Atskiri pasauliai TAISOMA

16* Skyrius

9.35 rytas, šeštadienis

– Tu dar nepabudusi!? – į kambarį įskubėjusi sesuo privertė mane pašokti iš lovos.
– Už penkių minučių išeinam iš namų!

– Gerai... – pasimetusi staigiai puoliau rinktis drabužius. Užsimoviau juodus džinsus ir aptemptą juodą golfą, o tada žvilgtelėjau į save veidrodyje. Nustebau, matydama, kad atrodau šiek tiek kitaip – gal dėl to, kaip pasitikinti savimi atrodė mano šypsena.

Skubiai apsiaudama naujus kedukus, pagriebiau naują kuprinę ir nubėgusi į vonią nusiprausiau veidą bei rankas. Tuo tarpu iš apačios pasigirdo sesers balsas:

– Išeinam!

Nulėkiau laiptais į pirmą aukštą ir po akimirkos jau sėdėjome automobilyje, važiuodamos per Niujorko gatves. Miestas knibždėte knibždėjo – spūstys, žmonės  įnikę į ekranus, ėjo per perėjas tarsi šešėliai. Viskas atrodė pilka ir chaotiška, kol, žaliam šviesoforui užsidegus, mūsų mašina pagaliau pajudėjo iš vietos.

Sustojome prie milžiniško pastato. Sesuo elegantiškai išlipo iš automobilio, o aš, pasekusi jos pavyzdžiu, nusekiau. Prie durų stovėjo portjė, ta pati raudona suknele apsirengusi mergina, kurią jau mačiau anksčiau. Viktorija atrodė susikaupusi ir pasitempusi, kai įžengėme į jos kabinetą.

– Kavos! – garsiai tarė Viktorija, kai netrukus į kabinetą įėjo mergina, nešdama du kavos puodukus.

– Pakviesk Dianą, reikia aptarti naujos darbuotojos pareigas. – nurodė sesuo. Padavusi kavą, mergina linktelėjo ir išėjo.

Atsigėrusi karštos kavos, po truputį atsigavau ir vaizdas aplinkui ėmė ryškėti. Sesuo atrodė nervinga ir nesutramdoma, kai staiga į kabinetą įėjo kažkas, privertęs ją atsistoti. Pasekiau jos pavyzdžiu, nors bijojau atsisukti. Padėjusi puodelį ant stalo, lėtai pasukau galvą.

– Aš Diana Warren, Viktorijos dešinioji ranka. – su šypsena prisistatė kaštoninių plaukų mergina. Ji atrodė stilingai ir pasitempusi. Gal kiek vyresnė už Viktoriją, bet labai panašaus amžiaus.

– Lora... Lora White. – susikausčiusi ištariau ir nedrąsiai paspaudžiau jos ranką.

– Malonu susipažinti. – tarė Diana, o tada rimtai pažvelgė į Viktoriją.
– Palauk už durų.-ištarė man sesuo.

Išėjusi iš kabineto laukiau keliolika minučių, vis labiau nervindamasi. Jaučiau, kaip šaltas prakaitas pradėjo kauptis ant mano kaktos, o delnai sudrėko. Staiga, užklupta netikėto klausimo, šoktelėjau.

– Pasiruošusi? – Diana stovėjo priešais mane su švelnia šypsena.– Tu priimta. Padirbsi čia savaitę ar dvi, tada nuspręsi, ar nori likti.

Nors Diana buvo maloni, jaučiau, kad mano sprendimai jai nelabai rūpi. Bet atsakiau, ką galėjau:
– Ačiū.

– Aprodyk jai viską, ką turi žinoti nauja darbuotoja. – liepė Diana kitai merginai ir nuėjo.

Prie manęs priėjo mergina, kuri neseniai atnešė kavos. Ji atrodė švelni ir maloni, spinduliuojanti natūraliu grožiu. Jos figūra buvo harmoninga ir elegantiška – išraiškingi klubai, grakštus liemuo, o laikysena suteikė jai ypatingo pasitikėjimo. Veidą puošė švelnūs bruožai ir tolygiai rausvi skruostai, suteikiantys jai šilumos ir jaunatviško žavesio. Jos akys spindėjo draugiškumu, o kiekviena smulkmena jos išvaizdoje buvo subtiliai išbaigta, tarsi pati gamta būtų ją apdovanojusi idealiomis proporcijomis.

– Aš Gabriela. – nusišypsojo ji.
– Lora. – atsigavusi atsakiau.

– Einam į trečią aukštą, susipažinsi su modeliais ir kitomis patalpomis. – paaiškino ji, vesdama mane laiptais aukštyn.