net siunti nusiprausti?
-Ne, zuikuti, - sukrizeno. - Tiesiog netrukus turime išeiti, o aš žinau, kad tu rytais visada nueini po dušu.
Pavarčiau akis ir vis dar apsijuosusi anklode, išlipau iš lovos ir jau buvau beinanti, bet sustojau išgirdusi Zayn švilpimą.
-Gražus užpakaliukas, - pagyrė kai atsisukau.
Garsiai nusijuokiau.
-Durnius, - pavarčiau akis ir pagaliau pasiekiau vonią. Greitai nusiprausiau ir palikusi plaukus džiūti natūraliai, apsijuosiau rankšluosčiu ir išėjau. Kai grįžau, buvau šokiruota, nes ant mūsų lovos sedėjo Oscar, vienas iš klubo darbuotojų. Aiktelėjau ir Zayn atsisuko.
Jis priėjo ir užstojęs savo kūnu sumurmėjo:
-Eik apsirenk, niekas negali žiūrėti į tavo nuogas kojas. - sumurmėjo ir aš greitai paklausiusi jo nurodymų nubėgau į drabužinę. Ką jis čia daro? Nejaugi mus surado?
Greitai įšokau į savo mėlynus džinsus ir užsimetusi baltus marškinukus išėjau iš drabužinės. Kambaryje bebuvo vienas Zayn, jis sėdėjo ant lovos, bet kai pamatė mane atsistojo.
-Ką jis čia darė? - staigiai paklausiau.
-Eime, pakeliui papasakosiu, - silpnai nusišypsojo ir paėmęs mane už rankos išėjo iš mūsų kambario. Užrakinau kambarį ir mes nusileidome liftu iki požeminio garažo. Įsėdau į jo mašiną ir mes pradėjome kažkur važiuoti.
-Tai papasakosi? - neiškentusi paklausiau.
-Jis mano draugas, jis viską žino ir dabar yra mūsų pusėj. Jis atvyko pranešti, kad Harry mūsų ieško ir visai neseniai buvo aplankęs Gemma... - atsiduso.
-Jei kas nors blogai? - sutrikau.
-Jis jos vos nenužudė... Dabar ji komoje. - tyliai sumurmėjo.
Ką? Nejaugi jis tikrai toks beprotis ir norėjo nužudyti savo tikrą seserį? Net negaliu tuom patikėti, bet iš Harry galima tikėtis visko.
-Ir ko jis norėjo iš tavęs?
Jis tylėjo. Ir turėtų žinoti kaip aš nekenčiu tylos.
-Aš tavęs paklausiau, - sumurmėjau.
-Jis nori pagalbos. Jis surado žmonių kurie galėtų padėti sužlugdyti Harry..
Staigiai į jį atsisukau.
-Tai tu sakai ,kad grįši? Kai tik vėl pradėjom normaliai gyvent?! - sušukau.
-Aš taip nesakiau... - sumurmėjo.
-Bet pagalvojai!
-Prašau, nešnekėkim apie tai šiandien.
Stipriai suspaudžiau lūpas ir nusisukusi į langą tylėjau. Negaliu suprasti ką jis sau galvoja... Atrodo ką tik sakė, kad jam nereikia jokio keršto, bet tada staiga apsigalvoja ir nori grįšti? Kas per nesamonės dedasi jo galvoje?
Kai mašina sustojo, nelaukdama kol Zayn atidarys duris, išlipau ir tik tada apsidairiau. Buvome kažkokioje pievoje, netoliese buvo matyti kažkoks namelis ir lėktuvas šalia jo.
-Ką sugalvojai? - paklausiau susigūždama į megztinį, kai papūtė šaltesnis vėjas.
Pažvelgiau į jo pusę ir pamačiau kaip jis klastingai nusišypso ir priėjęs prie manęs apglėbia.
-Pamatysi, - sukrizeno ir pradėjo mane vestis link to namo.
Vos mums jį priėjus, pro duris išėjo vidutinio amžiaus vyras ir plačiai nusišypsojo.
-Sveiki, pone Malik ir... - džiaugsmingai tarė.
-Ponia Malik. - staigiai, už mane atsakė Zayn.
Prikandau lūpą ir besišypsodama kaip dabilė pakėliau galvą į Zayn, kuris tik silpnai linktelėjo.
-Sveiki, ponia Malik, aš Bredsonas, jūsų pilotas. - pratęsė vyriškis.
Pala, pala... Pilotas?
-Zayn, gal gali pasakyti ką mes čia darysime? - paklausiau atsisukdama į jį.
-Nejaugi dar nesupratai? - garsiai nusijuokė. - Šoksime su parašiutu.
Kai jis pasakė „parašiutu" mano oda pašiurpo. Niekada negalvojau ,kad tai darysiu... Bet dabar, kai tai išgirdau, mane vilioja ši mintis. Gal visai ir nieko paskraidyti.
Nervingai nusijuokiau ir dar labiau įsikabinusi į Zayn, atsisukau į Bredsoną, kuris jau buvo atsinešęs porą kombinzonų. Net nežinau, kaip jis taip greit apsisuko.
Greitai apsirengėm, išklausėme, nors tiesą pasakius aš išklausiau, nes Zayn turbūt viską žinojo ir net nesiklausė, visą informaciją ir įlipome į lėktuvą. Mano rankos pradėjo drebėti ir Zayn tai pastebėjo, nes buvo suėmęs vieną iš jų.
-Tau šalta? - sunerimęs paklausė, kai stipriai mane užsegė kažkokiu diržu.
-Ne, man tik truputi baugu... - nervingai nusijuokiau ir pasitraukiau užkritusią plaukų sruogą nuo akių.
-Nebijok, viskas bus gerai.
Tada jis švelniai pabučiavo į kaktą ir atsisėdęs šalia prisirišo. Neatitraukiau savo žvilgsnio no jo, nuo jo raueningo kūno, to žvilgsnio, tos barzdelės... Negaliu patikėti, kad dabar mes kartu. Net nesitikėjau ,kad taip nutiks, kai jis pirmą kartą įkrito su ta kale į mano kambarį... eehh, vien prisiminus tą vaizdą norisi vemti.
Staiga, lėktuvas pajudėjo ir aš susiradusi Zayn ranką ją stipriai suspaudžiau. Jis tik nusijuokė ir sušnabždėjo:
-Nebijok, mažule, aš su tavim...
Pavarčiau akis ir užsimerkiau.
Po maždaug dešimties minučių, pasigirdo kažkoks keistas pypsėjimas. Atsimerkiau ir pamačiau, kaip Zayn atsistoja ir mane atriša.
-Mes jau šoksim? - giliai kvėpuodama paklausiau.
Jis linktelėjo ir patikrines visus diržus, padavė man kažkokį mažą daikčiuką.
-Įsikišk į ausį, taip mane girdėsi. - tarė ir aš palinkčiojusi jį įsidėjau, bei užkabinau už ausies. Tada jis mus... kaip ir sujungė. Žinoma, kad nesileisime atskirai, tikrai tam nesileisčiau.
Tada jis sustojo ir pažvelgė man į akis.
-Bijai? - žaismingai paklausė.
-Ne, ką tu, tikrai ne, - su sarkazmo gaidele balse atsakiau.
Jis tik nusijuokė ir tada pasigirdo garsus metalo dundėjimo ir šaižaus vėjo garsas. Pasisukau į dešinę ir pamačiau ,kad durys pačios atsidarė. Pradėjau panikuoti ir įsikabinau į Zayn krutinę.
-Pasitikėk manimi! - garsiai sušuko ir aš tik palinkčiojusi galvą pradėjau eiti kartu su juo.
Kelias minutes mano mintyse buvo visiška tyla, bet tada mes nušokome.
Įsikabinusi į Zayn, pradėjau cypti. Keista, bet vistiek jaučiau jo nuo juoko virpančią krutinę.
Pagaliau išdrįsusi, atsimerkiau ir pažvelgiau į Zayn akis, kuris buvo plačiai atmerktos. Kaip jis tai sugeba?
-Na ir kaip? - šoktelėjau išgirdusi jo balsą. Tiesa, tas daikčiukas...
Papurčiau galvą ir pamačiau kaip jis nusijuokia.
Po kelių akimirkų, dar tokio greito leidimosi, jis pagaliau ji sumažino ir išskleidė parašiutą.
Sucypiau ir apsidairiau. Šventas šūde! Nesu mačiusi nieko tobuliau!
Tolumoje buvo matyti Rio De Ženeiro miestas, kitoje pusėje vandenynas, o dar kitoje lygumos.. Kas per grrožis...
Bet tada mano mintis išsklaidė ir nuo vaizdo nutraukė kimus Zayn balsas.
-Mieloji.
Pažvelgiau į jį ir linktelėjau.
-Turiu tau kai ką pasakyti... - šyptelėjo.- Vis dar prisimenu mūsų pirmąjį susitikimą, kai įvirtau į tavo kambarį. Tada mūsų susiginčyjimą ir.. maudynes. Niekada to nepamiršiu. Ta naktis mano gyvenime... Buvo geriausia. Sužinojau daug apie tave, bet... Tiesą pasakius supratau daug naujų dalykų ir apie save. Iki tol maniau, kad esu tik maniakas norintis keršto, bet tada... Supratau, kad esu kur kas daugiau ir... Tai atsirado tik tada kai sutikau tave. Tu mane papildei. Ir noriu to visam gyvenimui... Scharlet... Ar tekėsi už manęs?
Buvau šokiruota. Tai romantiškiausias dalykas kokį esu mačiusi!Pamiršau viską aplinkui, danguje buvome tik mes. Jo akys, balsas, mūsų prisiminimai... Viskas.
Įkvėpiau šalto oro ir tariau:
-Taip. Noriu būti Malik.