Over/Over 2/Over 3 (Viename albume) | Zayn Malik (Lietuviška fanfic)

2.5

2.5

Zayn pov.

Pametęs tą merginą iš akių, dar kartą apėjau visą kvartalą, o tada grįžau į vieštbutį. Šalia jo įėjimo stovėjo Blake su Austin.
-Pamečiau ją, - tariau atsidusdamas, kai priėjau arčiau.
-Šūdas! – sušuko nusikeikdamas Blake. – Jau maniau, kad turėsim jau pakankamai įkalčių, kad jį sužlugdytumėm, o dabar...
-Bet ji negalėjo toli pabėgti. Ryt ji jau bus arba apsistojusi kokiame nors šiebutyje netoliese, arba išvykusi iš Australijos. Bet ryt vistiek galėsim apeiti visus viešbučius, o dabar pirma, mums reikia išsiaiškinti kaip ji atrodo, o tik tada jos ieškoti. – išdęsčiau savo planą ir jie linktelėjo.
-Austin, peržiūrėk visus viešbučio vaizdo įrašus ir gauk jos nuotrauką. O mes su Zayn vykstame į būstinę, mums reikia viską pranešti kitiems. – Blake sukomandavo ir Austin linktelėjęs vėl, nuėjo į viešbutį.
-O su kuo jis grįš? – paklausiau kai mes jau buvome mašinoje ir važiavome.
-Nesijaudink, jis ras.
Patrūkčiojau pečiais ir pažvelgiau per langą. Kažkodėl jaučiausi taip, lyg būčiau kažko nepastebėjęs.
Bet ko?

Scharlet pov.
(Kita diena)
Gulėjau lovoje ir verkiau. Sušiktas gyvenimas. Negaliu nė dienos praleisti apie jį nepagalvojusi... kaip aš gyvensiu toliau? Ar bus dar kas nors, kas man padės jį pamiršti?
Staiga, išgirdau barškinimą į duris. Greitai pašokau ant kojų ir nusivaliusi savo veidą jį šiek tiek pavėdinau, jog nebūčiau tokia paraudusi. Tada pažvelgiau pro akutę ir pamačiau ten kambarių aptarnavimą.
-Ko norite? – garsiai paklausiau.
-Atleiskite, ponia, bet jūsų apačioje kai kas teiraujasi. Įleisti? – paklausė jauna mergina.
-Gi vakar sakiau, jog nenoriu nieko matyti. Nesupratote? – susiraukiau.
-Supratome. Geros viešnagės. – šiek tiek pasimetusi ji pasakė ir apsisukusi nuėjo.
Perbraukiau ranka per savo suveltus plaukus ir grįžusi prie lovos į ją įkritau.
Dėjau ant visko.
***
Pamiegojusi dar šiek tiek, supratau, kad kambaryje daugiau nebeišgyvensiu. Persirengiau, užsidėjau didelius akinius nuo saulės ir skrybelę, o tada išėjau. Nusileidau liftu žemyn į viešbučio foje ir pamačiau ten stalelį su dideliu plakatu viršuje „KELIONĖS". Staiga man toptelėjo mintis, kad negaliu čia pasilikti ilgiau, rizika, kad Harry mane ras yra per didelė.
Bandydama nekristi kitiems per daug į akis, priėjau prie stalelio ir pasisveikinau su už juo buvusia moterimi.
-Laba diena. – pasisveikino ji taip pat.
-Sakykit, kiek kelionė į... – sumurmėjau pažiūrėdama į vieną iš lankstinukų. – Graikiją?
-Žiūrint koks viešbutis ir koks maršrutas. – tarė.
-Duokit man geriausią viešbutį. – iš karto pareiškiau.
-O kelionės? – kilstelėjo antakius.
-Nereikia.
-Tada prašom paskambinti čia ir viską susitvarkyti. – tarė duodama lanktinuką. – Geros dienos.
Linktelėjau ir patraukiau link poilsio zonos. Eidama skaičiau apie tą Graikiją, kol į kažką neatsitrenkiau ir išmečiau lanktinuką. Tas kažkas pasilenkė greičiau ir paėmęs tą lanktinuką pakėlė savo akis į mane.
-Atsiprašau, užsiskaičiau, Viskas gerai? – paklausiau.
-Ne, nieko. Tai aš nežiūrėjau.. – šiek tiek prisiraukęs padavė man lankstinuką. Šūdas, jis atrodo lyg būtų mane atpažinęs.
-Gerai, ačiū, turiu eiti. – greitai sumaliau ir apsisukusi norėjau eiti atgal į savo kambarį, bet staiga pajutau kaip jis sugriebia mane už rankos. Jau norėjau atsisukti ir sukelti skandalą, bet tada pajaučiau pistoletą atremta man į šoną.
-Niekur neisi. Nebijok, nenorim tau nieko blogo ir jei būsi gera mergaitė nieko nenutiks. – išgirdau kaip jis grėsmingai sušnibžda man į ausį.
Mėšlas! Man tiek betrūko iki pabėgimo, o dabar... aš ir vėl kentėsiu būdama su Harry. Negaliu net pagalvoti apie ramų būvimą šalia jo, tiesiog nekenčiu jo.
-Prašau.. – tyliai sumurmėjau. – Paleisk mane..
-Nieko nebus, mergyt. – tyliai nusijuokė ir pradėjo mane vestis laukan iš viešbučio.
Atrodo man nepavyko.. sumautai nepavyko.

Zayn pov.
Laukiau Austin, kitoje kelio pusėjė prieš viešbutį, kol jis patikrins tą viešbutį. Šiandien jau penktas viešbutis.. man jau užkniso, rimtai. Prisidegiau vieną cigaretę ir laukdamas jo ją rūkiau, kol pamačiau jį išeinant su mergina šalia. Jis ją laikė labai arti, tad tikriausiai ji pati nepanoro savo noru išeiti.
Numečiau nuorūką į šalį ir pasukau link jų. Jau buvau visai netoliese, bet ji staiga išsisuko iš Austin glėbio ir pradėjo bėgti. Austin net nespėjo susigaudyti kai pistoletas iškrito iš jo rankų ir iššovė. Atrodė, kad niekas nebuvo sužeistas, bet visi aplink buvę žmonės pašėlo, pradėjo šaukti ir lankstyti. Bet aš negalėjau paleisti tos merginos ir vėl, pradėjau bėgti jai iš paskos, o visų aplinkinių žvilgsniai kartu su manimi.
Ji ir vėl naudojo tą pačią taktiką, bandė landžioti po žmonių minias, bet ačiū dievui buvau aukštas, tad nepasimečiau. Jau atrodo buvau visai netoli kai ji sustojo, bet ji greitai įšoko į taksi ir nuvažiavo. Garsiai nusikeikiau, spyriau į šalia buvusią šiukšlių dėžę, taip ją nuversdamas.
Kaip ji mane pradeda erzinti.
***
-Ji pabėgo. – pareiškiau įeidamas į Blake kabinetą.
-Ką? Kaip tai pabėgo? – susiraukė.
-Atrodo ji ne iš kelmo spirta. Ne tokia kvaila, kaip galvojom. – tariau padėdamas rankas ant kėdės atlošo ir į ją atsiremdamas.
-Tai kur ji galėtų būti dabar? – paklausė pažvelgdamas pro langą.
Kelias minutes tvyrojo tyla, bet tada viena mintis man šovė į galvą.
-Ji bandys bėgti. Tad tikiriausiai ji oro uoste.
-Tiksliai, - atsistojo. – O jei rimtai, kur Austin? – paklausė nepastebėdamas jo šalia.
-Nežinau, mieste nutiko keistas dalykas, tada aš ją gaudžiau, o čia atvykau su taksi.
-Keistas dalykas?
-Jo pistoletas iššovė, kai ta mergina jį numetė ant žemės.
-Ką? – susiraukė. – Na, nesvarbu. Dabar viskas apie ką turim galvoti, tai kaip surasti tą merginą ir priversti ją mums papasakoti ką nors apie Harry ko nežinome mes. Šitą darbą palieku tau, gerai?
Linktelėjau.
-Pasiimk su savimi Tyler. – pasakė ir vėl atsisėdo.
-O jos nuotrauka? Taigi turiu žinoti kaip atrodo jos veidas, jei noriu surasti toje oro uosto vaizdo kamerų tankmynėje. – tylai nusijuokiau. Jau dabar suprantu, kad tas darbas beveik neįmanomas ir ,kad užtruksiu tikrai ilgai.
-Štai, - tarė išsitraukdamas nuotrauką iš spintelės ir ištiesdamas ją man. Keista, bet kažkokia alektra nukratė mano kūną kai ją paėmiau.
Atverčiau ją ir atrodo mano širdis sustojo plakusi.
Scharlet?