Atskiri pasauliai TAISOMA

86 Skyrius

Nespėjusi atsitokėti pajutau šalia savęs  karštą, raumeningą kūną. Dailiai parimęs jis žvelgė tiesiai man į akis, jau nebe taip karingai nusiteikęs, bet vis dar velniškai žavus ir provokuojantis. Tuo tarpu jo minkšti pirštų galiukai nekaltai bėgiojo mano apatinių krašteliais. Negalėjau patikėti, kad šitaip kaistu nuo jo.

Kai mano dažnėjantis kvėpavimas išdavė, kad man labai gera, jis sustiprino pajėgas. Tvirtos rankos nusileido ant mano įsielektrinusios odos, o putlios lūpos, lyg netyčia, vis lietė ausis, kai jis žemu balsu kuždėjo man ne kuklius komplimentus. Sunku atsispirti, kai vienu metu glosto ir kūną, ir savimeilę, bandžiau parodyti, jog jo veiksmai ir žodžiai visai manęs neveikia. Deja, kūnas reagavo savaime ir net nukaitau iš gėdos, kai staiga, lyg netyčiom, atsidūręs mano kelnaitėse rado mane gerokai sudrėkusią.

Jo tai nė kiek netrikdė, priešingai – žinojo, kad eina teisinga kryptimi ir šią akimirką tai buvo „žemyn“, nes būtent ten nukeliavo mano kelnaitės, o netrukus ir liemenėlė. Iš pradžių dar bandžiau prisidengti rankomis ir antklodės kampu, bet priešintis buvo beprasmiška. Greitai mano rankas pakeitė jo lūpos. Bučiavo visur ir mano užsispyrimas priešintis ilgainiui visiškai išblėso. Dabar tiesiog plūduriavau įvairių pojūčių jūroje. Mane taip užliūliavo jo glamonės, kad nepastebėjau, kada įsitaisė man tarp kojų. Čia vėl naudojo tą pačią taktiką: nekalti prisilietimai, daugybė švelnių bučinių, keli žaismingi krimstelėjimai... Ir štai jo lūpos nusileido ant mano lūpyčių. Nustėrau iš netikėtumo, kažkur manyje dar buvo likę gėdos ir pasipriešinimo, bet mano nepritarimas buvo numalšintas vos keliais energingais lyžtelėjimais.

Neabejoju, kad būtent mano garsėjančios dejonės, sprūstančios iš prikastų lūpų, kaitino jį, kai netrukus malonumo bangai užplūdus mano kūną, smarkiai suspaudžiau antklodę į kumštį ir jaučiau kaip kūnas ima virpėti, o pati nebežinau kur dėtis.

Kai galiausiai atgavau kvapą ir pramerkiau akis, pamačiau tą begėdį šelmiškai besišypsantį. Nevalingai šyptelėjau ir aš. Akivaizdu, kad pastebėjęs mano bejėgiškumą jis nestabdė. Prisiglaudė dar arčiau, o aš atsukau jam nugarą ir mėgavausi tokiu jausmingu sąlyčiu.  

Kai jis galiausiai liovėsi, gulėjau visai be jėgų, bet jo entuziazmas neblėso. Švelniai nurodė įsitaisyti man ant pilvo, o aš džiaugiausi tokia poilsiui tinkama poza. Tačiau miegoti jis man neleido - buvau išbučiuota nuo galvos iki kojų taip, kaip dar niekada ir ten, kur net nesitikėčiau. Malonumas maišėsi su nuovargiu ir kvietė mane į fantastiškų sapnų karalystę. Aš ir nesipriešinau...

Pabudau jausdama neįtikėtiną džiaugsmą ir tik apsivertusi minkštuose pataluose supratau, kad tai buvo ne sapnas – tas fantastiškas vyras gulėjo šalia ir saldžiai miegojo.

Stebėjau jo veido linkius ir atklojusi patalus nužvelgiau jo puikiai ištreniruotą kūną. Švelniais pirštų judesiais perbraukiau per jo krūtinę, jis šiek tiek sujudėjo ir staigiai sugriebęs mano gležną kūną, pritraukė prie savęs. Gulėjau ant jo peties ir užuodžiau jo kūno kvapą, kuris mane vedė iš proto. Jis natūraliai kvepėjo labai skaniai, bet kur pažinčiau jį iš jo kvapo. Nosyte patryniau jam į skruostą, o jis plačiai nusišypsojęs, parodė savo duobutes skruostuose.

-Tavo duobutes labai seksualios. - tyliai ištariau jam į ausį.
Markas dar labiau šypsojosi ir atsisukęs suglaudė mūsų lūpas.

Teko keltis ir nutraukti šį nuostabų pasigulėjimą ryte. Užmigome gan anksti, todėl atsikėlę aštuntą ryto, jautėmės pailsėję ir išsimiegoję. Ėjau ruoštis, o Markas visą rytą nenustojo žiūrėjęs į mane ir prieidamas vis pabučiuodavo. Tokios meilės iš jo niekada nebuvau jaustusi ir tos akys, tas žvilgsnis jis visai kitoks. Jis žiūri į mane ir atrodo mato viską ko jam reikia.

-Tau skambina Ročelė. - žvilgtelėjęs į mano mobilųjį ištarė Markas.
Jis padavė man telefoną ir nuėjo dėtis daiktų.

-Taip klausau?
-Labas rytas. - linksmas Ročelės balsas pasigirdo kitoje ragelio pusėje.
-Labas ir tau. - šyptelėjau. Buvau laiminga, kad jos nuotaika jau pasitaisė.
-Neturiu ką rengtis, viskas taip nusidevėję ir...
-Važiuojam į prekybos centrą! - nutraukusi ją tariau. Iš tiesų jau buvau pasiilgusi pabūti su Ročele dviese.
-Ten viskas labai brangu, mes net nevažiuodavom į centro pusę, nes viskas ten neįperkama. - girdėjau jos balse liūdesį.
-Tie laikai jau baigėsi, manau Markas nieko prieš jei pasiimsiu mašiną ir nusivešiu savo draugę nusipirkti mergaitiskų dalykėlių. - kalbėjau Ročelei, bet stebėjau Marko reakciją.

Jis pagriebė nuo spintelės mašinos raktelius ir įdavė juos man. Vaikinas atsirėmė į spintelę ir liko stovėti žiūrėdamas į mane.
-Manau jis sutiko. - greitai ištariau draugei laikydama rankoje mašinos raktelius. Girdėdama jos laimės krykštavimą pati ėmiau džiaugtis ir pakilusi nuo lovos užpuoliau Marką su bučiniais.
Jaučiau koks jis pasimetęs.
-Greitai busiu, būk pasiruošusi!- džiugiai tariau ir kai buvau tikra jog Ročelė tai girdėjo, padėjau ragelį.

Pasilenkiau prie lagamino ir panirau į rūbų paiešką. Norėjau kažko patogaus ir lengvo, todėl radusi kreminės spalvos sportinį kostiumėlį, tuoj pat jį apsirengiau. Jaučiau kaip jis stipriai prigludo prie mano kūno. Markas vis dar stebėjo mane.
-Pasitikiu tavimi labiau nei pats savimi. - šyptelėjo jis prieidamas prie manęs.
-Kiekvienas turim tą vieną šansą. - šyptelėjau jam ir prieš nueidama pabučiavau į lūpas.

Manau, kad klysti galima vieną kartą, bet po to suklydimo net atleidus,  niekada nebebus taip kaip buvo. Jaučiuosi rami žinodama, kad Markas manimi pasitiki ir leidžia daryti tai ką noriu ir niekaip nevaržo mano pasirinkimų, nei aprangos prasme, nei veiklos.
-Kol busi išvykusi susitvarkysiu kelis verslo reikalus ir po truputį judesim link oro uosto, šį vakarą šeštai valandai esu užsakęs skrydį. - prieš man išeinant Markas pasakė savo planus.

Linktelėjau jam ir paskutinį kartą pabučiavusi apsivilkau paltą, plaukus palikau laisvai kristi ant pečių.

Išėjusi iš kambario susitikau su tėčiu ir Marta, jie pusryčiavo, kai paaiškinusi kur važiuoju, susitarėme susitikti po poros valandų.

Apsimoviau kedukus ir pagriebusi baltą rankinę, išėjau iš namų.
Sėdau į mašiną ir įsijungusi mėgiamų dainų "playlist'ą" bei parašiusi draugei, jog išeitų, pajudejau link Ročelės namų.

Ji vilkėjo melsvus džinsus, juodą, bambos nedengiantį golfą ir kreminę liemenę. Plaukus buvo susisukusi į kuodą.

Jai įlipus į mašiną, susibučiavome ir patraukėme link prekybos centro.
-Mes būtume apsipirkusios ir Niujorke, bet labai norėjau susitikti su tavimi, todėl pasiūliau apsipirkti, juk žinau kaip tu tai mėgsti.
Ročelė prisiglaudė prie manęs ir atsisukusi ilgai žiūrėjo.
-Dabar viskas pasikeis.-jai ištarus, abi susimąstėme.

-Norėčiau nusidažyti plaukus šviesiai, atsikratyti tos raudonos spalvos plaukuose ir nusipirkti gražią suknelę, batelių, švarkelių, norėčiau nežiūrėti į kainas ir pirkti viską kas gražu. - ji pasakojo ir juokėsi.

Susimąsčiau, kad būtent dabar galiu daryti būtent taip, bet tai labai laikina laimė, nes kai tai gali sau leisti, imi vis mažiau ir mažiau vertinti tai kas brangu, atrodo nenorom pamiršti kaip tai būdavo sunkiai pasiekiama.