Atskiri pasauliai TAISOMA

24 Skyrius

-Laukiesi?!
-Nežinau... Nežinau! - isteriškai sušuko paliesdama pilvą.
-Kodėl taip sprendi, kad laukiesi?
-Vėluoja menstruacijos, o to niekada nebuvo... O ir keista nuotaikų kaita, viena akimirka verkiu, o kita kaltinu visus pasitaikiusius akiratyje... Net būdama klube gėriau tik nealkoholinius kokteilius ir bandžiau save apgauti ir atsipalaiduoti... -pasakojo sunerimusi.
-Nemanai, kad tai paprasčiausias stresas ir nuovargis ? - bandžiau nuraminti ją.
Sesuo susimąstė, o jos krūtinė ėmė kilnotis vis mažiau ir mažiau.

-Tikiuosi tu teisi...
-Norėjau pasiieškoti darbo ir...
-Darbo? - nutraukusi mane, nustebo.
-Taip... Turiu iš kažko gyventi.
-Gi gyveni pas mane, kambarys tavo ir niekas už jį neprašo mokėti.
-Maistas, erdvė, visą tai ne mano... Be to noriu mokytis, todėl dirbti vis tiek reikia, kad susimokėčiau už mokslus .
-Gerai, nesiginčysiu. Einu daryti pusryčius, susiruošk važiuosim iki gydytojo ir turėsi papasakoti, kur buvai vakar naktį. - Viktorijai šyptelėjus, likau sutrikusi. Ji girdėjo, kaip išėjau..

Pagriebiau žurnalų krūvą ir ėmusi juos vartyti, galvojau apie Viktorijos nėštumą. Ar tai tikrai gali būti? Pastebėjau, kad ji keista, bet ar tikrai dėl to? Netrukus radau daugybę skelbimų, bet tik keletą priimtinų man, nes daugelis buvo toli arba su patirtimi ir išsilavinimu.

-Taip? - greitai leptelėjo kažkokia mergina telefone .
-Sveiki. Aš dėl darbo.
-Nu? Ką dėl jo? - kalbėjo labai nekultūringai.
-Dar galima...
-Patirties turi? - nutraukė mane.
-Ne, bet buvo parašyta, kad apmokys ir...
-Nesvarbu, kas parašyta.-buvau nutraukta ir vėl. - Turi patirties ar ne?
-Ne.
-Tai ko skambini? - piktai leptelėjo.
-Nes noriu susirasti darbą... Greitai mokausi.
-Tai ir ieškokis jo toliau. Nerasi jo be patirties, turbūt ir atrodai, kaip eilinė kekšė. Nesugebi stoti į aukštąją ir gauti profesijos?- piktai dėstė su pašaipa .
-Ačiū, viso gero. - neiškentusi, padėjau ragelį.

Darbas restorane šalia sesers namų, liko išbrauktas. Tokio šlykštaus bendravimo dar nesu patyrusi. Likau sužlugdyta ir baisiai pažeminta,bet negalėjau pasiduoti. Skambinau vienur ir kitur, kai daug kas, net nekėlė ragelio arba naujas darbuotojas jau buvo rastas. Viltis geso ir jaučiausi dar labiau pažeminta po praeito skambučio... Bet staiga, kažkas atsiliepė.

-Klausau? - atsiliepė moteris.
-Sveiki. Čia dėl auklės darbo...-pasimečiau ieškodama skelbimo su šiuo numeriu viename iš žurnalo puslapių.
-Taip, klausau.
-Radau skelbimą, kad ieškot auklės vaikui, kiek vaikui metų? - pasikartojau, užduodama papildomą klausimą.
-Penkeri. Berniuką reiktų prižiūrėti visą parą, atlyginimas didelis, duosime kambarį, apgyvendinsime. Patirties turi? - maloniai klausė, iš balso gal keturiasdešimties metų moteris.
-Greitai mokausi. - tuoj leptelėjau.
-Puiku, bet turiu nuvilti, kad norinčių yra labai daug, todėl negaliu dabar nieko pažadėti.
-Na suprantu, jei ne, tai ne...
-Bet... Yra vienas bet, kad sužavėjai savo pirmu klausimu,kuris nebuvo susijęs su pinigais ar laiku praleistu su vaiku.
Nusišypsojau.
-Tikrai nesi anksčiau prižiūrėjusi vaikų?
-Teko keletą kartų prižiūrėti pusbrolius, bet manau natūralu, kad jei myli vaikus ir nemokėdamas moki rūpintis ir suteikti šilumą .
-O vairuotojo pažymėjimas yra?
-Taip. 
-Puiku! Pagalvosim, perskambinsiu ar parašysiu žinutę jeigu viskas bus tvarkoje, ačiū už skambutį. - maloniai  tarė.
-Nėra, už ką.
-Atsiųskite į šį mobilųjį savo duomenis, vardą pavardę, amžių ir trumpą aprašymą.
-Gerai.
-Viso. - jai tarus, padėjo ragelį.

Staigiai žurnalus sumečiau į krūvą, greitai atlikau ko buvo prašoma ir visa drebėdama iš laimės, nubėgau į pirmą aukštą ir viską papasakojau sesei.
-Nesidžiauk per daug, net nežinai ar perskambins.

Jai tarus rimtai susimąsčiau. Palauksiu iki vakaro ir toliau ieškosiu darbo. Iš tiesų neverta tikėtis per daug, bet pripažinsiu būčiau labai laiminga gavusi tą darbą, moteris pasirodė tokia maloni ir kultūringa... Pavalgiusios pusryčius, susiruošėme ir išvažiavome iš namų.

Vairavo sesuo, todėl jaučiausi drąsiau nei prie bet kurio vaikino, pasakojau apie vakarykštį vakarą su Henku, kai Viktorijai visą tai atrodė normalu. Ji daug nekomentavo, bet leptelėjus apie mamą, ji pasikeitė.

-Aną dien skambino mama.
-Ką sakė? - susiraukė.
-Pyko, kad nesumokėjau mokesčių... - tarusi nusukau akis bandydama išvengti sesers žvilgsnio.
-Nelinkiu jai blogo. Bet gerai padarei ir nebandyk duoti jai nė cento. Tegul pagaliau pati užsidirba..
-Bet...
-Nėra jokių bet. Pati kalta , kad tavimi naudojosi visą gyvenimą, o dabar suprato ką prarado... - jai tarus, mašinoje įsivyravo tyla.

Sustojome prikimštoje aikštelėje ir išlipus iš mašinos, patraukėme link pačio pastato. Sesuo jaudinosi ir jautėsi nepatogiai, bei žinia apie mamos skambutį, nebuvo pati geriausia mintis jai pasakyti. Išsiblaškę judesiai, nerišli kalba ir eisena šokinėjanti iš vienos vietos į kitą tik parodė jos susierzinimo ir baimės lygį.

Įėjusios į pastatą, mus pasitiko dvi jaunos merginos. Užregistravo ir nuvedė prie reikiamo kabineto.
Iš pradžių Viktorijai darė kraujo ir kitus papildomus tyrimus, o ekoskopiją paliko atsarginiam atvejui.
-Nebeisi į ekoskopiją? - pamačiusi jos žingsnių kryptį link išėjimo, klausiau.
-Nenoriu... Nusipirksiu testą, ir su juo pirma išsiaiškinsiu, nes ekoskopija čia labai brangiai kainuoja.
-Bet rezultatai aiškūs nebus su nėštumo testu... Todėl gal geriau į ekoskopiją, kad ir kokia kaina kainuoja?
-Nueisiu, kai ateis kraujo rezultatai...-bandydama išsisukti, išėjo lauk iš pastato.

Lauke švietė saulė, bet pūtė žvarbus vėjas, kai užėjusios į netoliese esančią vaistinę, sustojome eilėje, kurią sudarė penki žmonės. Vaistinė buvo naujos statybos, baltos lentynos, spintelės, baltų plytelių grindinys ir rausvos sienos. Langai siekė žemę, todėl erdvė buvo šviesi, o praeinantys žmonės už lango, lengvai galėjo nu žvelgti tave. Erdvės kampe tūnojo juoda sofa, prie jos staliukas, ant kurio žurnalai. Taip užsistebėjau, kad net nepajutau, jog priėjusios prie kasos nusipirkome nėštumo testą, o už manęs jau stovėjo būrys suirzusių senučių.

Sėdome į mašiną ir važiavome man nežinomais keliais, kai sustoję prie šviesoforo, suskambo mano mobilusis. Net krūptelėjau, bet kažko rankos nekilo atsiliepti.
-Tau skambina. Negirdi? - pasigirdo sesers klausimas.

Paskatinta, pagriebiau telefoną ir su apmirusiais pirštais bandžiau atsiliepti.

-Klausau?
-Tikiuosi galite kalbėti?
-Galiu.
-Tai jūs, kur ryte skambinote dėl auklės darbo, taip? - pasigirdo pasimetęs moters balsas.
-Taip, aš.
-Atsiųsiu jums adresą, atvažiuokite penktą vakare. Punktualumas labai svarbus, prisiminkite tai.
-Gerai, būsiu, ačiū.
-Ne man dėkokite, aš nieko nesprendžiu, iki pasimatymo.
-Viso.

Sugniaužiau telefoną rankoje ir atsisukusi į seserį, išspaudžiau šypseną.
-Pakvietė į darbo pokalbį. Sakė atsiųs  adresą. - ant žodžių, gavau žinutę.
-Parodyk.
Atidariusi žinutę, mobilųjį atsukau į sesers pusę.
-Prabangus rajonas. - susiraukė, kai užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti. - Dabar važiuokime iki namų, o vėliau nuvešiu tave, nes ne tiek ir daug liko.
-Gerai, ačiū.

-Ne visiems taip pasiseka. Niujorke nėra sunku rasti darbą, bet taip greitai ir dar viskas taip keista... Prabangus rajonas...
-Sakė didelis atlyginimas.
-Kiek?
-Nesidomėjau. - mano atsakymas sutrikdė seserį.
-Kas dar? - ji pridūrė.
-Kultūringa moteris. - patraukiau pačiais. Sesuo prunkštelėjo.
-Sakei apgyvendins tave?
-Na bent taip sakė. - susimąsčiau.
-Įdomu. Nekantrauju sužinoti daugiau detalių.-mąstė sesuo.

_________________________
Jei patiko, vote ⭐