Atskiri pasauliai TAISOMA

42 Skyrius

Sustingusi klausiausi apie ką kalba žmonės man visai netoli už sienos ir paaiškėjus, kad tai virtuvės šeimininkės namo viduje, nurimau. Staigiai patraukiau į kiemo gilumą ir priėjusi prie pirmų pasitaikiusių durų, bandžiau įeiti į namo vidų, bet jos buvo užrakintos. Širdis ėmė dar labiau plati. 'Kas dabar?'-tyliai sau  pagalvojau. Apsižvalgiau ir netoliese prie virtuvės patalpų pamačiau pravirą langą, kurį neseniai atidarė namo viduje esantis žmogus.

Puikiai girdėjau moterų diskusijas ir pašnekesius, kai jiems nutolus, nieko negalvodama įlipau pro langą ir pasislepiau už pirmos man matomos skintos. Kuo ilgiau delsiau, tuo baisiau darėsi, todėl staigiai pro pirmas matomas duris išsmukau lauk iš virtuvės ir atsidūriau ragais puoštame koridoriuje. Jis buvo begalo ilgas, o durų virš kurių puikavosi didingi ragai, čia buvo begale.

Įdėmiai klausiausi garsų ir paskubomis ieškojau to ypatingojo kabineto, kai išgirdusi artėjančius balsus pasislėpiau už nedidelio staliuko. Atsitūpiau ir meldžiausi, kad tie žmonės kurių balsus girdžiu ne praeitų oro mane. Jie taip greitai artėjo, o kuo arčiau, mano širdis atrodė tuoj iššoks iš krūtinės. Supratau, kad tai Markas su ta pačia moterimi. Jie artėjo link manęs, kai staiga suskambo kažkieno mobilusis ir jų balsai nutilo. Nedrąsiai atsistojau ir patraukiau jų link, kai pastebėjusi akivaizdžiai didesnius ragus virš vienų iš durų, supratau, kad tai tas kabinetas, kurio man reikia. Nieko nelaukiau ir įsmukusi į jį ėmiau kuistis po stalčius ieškodama juodos papkės, kai staiga pajaučiau kažkieno žvilgsnį į mane. Pakėliau akis ir ant  šalia esančios gan aukštos spintos, pastebėjau piktą, juodą katiną. Jis piktai stebėjo mane, kai pasiruošęs šokti link manęs, kartu šokdamas numetė šalia ant spintelės stovėjusią stiklinę vazą. Šukės pabiro po visą grindinį, taip sukeldamos milžinišką garsą. Staigiai uždariau stalčių ir pasislėpusi po pilkomis, žemę siekiančiomis užuolaidomis, sustingau.

Marko POV

-Tau tikrai nėra ko nerimauti. Visi dokumentai sutvarkyti, viskas pasirašyta, liko rytoj sudalyvauti renginyje ir paskelbti apie naujojo dangoraižio atidarymą. Manau mūsų sukurtas verslas šoks labai aukštai jau per pirmas keletą dienų.
-Na būtų tikrai apmaudu jei nepavyktų...-isiterpiau į Izolinos kalbą.
-Esu įsitikinusi, kad devyniasdešimt devyni procentai viskas pavyks taip, kaip planavome. - patenkinta tarė.
-O likęs vienas procentas?
-Tai rizika, kad...
Staiga Izolinos kalbą nutraukė milžiniškas dužis iš jos kabineto. Širdis ėmė plakti nežmonišku greičiu, atrodo girdėjau kiekvieną jos dūži taip, jog visas kambarys skambėjo nuo širdies plakimo. Ką Lora pridirbo... Izolina pasimetusi nubėgo link savo kabineto ir plačiai pravėrusi duris pamatė dužusią sunkią, krištolinę vazą.
-Kas čia dabar?! - sutrikusi tarė moteris ir ėmė vaikščioti po kabinetą.- Nuo kada vazos dūžta šiaip sau iš niekur nieko? - jai buvo labai įtartina, todėl įsistebeilijo į mane.
Ji rimta, suraukusi nosį priėjo prie manęs, kai staiga iš po stalo išlindęs juodas katinas ėmė miaukti.
-Ak! Tai Princas! - sušuko ji, pamačiusi juodą, pikto veido katiną.
Atrodė širdis nurimo ir aš galėjau atsikvėpti. Įdomu kur Lora. Ne jau ji dar nepasiekė kabineto? Kur ji? Patikrinau telefoną, bet jame nieko neradau.
-Blogas katinas. Pažiūrėk ką pridirbai!-pakėlusi į rankas katiną ėmė barti.
Netrukus ji pašaukė namų šeiminkę, kad sutvarkytų čia esamą netvarką, o pati nusivedė mane į svetainę.

Loros POV

Turbūt tai buvo baisiausia mano gyvenimo akimirka. Girdėjau, jog pašaukė tarnaitę, visą tai sutvarkyti, todėl nieko nelaukusi peržiūrėjau dokumentus esančius ant stalo ir radusi keletą juodų papkių nežinojau kaip viską patikrinti. Ten buvo daugybę dokumentų su įvairiomis pavardėmis ir parašais, įvairūs skaičiai, sutartys, kai atidariusi vieną jų, radau Marko Tatum'o sutartį.

Apsidžiaugiau ir išėmusi reikiamus lapus iš papkės ten sugrūdau kitus palaidus lapus ir užrišusi papkę gražiai padėjau ant stalo. Netrukus į kabinetą įėjusi tarnaitė vos manęs nepastebėjo. Spėjau atsitūpti. Ji šlavė šukes labai lėtai, o aš jaučiau kaip ima tirpti kojos. Buvo sunku tupėti čia po stalu be galimybės pajudėti, kai jai trumpam išėjus nežinojau ką daryti toliau. Apsižvalgiau ir nusprendusi lipti pro langą, nepastebėjau, kad kabinetas buvo šiek tiek aukščiau, todėl šokdama susižeidžiau koją ir pajutusi didelį skausmą prisispaudžiau prie sienos.

-Amžinai kažkas palieka pravirus langus, po to skundžiasi, kaip yra šalta. - išgirdusi sakomus žodžius, pajutau kaip langas pro kurį katik iššokau yra uždaromas.

Apsižvalgiau ir supratusi, kad nežinau kur esu, bandžiau eiti, bet koją maudė ir gėlė. Atrodė pilnai negaliu jos priminti, todėl škubuodama, bandžiau kuo greičiau rasti kelią iš kiemo.