Atskiri pasauliai TAISOMA

62 Skyrius

-Kvietei? - ramiu tonu klausė Markas.
Jis stovėjo už vonios durų ir pravėręs durų tarpą nusisukęs laukė mano atsakymo.

Kol jis atėjo jau buvau persirengusi ir plaukus susirišusi į netvarkingą kuoduką bei apsivilkusi maudymosi kostiumėlį, ieškojau kažką apsivilkti ant viršaus.
-Užeik.
Markas nesikuklindamas pravėrė duris plačiau ir įėjo į vonios kambarį. Stovėjau prieš jį tik po liemenėle ir apatiniais, bet šis tvirtai žiūrėjo man tiesiai į akis.
-Melissa sakė... - jam pradėjus kalbėti, nutraukiau jį.
-Taip, kviečiau. Turime didelių rankšluosčių?
-Galiu atnešti.
-Būtų labai gerai. - šyptelėjau jam.
Tarp mūsų buvo kažkokia nejauki atmosfera, todėl panorus ją išsklaidyti pasilenkiau ir pabučiavau jam į žandą, kai šis švelniai pakėlė mano smakrą ir pabučiavo į lūpas.
-Ačiū. - tariau ir šyptelėjau.
-Už ką? - jis nustebo.
-Eik tik greičiau atnešk rankšluostį, merginos turbūt jau laukia. - plačiai nusišypsojau, kai netrukus Markas nesikuklindamas nužvelgė mane ir dingo iš vonios.

Jaučiausi labai keistai, kažko lyg truko viduje, jaučiausi nesava tarp jų, tačiau gal tas konfliktas su Marku, tas liūdesys daro savo. Toks keistas jaudulys...

Netrukus Markas man atnešė rankšluostį, juo apsijuosiau ir pasidariau lyg suknelę. Įsimoviau į turimas tapkutes ir kartu su Marku patraukėme link mūsų miegamojo. Atsisėdau ant lovos ir laukiau kol persirengs. Tiesiai prieš lovą stovėjo vonios kambarys. Kambario durys buvo mažumėle pravertos, todėl mačiau besiruošiantį Marką. Jis viską darė greitai ir kruopščiai. Persimovė į šortus ir nieko nelaukęs nusivedė mane į lauką. Merginos stovėjo prie kubilo ir gėrė kokteilius. Pamačiusios mane padavė vieną ir man. Vaikinai atsidarė alaus.

Kubilas jau garavo ir intensyviai burbuliavo. Dara vilkėjo šilkinį chalatą, kai nusiėmusi jį įlipo į kubilą. Ji vilkėjo bendrą, juodą maudymosi kostiumėlį, o tuo tarpu Melissa atskirų dalių, šviesų, lyg marmuro rašto ir grandine per liemenį. Jos atrodė nuostabiai ir nepriekaištingai.

Merginos jau sulipo į kubilą, todėl nusimetusi rankšluostį į šalį, įlipau ir aš. Vaikinai tolėliau kažką šnekučiavosi. Apsižvalgiau aplink ir supratau kaip čia gražu. Tolumoje matosi ežeras, aplink pušys ir gaivus oras. Aplink kubilą dega žvakės, kas suteikia šviesos ir jaukumo.

-Vis tiek norėčiau į klubą, taip pasiilgau to. - atlošusi galvą ir žvelgdama į dangų tarė Melissa.
Dara nusijuokė, o aš net bijojau prasitarti, jog jame esu buvusi vos kartą ir negaliu pasakyti, kad jame labai patiko.
-Lora. - tarus Darai. Staigiai pažvelgiau į ją. - Tu tokia susikausčiusi, alkoholis tau visai nekerta, tuoj padarysiu dar vieną kokteilį. Gerk, nesikuklink, gėrimų turim daug.
-Aš nelabai mėgstu. - susiraukusi pasakiau.
-Neskanu?
-Dara daro geriausius kokteilius visame Niujorke. - ištarė Melissa.
-Tik Niujorke? - susiraukė Dara pasvelgdama į Melissa.
-Kol kas tik.-nusijuoke Melissa.
-Tokia tu ir draugė, visai neįvertini mano sugebėjimų. - pavartė akis Dara ir gurgštelėjo rankoje laikomo rusvo skysčio stiklinėje. - Mmm.. - pasimegavo skoniu.

Susigundžiau ir paėmusi man duotą stiklinę, paragavau. Iš tiesų patiko, nors jautėsi stiprus alkoholio skonis, bet tuo pačiu jaučiau gaivumą ir švelnų saldumą nuo sirupo dugne.
-Tiesiog nesu pratusi jų gerti. - tariau.
-Atsipalaiduok. Gyvenam kartą, esam savo gyvenimo šeimininkai, jei neskanu gali negerti, jei skanu, sakyk padarysiu dar keletą savo šedevrų. - plačiai nusišypsojusi tarė ji.
-Tikrai norėsiu paragauti jų daugiau.
-Rimtai? - nudžiugo ji.
-Taip. - plačiai nusišypsojau ir tuoj buvau apkabinta jos.
-Nuo šiol turėsiu dar vieną mano kokteilių vertintoją.-džiūgavo Dara ir visos trys kartu sudaužusios taurėmis pasikvietėme vaikinus.

Jie netrukus atėjo ir ruošėsi lipti į kubilą. Visos susikaupusios sėdėjome skirtinguose kubilo kampuose ir stebėjome vaikinus. Kiekvieno jų kūnas buvo lyg atskira planeta. Stebėjau Marką ir negalėjau atsistebėti jo dailumu ir vyriškumu. Jo kūną dengė tatuiruotės. Kūnas buvo sportiškas ir prižiūrėtas.

Vanduo pakilo ir šiek tiek išbėgo lauk. Visi daug juokėsi ir vis kalbėjo apie kelionę į Maldyvus. Visi vaikinai buvo prie savo merginų. Markas taip pat buvo šalia manęs, jis ranką laikė man virš pečių ir apkabinęs vis glostė petį.

Jaučiau kaip vienas po kito kokteiliai man ima sukti galvą, beto tas karštis priverčia apsvaigti žymiai greičiau. Ramiai šnekucičiavomės, kai tema vėl pasisuko apie klubą.
-O gal rimtai varom į klubą? - atsistojusi kubile ėmė šaukti Dara.
-Mes visi girti. - tarė Kevinas. - Rytoj.
-Mažutį... O kodėl ne dabar, kada jei ne dabar ką? - Dara ėmė ropštis jam ant kaklo.

-How deep is your love?
Is it like the ocean?

What devotion are you? - ėmė dainuoti Melissa išgirdusi negarsią melodiją sklindančią iš namo.
-How deep is your love?
Is it like Nirvana?-atsakė jai Dara ir jos ėmė dainuoti.

-Viskas gerai? - išgirdau tylų Marko klausimą sau į ausį.
Linktelėjau jam. Girdėjau ir puikiai jaučiau jo gilų alsavimą man į ausį, jaučiau šiurpuliukus per visą kūną, po to bučinius ant kaklo, pečių. Atsisukau į jį ir suglaudžiau mūsų lūpas. Jis buvo kiek nustebęs, bet jam tai nerealiai patiko. Jis švelniai paėmė man už skruosto ir pabučiavo į lūpas. Bučiniai darėsi vis aistringesni, kai kažkuri iš merginų pagriebė man už rankos ir pastatė šokti.
-Vėliau galėsit visą naktį veikti ką tik norit, o dabar švenčiam gyvenimą. - šokdama sušnabždėjo Melissa man į ausį. - Dabar mėgaukis laisve, atsipalaiduok.

Marko POV

Stebėjau Lorą ir jos tobulą kūną. Nestabdžiau savęs ir mėgavausi tuo ką mačiau prieš save. Ji protinga, žavi, nuoširdi ir begalo graži. Žiūrėjau į ją ir dievinau jos kiekvieną odos milimetrą. Mylėjau ją visą... Mylėjau? Ar aš tikrai apie tai katik pagalvojau. Juk aš niekada nieko nesugebėčiau mylėti, su savo akmenine širdimi, kuri dabar atrodo minkšta lyg žaislinis meškutis. Sunku patikėti ką dabar jaučiu, bet manau, kad iš tiesų myliu ją. Mažai laiko? Nepakankamai pažįstu? Man nesvarbu. Dabar ji mano gyvenimo dalis, mano džiaugsmo priežastis, mano meilė. Mano žmogus, kuris bus pats laimingiausias. Išlipau iš džiakuzi ir niekieno nepastebėtas nuėjau į virtuvę.

Lora galvoja, jog pamiršau jos gimtadienį, bet tikrai to negalėčiau pamiršti. Tik ne ją. Sveikinčiau po keturių minučių, mušant lygiai dvyliktai valandai, bet manau viskas su laiku. Tegul ji apsipranta ir ryte ją nustebinsiu.

Šis vakaras ėjo dar labai ilgai ir linksmai. Visi buvome įkaušę, tik vis ribojau save. Nežinojau kaip Lora jausis po tiek alkoholio, todėl kažkas ją turės pasirūpinti. Negalėjau būti labiausiai išgėręs iš visų kas man puikiai būtų pavykę, todėl kartu su vaikinais kalbėdamiesi svetainėje prie stalo prižiūrėjome merginas, kurios visą vakarą mirko karštoje vonioje.

Netrukus parėjo Melissa. Ji buvo labai stipriai įkaušusi, todėl Dveinas ją nusivedė į miegamąjį ir netrukus paguldęs į lovą, grįžo.

-Tau ji svarbi? - netrukus išgirdau Kevino klausimą. Stebėjau Lorą pro langą, todėl buvau kiek sutrikęs, nes negirdėjau apie ką jie kalbėjo.
-Svarbi? - dar paklausiau, jie abu linksėjo galva. -Ji ideali.
-Matau, jog esi kažkur išskridęs.
-su šypsena tarė Dveinas.
-O tu nebūtum, kai staiga tau viskas tampa lengviau sutikus žmogų. Atrodo eilinė diena, eilinis darbo renginys, eilinis vakaras, bet tada tarp šimtų žmonių minioje pamatai ją. Pamatai angelą ir negali jos pamiršti. Užsimerkęs matai ją, žiūrėdamas į ją matai savo gyvenimo džiaugsmą, tikslą eiti pirmyn.
-Tai tik pradžia, viskas taip nebus amžinai. - kukliai tarė Kevinas.