Atskiri pasauliai TAISOMA

70 Skyrius

Žiūrėjau į save pro veidrodį ir tuo pat metu į mano kambarį įėjo Markas. Jis plačiai nusišypsojo ir priėjęs arčiau pabučiavo mane.
-Kas dien tu vis gražesnė, atsiskleidi vis kitomis spalvomis,-kalbėjo žiūrėdamas man į akis. - Atrodai nuostabiai. - dar ištaręs apsuko mane ratu.
Markas sunkiai atitraukė nuo manęs akis, kai tuoj pagriebęs už rankos nuėjo į Areto kambarį.

Aretas pamatęs mane užsiėmė už žandų ir išsižiojo.
-Atrodai kaip princesė. - plačiai nusišypsojo jis.
-Aretai...-net susigėdau ir priėjau prie jo apkabindama.
-Manau palikit man vaiką ir važiuokit dviese, ką jam ten tarp daugybės žmonių veikti? - įsiterpė Gemma.
-Taip, aš galiu pabūti su Gemma ir palaukti jūsų grįžtant. - pritarė ir vaikas.
-Tikrai nebus sunku? - Markas klausė Gemmos.
-Tikrai ne.

Markas pamąstė ir sutikęs palikti vaiką namie, kartu su manimi išėjo iš namų . Mus vežė vairuotojas, todėl nieko nesirūpindami netrukus jau buvome vietoje. Aplink būriavosi daugybę žurnalistų, kai įsukę į tarp pastatų paliktą tarpą atsidūrėme prabangioje vietoje. Ten taip pat buvo keletas žurnalistų, kurie fotografavo kitus žmones. Markas stipriai sugriebdamas man už rankos, dar pažvelgė man į akis ir išlipo iš mašinos. Pasekiau juo ir tuoj pat prie mūsų prisistatė keletas žurnalistų.
-Kas ši mergina? Kodėl anksčiau jos nesame matę? Kas ji tokia? - užpuolė klausimais žmonės su fotoaparatais.
-Ji gražiausia pasaulyje mergina, kuri priklauso man. - Markas tvirtai ištarė ir pasididžiuodamas pabučiavo mane. Žurnalistai ėmė toliau klausinėti, bet ignoruodami juos, tuoj pat pasišalinome iš vietos.

Įlipome į liftą ir kilome į 24 aukštą.
Mus pasitiko moteris ir nuvedusi prie vieno iš staliukų, paliko.
-Čia nuostabu. - apsižvalgydama tariau.
Pro langą matėsi vaizdas į Niujorko panoramą. Negalėjau nustoti žiūrėti ir grožėtis. Saulė buvo bepradedanti leistis, todėl dangus buvo įvairiausių spalvų. Čia buvo labai jauku ir gražu. Erdvė buvo prabangi, joje tvyrojo šurmulys ir daug pokalbių, grojo rami muzika, kai tuoj priėjęs vyras pakvietė į šios vietos pristatymą.
-Eime, jis papasakos plačiau apie šią vietą, po to eisime ragauti įvairiausių patiekalų. - man paaiškinęs Markas tuoj nusivedė.

Sekėme vyrui iš už nugaros, jis mus nusivedė į lauko balkoną iš kurio jauteisi toks mažas. Niujorkas man pasirodė visai kitoks nei kažkada mačiau anksčiau.

-Hudson Yards yra naujausias ir madingiausias Niujorko rajonas, todėl žinoma, turėtų turėti ir prabangų restoraną ant stogo. Ir dėka restorano "Electric lemon" mes jį turime.
Restoranas įsikūręs penkių žvaigždučių viešbučio ,,Equinox" 24 aukšte, ši vieta yra tikrai įspūdinga ne vienu būdu. Elegantišką ir platų valgomąjį su langais nuo grindų iki lubų papildo 8000 kvadratinių pėdų sodas ant stogo, kuriame yra monumentali Jaume Plensa skulptūra, ugnies duobės ir vandens elementai. Ir aišku kaip gi be fantastiškų vaizdų į Hadsono upę ir Niujorko panoramą. -kalbėjo vyras vaikščiodamas po sodą esantį dangoraižio balkone. -
„Electric Lemon" tiekia šviežius ir sezoninius amerikietiškus patiekalus, taip pat restorano virtuvė siekia pateikti šviežų, šiuolaikišką maistą, o virtuvės šefai parinkti tie, kuriems skonis yra svarbiausia. Maisto meniu yra įvairus, visų tipų žmonėms, todėl manau kiekvienas čia atėjęs ras ką užsisakyti ir tuo pasimėgaus, taip pat savaitgaliais šiltu oro metu galima mėgautis pusryčiais, pietais ar vakariene ant stogo.

Ilgai vaikščiojome po restorano patalpas ir klausėme to pačio pono, kai susėdę prie stalo buvome vaišinami įvairių patiekalų. Viskas iš ties buvo nepakartojamo skonio, atrodė tirpsta burnoje.

Tačiau viskas turi ir ne tokią gerą pusę. Markas netrukus paliko mane ir išėjo į atskirą patalpą, kurioje turėjo susitikti su varžovais, kurie taip pat kaip ir Markas atvyko čia, kad nupirktų šį restoraną. Vaikščiojau aplink ir nenustojau visko fotografuoti, nusiunčiau nuotraukų tėčiui ir jam paskambinus, šiek tiek pasišnekėjome. Netrukus Markas grįžo ir iš jo džiaugsmo supratau, jog jam pasisekė ir šis restoranas priklauso jam. Atspėjau, taip ir buvo, pasveikinau jį apkabindama. Po to važiavome į kitą vietą, kurioje vyko atskiras susitikimas su verslo partneriais. Nesigilinau į detales, kaip Markas sakė man tiesiog reikia būti graži ir dėl nieko nesijaudinti.

Vaikščiojau po didžiulę pokylio salę ir visiems šypsojausi. Markas ėjo šalia manęs laikydamas mano ranką ir su visais bendravo.

-Aš noriu į tualetą, tuoj grįšiu. -pasilenkusi tariau Markui į ausį.
-Palydėti? - dar pasiteiravo.
Papurčiau galvą ir išėjau. Tvarkiausi plaukus ir makiažą, kai staiga išgirdau sprogimo garsą salėje ir pajaučiau dūmų kvapą bei dūmus  sklindančius pro durų apačią. Apsižvalgiau aplink ir supratusi, jog turiu dingti iš čia, atsidūriau dar didesnėje panikoje.

Salė skendėjo dūmuose, o žmonės užsidengę burnas bėgo lauk iš patalpų. Kūnas lyg sustingęs stovėjo, o akys minioje bandė surasti Marką. Žvalgiausi į šalis, kai kažkur toliau koridoriaus gale mačiau du vyrus su dujokaukėmis. Jie buvo raumeningi, apsimovę juodus sportinius kostiumus, vienas turėjo žilą barzda išlendančią iš kaukės, o kitas ryškią tatuiruotę su žalčiu ant rankos.

Gerklę perštėjo, o akis ėmė graužti, vis žvalgiausi bandydama surasti Marką, kai jausdama galvos svaigimą, tie vyrai artėjo link manęs, o aš bandžiau pabėgti nuo jų. Staiga pasukau galvą į kitą pusę ir pamačiau link savęs atbėgantį Marką. Viskas vyko labai greitai, galva vis labiau ir labiau svaigo, ėmiau kosėti ir sunkiai valdžiau kojas, todėl Markas pakėlė mane ir išnešė lauk.

Vis galvojau apie tuos vyrus, nesupratau, tai iliuzija ar tai tikra.
-Tu matei tuos du vyrus? - klausiau Marko.
-Kokius vyrus? Apie ką tu? - nešdamas mane nervingai klausė.
Tikriausiai man vaidenasi. Markas pribėgo mašiną su vairuotoju ir įsodinęs mane, liepė jam išvežti mus iš čia. Markas vis skambino kažkam ir pyko, jog neužtikrino svečių saugumo ir gilinosi kodėl tai įvyko, kas įvyko ir ar yra nukentėjusių.

Vis dar jaučiau galvos skausmą, todėl galvojau tik apie lovą. Grįžus namo nieko nelaukiau kaip tik įėjusi į namus, nuėjau į savo kambarį. Kritau į lovą ir net neįstengiau nusirengti. Tiek daug klausimų kilo galvoje, nesupratau kodėl tai įvyko, kas kaltas, kas bus ir... Tiesiog visko per daug. Manau man reikia pailsėti.
-Ar viskas gerai? Kaip jautiesi? - tyliai į kambarį įėjęs Markas išgąsdino mane savo balsu.
-Dar sukasi galva ir tie vyrai kurie ėjo link manęs. Negaliu pamiršti..
-Kai pamačiau tave, aplink nieko nebuvo, tu buvai viena tarp daugybės dūmų, gal tai buvo paprasčiausi svečiai?
-Ne.. Jie dėvėjo dujokaukes, lyg būtų žinoję kas čia įvyks ir iš anksto viską pasiruošę.
-Kaip jie atrodė? - gilinosi Markas.
-Vėliau viską papasakosiu, dabar padėk man nusirengti... - suinkščiau ir atsisėdusi lovoje leidau jam daryti su manimi ką tik panorėjus. Niekas nebebuvo svarbu.