Atskiri pasauliai TAISOMA

39 Skyrius

-Ką norėtum valgyti? - staiga paklausiau Areto.
Vaikas pasimetęs, persikreipusiu žvilgsniu žiūrėjo į mane ir nieko nesakė.
-Kas?- susiraukiau.
-Gemma neatėjo, todėl niekas nepadarys, lauksim jos, o tik po to eisim valgyti. - paaiškino berniukas.
-O kodėl patys negalim pasidaryti?- šyptelėjau.
- Moki gaminti? - vaiko akys sužibo.
-Galim pabandyti. - šyptelėjau jam.
-Gerai.-pilnas laimės, ėmė šokinėti aplink mane.
-Ką gaminsim?
-Blynus. Daug blynų!! - begiodamas aplink stalą ėmė džiūgauti.

Aretas buvo toks laimingas, kad staiga pagavau save mąstant, kai buvau dar visai maža ir tėtis pasakydamas, kad keps blynus, džiaugdavausi ne ką mažiau nei Aretas. Tuoj pat įjungiau muziką ir atsinešusi iš kambario vaikiška kėdutę, pastačiau prie virtuvinio stalo, kad Aretas galėtų pats dalyvauti blynų gaminimo procese. Sugalvojau gaminti savo tėčio firminius blynus su mėlynėmis. Kadangi šaldytuve buvo daugybę produktų, greitai viską susidėjusi ant stalo, įdaviau Aretui šaukštą ir indą kuriame darysime tešlą.

-Esi anksčiau ką nors gaminęs? - paklausiau.
Berniukas tik papurtė galvą.
-Kodėl? - nustebau.
-Tėtis daug dirba, todėl jis visai neturi laiko gaminti. - patraukė pečiais.
-Bet dabar esu aš, todėl mes gaminame ir manau ateityje taip pat gaminsime. - šyptelėjusi, netrukus jaučiau kaip esu apkabinta.

-Aš myliu tave ... - staiga išgirdau Areto balsą.
Nuleidusi akis žemiau, mačiau jo žibantį žvilgsnį į mane. Tas berniukas turėjo tiek daug gėrio savyje, tiek daug šilumos ir meilės. Jam trūko meilės, paprastų dalykų, trūko tėčio šalia, mamos... Apkabinau jį tvirčiau ir taip prabuvome apie geras dešimt minučių klausydamiesi muzikos. Nenorėjau jo užgauti ir nustoti mėgautis ta šiluma, bet išgirdau pilvo gurgesį ir abu ėmę juoktis, pradėjome gaminti. Aiškinau jam ką daryti ir kas po ko eina. Jam patiko visas blynų darymo procesas, jis dainavo ir paklusniai vykdydamas mano nurodymus, nekantravo paragauti jau iškeptų blynų.

-Dabar liko miltai. - tariau.
-Taip greitai? Aš noriu gaminti dar, noriu dar! - ėmęs šaukti pradėjo mosikuoti rankomis, kai staiga ant stalo krašto stovėjęs miltų maišas nukrito nuo stalo ir miltai pabirę ant grindų sukėlė dūmų efektą, kuris pasklido po visą virtuvę.
-As atsiprašau. - išsigandęs vaikas, tuoj pat užsidengė akis ir susigūžė.
Puoliau tvarkyti pabirusius miltus.
-Aš daugiau taip nedarysiu, aš netyčia... - išsigandęs teisinosi Aretas.
-Viskas gerai, čia tik miltai. - šyptelėjau.- Žiūrėk. - netrukus imerkiau pirštą į miltų krūvą ant žemės ir užtepiau jam ant nosies.

Aretas nedrąsiai patraukė pečiais ir plačią šypsena griebė miltų saują ir užbėrė ją man ant plaukų. Ėmusi sauja ir aš, užbėriau ir jam. Taip prasidėjo miltų karas. Netrukus virtuvė buvo padengta baltomis dulkėmis. Aretas juokėsi kartu su manimi, atrodė skaudėjo ne tik skruostai nuo juoko, bet ėmė durti ir pilvą. Buvo labai linksma.
-Dabar reiks viską sutvarkyti. - per juoką pasakiau.
-Vėliau! Dabar kepam blynus! Blynus! Blynus! - ėmė skanduoti.

Klausiau Areto nurodymų ir ištraukusi keptuvę panaudojau likusius miltus maiše ir tešla jau buvo baigta. Ėmiau kepti blynus . Berniukas dainavo ir atsitūpęs ant žemės pirštu paišė piešinius stumdydamas krūvą miltų.

-Kas čia nutiko?!-netrukus išgirdau nuostabos pilną vyrišką balsą.
-Kur Aretas? - pasigirdo ir moteris.
Staigiai atsisukau ir prie virtuvės įėjimo pamačiau stovinčius Marką ir Gemmą.
-Mes gaminam! - netrukus iš po stalo išlindęs Aretas nudžiugo suplojęs miltinėmis rankomis.

Marko POV

Stovėjau virtuvės tarpduryje ir mačiau ten prie vyryklės besisukiojančią Lorą bei miltais padengtą virtuvę. "Tikra vyrėja" - pagalvojau nusišypsodamas pats sau.
-Kur Aretas? - staiga tarus Gemmai grįžau į realybę.
Vaikas išlindo iš po stalo ir netrukus pribėgęs prie mūsų stipriai apkabino. Juodos, kostiuminės kelnes tapo nusėtos baltomis dėmėmis.
-Ką gaminate? - atsargiai paklausė Gemma, bandanti prieiti prie Loros.
-Blynus.
-Taip, blynus, kuriuos pats pagaminau!-džiaugėsi Aretas.

Nustebau, nes Aretas niekada anksčiau nėra gaminęs. Buvo nusispjauti į sujauktą virtuvę, nes Areto nuotaika ir šypsena, atpirko visa tai. Jis buvo begalo laimingas ir atsipalaidavęs, fone grojo muzika. Netrukus blynai buvo patiekti ant stalo.
-Valgysi? - netrukus išgirdau švelnų Loros balsą.
-Keletos neatsisakyčiau.

Buvau kiek išrankus ant maisto ir stengiausi sveikai maitintis, todėl blynų pusryčiams jau seniai nebuvau valgęs. Paragavęs kąsnį, jaučiau kaip blynas tirpsta burnoje.

-Dieviškas skonis. - negailėdamas komplimento, garsiai pasakiau.
-Negali būti, kad geresni už mano! - pasipiktinusi Gemma, pribėgo paragauti.
-Nepyk, bet nuo šiol blynus keps Lora.- nusijuokiau pažvelgdamas į Gemmą.
Moteris staigiai susiraukė ir piktų žvilgsniu įsistebeilijo į Lorą. Mergina sutrikusi žvelgė į mus, o Gemma viso labo juokavo. Norejo išgąsdinti Lorą. Gemma visada buvo gera, nesiekė lyderio pozicijos ir visas aukles ir svečius priimdavo, kaip savo vaikus, dziaugdavosi jų pasiekimais ir guosdavo dėl nukritimų. Ji priėjo ir apkabino Lorą. Stebėti iš šono buvo iš ties netikėta, Gemma niekada to nėra dariusi apart manęs.

-Ji kitokia. - staiga tarusi Gemma pagriebe dar vieną blyną.
-Taip. - įsiterpė Aretas. - Ji pati geriausia, dabar aš žinosiu kaip daryti blynus, norėčiau kepti ir pyragą su aguonomis arba kokosais, aš mėgstu kokosus...-Aretas nesustojo tauškėti.

Staiga nebegirdejau kas vyksta aplink. Mačiau tik Lorą ir jos pasimetusį žvilgsnį, kuris klaidžiojo visur po erdvę. Ji buvo neapsakomo grožio mergina ir tai, kaip ji elgėsį su Aretu mane džiugino. Jaučiausi saugus palikęs juos dviese. Jaučiuosi saugiausiai, kaip niekada anksčiau.

Loros POV

-Galim gal pasikalbėti? - staiga išgirdau Marko balsą. Sustingau ir susitikus su jo akimis, ilgai žiūrėjau. Jaučiau kaip skęstu jose, apėmė kažkoks magiškas jausmas, lyg būčiau sapne. Turėjau atsitraukti ir atsakyti.
-Taip, žinoma. - tariau.

Markas atsistojo ir ramiai nuėjo į savo kabinetą. Staigiai nusipurčiau miltus ir nusekiau jį.

Įėjus į kabinetą, radau jį sėdintį krėsle ir žiūrintį į žurnalą. Sustojau. Jis padėjo jį ant stalo ir atsistojęs nuo kėdės, nuėjo prie lango.
-Gal galėtum paaiškinti kas čia? - ramiai tarė.

Pagriebiau žurnalą ir trumpam sustingau. Mačiau jame save.  Atsiminiau tą dieną, kai sesers studijoje netikėtai buvau perrengta ir imta fotografuoti. Ten stovėjau aš ir tas nepažįstamas vaikinas su kuriuo teko pozuoti. Atverčiau keletą puslapių ir radau ten keturias nuotraukas iš fotosesijos, vienoje jų mes bučiavomes. Šalia nuotaikų buvo užrašas:
"Žymaus verslininko Marko Tatum'o vaiko auklė pasirodo esanti modelis"

______________________
Jei patiko, nepamirškite paspausti vote ⭐