Atskiri pasauliai TAISOMA

67 Skyrius

Kol grįžome atgal į sodybą jau buvo apie penkta valanda vakaro. Išlipę iš mašinos ramiai nuėjome į namo vidų. Name vyravo tyla, tačiau Markas mane sustabdė ir paimdamas man už rankos, šyptelėjo ir staigiai nusivedė link svetainės. Nesupratau ką jis žada daryti, kai staiga jam uždengus  man akis iš už nugaros, dar labiau pasimečiau.

Jis stabtelėjo ir pasukęs į šoną atidengė akis. Atsimerkiau ir pieš save išvydau Melissą, Darą, Keviną bei Dveiną. Jie visi stovėjo tarp daugybės balionų, šalia buvo paruoštas stalas su daugybe vaišių. Viskas atrodė labai gražu ir skanu. Visi šypsojosi ir džiaugėsi pamatę mus, kai tuoj puolė bučiuoti ir sveikinti su mano gimimo diena.
-Ačiū jums! Tai nuostabu! - tryškau laime ir nenustojau dėkoti visiems.
-Viskas labai kuklu, tačiau turėjome nedaug laiko iki jūsų grįžimo, o ir apie tavo gimtadienį sužinojome tau išvykstant. - teisinosi Melissa.
-Viskas gerai, man viskas patinka, viskas nepakartojama. - dar kartą ištariau ir apkabinau ją ir visus kitus .

Atsisukau į Marką. Jis kiek nuošaliau žiūrėjo į mane iš šalies. Jis buvo sukryžiavęs rankas ties krūtine ir atsirėmęs į sieną.
-Viskas dėl tavęs princese. - perskaičiau žodžius iš jo lūpų.
Plačiai nusišypsojau ir priėjusi stipriai apkabinau. Mūsų lūpos tuoj susiliėtė, o kūną apgaubė šiluma. Netrukus jo ranka paniro į mano plaukus taip pritraukdama mane arčiau. Tačiau ilgai bučinys netruko, nes tuoj buvau nutempta Melissos į virtuvę. Merginos pjaustė maistą ir dėjo į padėklus, Dara darė kokteilius ir vieną padavė man.

-O kažkas sakė, jog niekada nebegers. - į virtuvę įėjęs Markas prabilo.
Dara tik pavartė akis, o Kevinas ir Dveinas ėmė juoktis.
-Kevinas tuoj pristatys savo tobulai darytą patiekalą, todėl po truputį galim eiti prie stalo. - tarė Melissa ir visi sukruto.

Netrukus jau sėdėjome prie stalo ir valgėme makaronus su mocarelos sūriu. Daug juokėmės, kalbėjomės ir aišku kaip gi be kokteilių. Vėliau vaikinai sugalvojo važiuoti iki artimiausio miestelio ir ten nuveikti kažką įdomaus, todėl taip ir padarėm. Visos su merginomis persirengėme ir persidarėme makiažus.

Netrukus jau buvome pasiruošusios, kai išėjusios į lauką radome vaikinus prie mašinos. Dveinas ir Kevinas rūkė po cigaretę, o Markas stovėdamas šalia naršė telefone.
-Jos turbūt juokauja!-tuoj išgirdau pasipiktinusį Dveino balsą.
-Kas ne taip? - susiraukė Melissa sustodama šalia.
-Šitaip jos niekur neis. - dar pikčiau tarė vaikinas.

Pakėlusi akis žiūrėjau į Marką. Jis susikišo telefoną į kelnių kišenę ir kiek nervingai nužvelgė mane. Ranka perbraukė per plaukus ir smarkiai sukando dantis taip išryškindamas žandikaulį.
-Atrodai tikrai nuostabiai, bet šį suknelė... Ji labai per trumpa.- Dveinas kalbėjo su Melissa. Girdėjau kiekvieną jo žodį ir jaučiau Marko žvilgsnį į mane.
-Baikit. Važiuojam, kol nusigausim iki miesto bus vėlu. - įsiterpė Dara.

-Persirenkit. - ramiai priėjęs tarė Markas.
-Ne. Važiuojam. - tvirtai tarusi nuėjau į mašiną.
Merginos pasekė mano veiksmais. Susėdome į mašiną, kai tuoj į mašiną įsėdo ir Kevinas su Dveinu. Markas nuėjo į namą ir dingo, vaikinai įsitempę nervingai laukė jo grįžtant.

O Melissa su Dara kiek linksmiau žiūrėjo į mane.
-Jie tik pavydi. - pavartė akis Dara.
Markas tuoj grįžo. Jis rankoje laikė trys džemperius ir po kiekvieną išdalino kiekvienai.
Tuoj  visi vaikinai ėmė juoktis. Mes su merginomis susižvalgėme ir likome šokiruotos.
-Maukitės kitaip  liekam čia. - rimtai tarus Markui visos apsimovėmė po vieną.
Markas liko patenkintas ir nieko nelaukęs  pakelė mane sau ant kelių ir  įsitaisė gale už vairuotojo kėdės. Mašinoje buvo tik penkios vietos, todėl kažkas turėjo sėdėti ant kelių.

Pajudėjome iš kiemo, kai Markas nenustojo žiūrėti į mane.
-Kodėl taip stebi mane. - tyliai paklausiau jo.
-Nes tu nuostabi. Ir tik mano, atsimink.
-Markai..-suinkščiau.-Pats žinai, kad kiti man neįdomus.
-Bet tavo trumpa suknelė tikrai bus įdomi daug kam.
-Kodėl taip manai?
-Nes ji vien mane veda iš proto, todėl privalėsi būti su džemperiu kitaip iš mašinos nelipsi.
-Lipsiu ir dar kaip. - pabučiuodama jį tariau.

Markas nebuvo labai patenkintas, bet man nelabai rūpėjo. Trys vaikinai ir trys nuostabios merginos tik jų vienų . Jie neturėtų pergyventi.
Sustoję nedideliame miestelyje netoli naktinio baro/klubo išlipome iš mašinos ir kartu su merginomis pasitaikius progai, kai vaikinai nuėjo susimokėti už stovėjimą nusimovėme džemperius. Palikome juos mašinoje ir patraukėme link vietos į kurią atvažiavome. Skubėjome, kad vaikinai ko neuždraustų ir nesustabdytų.

Eidama šaligatviu dar atsisukau už savęs. Visi trys jie ėjo gal dešimt metrų nuo mūsų. Jie buvo rimtai nusiteikę ir kiek supykę. Greitai priėjusios prie panašios vietos į klubą durų, susitikome su apsaugininku. Jis nužvelgė mus ir nusišypsojęs įleido į vidų.