Atskiri pasauliai TAISOMA

52 Skyrius

Gavau viską, ko reikėjo, todėl nieko nelaukęs dingau iš Izolinos namų. Buvau nusivylęs savimi, jog per neatidumą taip aklai pasitikėjau, net pačiais svarbiausiais žmonėmis. Su kurias dirbau daug metų, jie turėjo didžiulį mano pasitikėjimą, tačiau dauguma mane nuvylė.

Grįžęs, dokumentus sudėjau į seifą ir užrakinęs juos, turėjau keletą skambučių ir kitų svarbių susitikimų internetu. Visą gyvenimą dirbau, jog Aretas turėtų viską, jog turėtų geriausią mokyklą, geriausią maistą, geriausius namus, žaislus, tačiau tik dabar imu suprasti, jog laikas su vaiku yra neįkainojamas. Manau man reikia atostogų.

-Markai tu čia? Galiu? - staiga po tuksenimo į duris, pasigirdo Gemmos balsas.
-Taip, užeik, bet greitai, aš susitikime.
-Manau turėtum ateiti. Atvažiavo tavo tėvai. - nuleidusi akis tarė Gemma. - Grįžo ir Lora su Aretu.
Linktelėjau jai. Tuoj pat atsijungiau iš susitikimo. Sėdėjau žiūrėdamas į vieną tašką. Mąsčiau. Tėvus mačiau  prieš du metus. Ir kodėl būtent šiandien jie nusprendė čia atsibelsti?

Loros POV

Katik grįžę iš darželio nusirengėme ir nuėjome į svetainę. Aretui ten  labai patiko, jis tryško laime ir nekantravo susitikti su naujais draugais. Namuose tvyrojo įtampa, Gemma bėgiojo iš vieno kambario į kitą ir nerado sau vietos. Ji staiga užėjo į Marko kabinetą ir staigiai po kelių akimirkų išbėgusi iš jo, nulėkė į virtuvę ir praėjusį ją, girdėjau užsidarė savo kambaryje. Norėjau pakilti nuo krėslo ir paklausti Marko gal galiu kažkuo padėti, bet pirma išgirdau durų skambutį. Staigiai nuėjau jų atidaryti. Aretas ėjo kartu su manimi.

Pravėriau duris ir pakėlusi akis išvydau du nustebusius žmones.
-Močiute, seneli! - staiga sušuko Aretas ir išbėgęs į lauką, juos apkabino.
-Užeikit! - pajutusi nestiprų vėją lauke, plačiau pravėriau namų duris.
Vyras linktelėjo man ir užėjo. Moteris sekė jį ir nuleidusi galvą ėjo už nugaros.

-Aš Villiam'as Tatum'as, o čia mano žmona Natali. - ištiesęs ranką man tarė vyras. Iš karto pastebėjau prabangų laikrodį, kuris puošė jo rankos plaštaką.
-Lora. - ištiesiau jam savo ranką.

Jis vilkėjo juodą paltą ir odines pirštines. Jo kaklą dengė pilkas šalikas, o veidą vešli, pražilusi barzda. Jo tamsūs plaukai buvo nepriekaištingai sušukuoti. Vyras buvo aukštas, stiprus ir kiek stambesnis už Marką, o moteris esanti už jo nugaros visai pranyko. Ji ten buvo, bet vyras ją pilnai užgožė ir visai nesirūpino.
-Duokit savo paltą, pakabinsiu. - tariau su šypsena moteriai.
Ji kukliai šyptelėjo man ir visai nedrąsiai nusimovusi jį, stovėjo toliau vyro užnugaryje.

Pagaliau atėjo Markas. Jis nebuvo labai patenkintas. Netrukus priėjo prie mamos ir ją stipriai apkabino.
-Tai sveikas!- netrukus tarė vyras Markui.
Markas nežymiai linktelėjo jam, bet nieko nesakė ir ignoravo Villiamo ištiestą ranką pasisveikinti.
-Kaip sugalvojot čia atvažiuoti? - Markas kalbėjo tik su mama.
-Pasiilgom Areto. - tarė ji. - Ir aišku tavęs. - vos girdimai pridūrė.

Stebėdama viską iš šono supratau, kad Marko mama kažko labai bijo. Ji tokia susikausčiusi ir pasimetusi.

-Gal pristaytum, kas tokia yra Lora ? - staiga pasigirdo vyro klausimas Markui, tačiau vyras žiūrėjo į mane taip, lyg klausimas būtų man.
-Aš...
-Ji mano mergina. - nutraukęs mane tarė Markas. - Laisvalaikiu padeda prižiūrėti Aretą, užsiima juo.
Aš tavo mergina? - pagalvojau.
-Yra dirbusi su vaikais? Moka jais rūpintis? Ką yra baigusi? - pradėjo klausinėti vyras.
-Argi tai svarbu? Atvažiavai čia po dviejų metų ir tau rūpi, kas ši mergina? - pakėlė balsą Markas.
-Viskas gerai. Einam arbatos. - įsiterpusi moteris, akimirksniu juos nuramino.

Pažvelgiau į moterį ir staiga mūsų žvilgsniai susitiko akis į akį.
Prieš mane stovejo graži, puikiai išsilaikiusi trumpų plaukų blondinė. Akys buvo lygiai tokios pačios nuostabios, kaip ir Marko. Ji dėvėjo  dryžuotus, lengvai krentančius marškinukus, juodas, plačias kelnes ir juodus aukštakulnius.

Žavėjausi ja, ji man atrodė labai prisižiūrėjusi moteris. Ant veido matėsi keletas mimikos raukšlių, bet makiažas ir papuošalai ausyse tik parodė kokia ji dama.

-Tai vėl eilinė, nevykusi auklė, kuri gadina mūsų anūką ar eilinė prostitutė, kurią tu parsivedei namo?
-Tai ne tavo suknistas reikalas! Tu apie ją taip nekalbėsi! - Markas ėmė karščiuotis. Mačiau kaip jo kūnas įsitempia, o kumščiai sukietėja.
-Man svarbu su kuo gyvena mano anūkas.
Markas nusijuokė.
-Tau svarbu? Tau visai neįdomu, čia atsibeldei, nes kažko nori. Kažko reikia?
-Aš norėjau. - įsiterpė mama.
-Galejai atvažiuoti viena. - tarė Markas prieidamas prie jos.
-Ne!-susuko vyras.- Kuo ji išskirtinė?
-Ji mano mama, o tu man tuščia vieta.

Vyras staiga priėjo ir pakėlė ranką prieš Marką. Markas sulaikė jo ranką.
-Dar žingsnis ir būsi lavonas.
-Tu man grąsini?-nustebo vyras.

-Seneli! Aš tau atnešiau parodyti savo piešinius. - staiga iš viršaus nusileidęs Aretas priėjo prie vyro.

Markas atsileido ir pasitraukė į šoną. Mačiau moters akyse panieka, baimę, jaudulį.
-Kavos? Arbatos? Eime į virtuvę, padarysiu. - maloniai tariau.
-Ne. Ačiū, tikriausiai tuoj važiuosime. - maloniai šyptelėjo ji.
-Eik. - taręs Markas, liepė jai.

Ji nieko nelaukdama, kartu su manimi nuejo į virtuvę. Mačiau ją visai kitokia, ji atrodo net laisviau ėmė kvėpuoti, kai šalia nebuvo Marko tėčio.
-Toli nuo čia gyvenat? - paklausiau kaisdama vandenį.
-Vašingtone. Atvykome čia atostogų, esame apsistoję netoliese.- išbėrė ji paskubomis. -O tu iš kur? - netrukus paklausė.
-Iš Šatlotės.
-Ir kaip nusprendei čia atvykti? - netrukus susidomėjusi klausė.
-Ieškojau darbo, ten darbo pasiūla labai maža, o kadangi sesuo dirbo ir gyveno Niujorke, sugalvojau atvažiuoti čia į Niujorką ir susirasti darbą.
-O ką dirbi jei ne paslaptis?
Jos klausimas išmušė mane iš vėžių. Markas mane pristatė kaip savo panele, negaliu imti ir išduoti jog dirbu pas jį aukle.

-Na šiuo metu padedu sesei jos pačios versle, kai turiu laisvo laiko prižiūriu Aretą, mes labai gerai sutariame. -kalbejau su šypsena.
Jai patiko mano atsakymas, šyptelėjo ir netrukus ėmė vaikščioti po virtuvę.
Arbatinukas netrukus ėmė cypti.
-Aš arbatos. - supratusi, jog tuoj klausiu klausimo, netrukus pati pirma atsakė.

Todėl nieko nelaukusi nusprendžiau paklausti ir Marko su tėčiu, ką gers.
Išėjusi iš virtuvės atsidūriau prie Marko kabineto iš kurio pro mažą durų tarpą girdėjau balsus. Priėjusi duris sustojau išgirdusi savo vardą.