Atskiri pasauliai TAISOMA

40 Skyrius

"Žymaus verslininko Marko Tatum'o vaiko auklė pasirodo esanti modelis"
Jis tai rodo, nes pyksta? Nes kenkiu jo reputacijai? Ėmiau drebėti ir nemaniau, kad tos nuotraukos atsidurs viešumoje. Pakėliau akis į Marką, jis pažvelgė į mane ir priėjęs prie stalo iš vieno iš stalčių ištraukė papkę ir padėjo ją prieš mane.
-Prisėsk ir viską perskaityk.-ramiai tarė.
-Aš žinau, kad negalėčiau dalyvauti tokioje fotosesijoje, bet tai buvo prieš įsidarbinant čia.-banžiau aiškinti.
-Šaaa.. - nutildė mane. Jis atrodė nusivylęs.
Pagriebusi papkę, joje radau darbo sutartis. Ėmiau skaityti.

Aš Lora White sutinku dirbti Markui Tatum'ui ir paklūsti jo įrodymams susyjusiems su Aretu Tatum'u.

Aš Lora White, pažadu rūpintis Aretu ir skirti visą savo dėmesį ir laiką nepaisant nuotaikos, laiko stokos bei būsenos .
Būnant su Atetu privalau kiekvieną žingsnį pranešti M. Tatum'ui, ką veikiam, kur esam bei su kuo esam.
Jei jaučiu pavojų, nedelsiant skambinti M. Tatum'ui arba bet kuriam iš žemiau išvardintų asmenų
...
Pažadų saugoti Aretą nuo žurnalistų
Pažadų neturėti paslapčių nuo M. Tatum'o

Negali :
Duoti interviu
Atskleisti gyvenamosios vietos (jei jautiesi sekama, bandyti to išvengti)
Dalyvauti fotosesijose(be M. Tatum'o sutikimo), pretenduoti ant žurnalų viršelių
Negali išvykti iš miesto be M. Tatum'o žinios
Darbo metu negali bendrauti su savo šeima, pageidaujama visai nebendrauti ir nepasakoti apie Tatum'us.

-Kodėl pageidaujama visai  nebendrauti su savo šeima?! - skaitydama įsiterpiau. Buvau pasipiktinusi.
-Nežinau kokie jie, gal jie žino apie mane ir gali pakenkti Aretui.
-Aš iš Šarlotės, tavęs ten niekas nepažįsta! Privalai šitam padaryti išimti, kitaip tau nedirbu. - sušukau.
-Šaaa, nurimk. Sutartis jau sudaryta. - nusisukęs į langą, ramiai kalbėjo.
-Tu man pažadėjai ištrinti tai dėl ko nesutiksiu.
Markas tylėjo.
-Markai! - sušukau.
-Kas?! Kažkas nepatinka?! - staiga pakilęs nuo kėdės sušuko.
Kruptelėjau.
- Aš nepasitikiu žmonėmis.-tarė.
-Bet...
-Tau padarysiu išimtį.-susiraukęs ir nepatenkintas nutraukęs mane tarė. - Skaityk toliau.

Lapuose visko buvo begalo daug, visokių smulkmenų, kurios savaime aišku suprantamos, todėl jas greitai permečiau akimis ir nesigilinau.

Alergijos:
Aretas alergiškas riešutams. Netyčia suvalgius patiekalų kuriuose gali būti riešutų, nedelsiant vežti į ligoninę.

Aš Markas Tatum'as pažadu :
Kiekvieno mėnesio 1 dieną į nurodytą sąskaitą pravesti 14 tūkstančių atlyginimą + už papildomas išlaidas ( kuras, maistas, rūbai (Lorai arba Aretui), įvairūs žaidimų kambariai, kelionės, muziejai, būreliai ir pan.)
Suteikti kambarį gyvenimui
Duoti mašiną
Rūpintis prieš kiekvieno pobūvio/renginio Loros apranga, šukuosena ir makiažu
Rūpintis Loros sveikata
Užtikrinti konfidencialumą

Markas Tatum'as gali :
Lysti į privatų Loros White gyvenimą
Domėtis jos praeitimi ir esant reikalui panaudoti tai prieš ją pačią
...

-Ištrink šį punktą. Nenoriu, kad lystum į mano praeitį. Pasakysiu tiek, kiek reikia žinoti.
-Šio punkto pašalinti neįmanoma. Privalau surinkti informaciją apie tave, tavo šeimą, draugus, buvusius santykius, gyvenimą ir pan.
-Ne. Nesutinku.
-Priprasi. Aš žinosiu viską, bet tau nuo to nebus blogiau.
-Vien faktas, kad tu lendi į mano asmeninę erdvę, mane erzina.
-Aš tave taip pat isileidžiu į savo asmeninę erdvę.
-Nebenoriu skaityti šių dokumentų, esmę supratau, kad nieko negaliu daryti be tavo žinios ir nebeturiu savo asmeninio gyvenimo. - pakilau nuo kėdės ir patraukiau link durų vedančių lauk.

Staiga Markas sugriebė mane už rankos ir sustabdė.
-Paleisk, aš nenoriu čia būti.-suinkščiau bandydama išsivaduoti.
-Kodėl tu tokia nepaklusni? - ramiai klausė vaikinas.
-Per daug gyvenime mačiau visko, buvau varžoma, neturėjau asmeninio gyvenimo. Aš taip pat nepasitikiu žmonėmis, jog būčiau paklusni, bet kuriam nepažįstamam.
-Tai labas, aš Markas. - pajuokavo ištiesdamas ranką.
-Nemėgstu dviveidžių žmonių, todėl stengiuosi vengti jų.
-Aš taip pat.
-Tu jų net nepastebi, tai kaip gali vengti taip pat kaip aš? - tai tarus nusprendžiau išeiti iš kabineto, bet Markas dar kartą mane sustabdė ir grubiai sugriebęs už pečių prispaudė prie sienos.
-Ka turi omenyje?
Tylėjau.
-Lora! Sakyk ką žinai! - sušukęs trenkė kumščiu į sieną.
-Baik... Aš bijau tavęs kai esi toks! - stipriai užsimerkusi ėmiau drebėti.

Markas nurimo ir staigiai atsiplėšęs nuo manęs nuėjo prie lango.

Bandžiau nusiraminti ir pasakyti jam viską ką mačiau šį rytą... Visas blynų kepimas išblaškė mano mintis apie buvusius įvykius.
-Šį rytą, kai buvo atvažiavusi ta moteris su kostiumuotais vyrais, tave apgavo. - nedrąsiai tariau.

Markas  garsiai ėmė juoktis.
- Tu turbūt juokauji?! Ir kodėl aš tavim turiu tikėti, kas tu tokia manai esanti? - pašaipiai kalbėjo.