Atskiri pasauliai TAISOMA

78 Skyrius

Tėtis dar nemiegojo, tyliai su Marku nusirengėme, o tėtis staigiai pamatęs bus, užsimovė kelnes ir priėjo prie mūsų. Jis įdėmiai žvelgė į Marką ir nei kiek nesijaudino. Tėtis buvo kažkoks labai rimtas ir susirūpinęs. Stovėjo prieš mus ir sukryžiavęs rankas ties krūtine nužiūrinėjo Marką.
-Aš Markas. - tvirtai taręs ištiesė ranką link tėčio.

Tėtis piktai pažvelgė į jo ranką, į akis, vėl į ranką. Jo akys vis klaidžiojo iš vienos vietos į kitą, Markas tvirtai laikė ranką ištiesęs tėčiui ir žiūrėdamas jam į akis laukė, kol šis paims ranką pasisveikinti. Markas atrodė nei kiek nepasimetęs ir visiškai ramus, jis jautėsi pasitikintis savimi ir tuo ką daro. Vyras įsižiūrėjo jam į akis ir energingai paspaudė Marko ranką. Širdyje pasidarė kiek ramiau. Markas buvo tėčio ūgio, todėl netrukus tėtis jį patempė ir pritraukė arčiau savęs.
-Sveikas atvykęs į mūsų kuklią šeimą! - pasveikino Marką apkabindamas.

Išspaudžiau šypseną.
-Kaip kelionė?
-Viskas sklandžiai. - Markas nedaugžodžiavo ir greitai atsakė tėčiui.
-Su kuo čia atvykai?
-Lėktuvu.
-Taip greitai?
-Taip, atskridau nuosavu lėktuvų, o kažkas ne taip? - Markas pasimetė.
-Iš kur gavai jam pinigų? - tėtis toliau tardė.
Erdvėje ėmiau jausti įtampą, o dar galvojau, jog apkabinimas reiškia gerą ženklą.
-Na žmonės dirba ir užsidirba tam.
-Aš irgi daug dirbu, bet lėktuvo dar neturiu kaip matai. - susiraukė tėtis apsižvalgydamas aplink mažame namuke.
-Gal užteks?! - įsiterpiau.- Jūs ką tik susitikote, o jau tardai jį! - pykau ant tėčio.

Markas staigiai atsuko mane į savo pusę ir švelniai delnus priglaudė prie žandų.
-Atvėsk. - ramiai tarė žiūrėdamas man į akis. - Jei jam bus ramiau, aš viską paaiškinsiu ir atvirai atsakysiu. - šyptelėjo jis ir švelniai trumpam suglaudė mūsų lūpas.
Tėtis dar labiau suirzo ir užėjo už baro kuris buvo virtuvėje, netoli lauko durų.

-Mano senelis anksčiau turėjo daug žemių, pastatų, miškų ir prieš mirtį visus juos paliko savo vaikams, deja tėtį turėjau ne kokį, todėl nieko iš jo negavau, bet kai dar buvo gyvas dėdė, jo brolis, jis man ir mano broliui davė dalį savo paveldėto turto iš kurio mes ėmėm nuomoti patalpas, kurti ten agentūras, verslus, po to parduoti jas ar visus pastatus, tapom įmonių akcininkai, sukūrėm savo verslą. - Markas įnirtingai pasakojo palaikydamas kontaktą akimis su tėčiu. - Dabar perku restoranus, viešbučius, perdarau juos savaip, pakeliu jų lygį į aukštesnį, todėl pinigai vis kyla ir turtas didėja, todėl kodėl gi negaliu sau leisti sunkiai uždirbto lėktuvo? Ar prabangios mašinos? Ar prabangių namų? Kelionių? Stengiuosi dėl sūnaus, kad šis turėtų viską ko tik panorėjęs. - Markas vis pasakojo.

Mačiau jo įsitempusią nugarą ir tvinkčiojančius smilkinius. Staigiai prie nugaros pridėjau delną, o jis atsipeikėjęs lyg iš kažkokios hipnozės pažvelgė į mane ir susmeigė akis. Atrodė jo žvilgsnis perėjo per mane kiaurai, jo akys buvo tamsios, o alsavimas kiek padažnėjęs.
-O vaikas iš kur? Turėjai santuoką?
-Deja, bet taip. - Markas sugrįžo prie tėčio ir jo klausimų.
-Kodėl išsiskyrei? - tėtis vis klausinėjo.
-Ne per daug lendi į jo asmeninę erdvę? - kiek supykau ant tėčio. Jis buvo per daug įžūlus.
-Aš tik klausiu, o jo teisė nori atsakyti ar ne. - patraukė pečiais, tėtis.
-Ji buvo tokia pati kaip jūsų buvusi žmona.
-Kokia? - susidomėjo tėtis.
-Laisvo elgesio moteris. - be emocijų ištarė Markas ir nuleidęs žvilgsnį įsižiūrėjo į rankoje laikomus mašinos raktelius.

Tėtis susimąstė ir liko sutrikęs, jis nesitikėjo tokios pokalbio baigties. Ir... Man tapo aišku, kad Markas pasidomėjo mano praeitimi, pasinaudojo mano pasakojimais apie mamą ir tai pasakė tėčiui. Jis nusiminė ir atrodė liko įsižeidęs ar susimąstęs.
-Šiam vakarui užteks. Mes jau eisim miegoti. - bandydama viską nuraminti, įsiterpiau tarp jų ir pagriebusi Markui už rankos nusivedžiau į kambarį kur jau miegojo Kupas.

Kupą radau toje pačioje pozicijoje kaip išėjau. Jis skaniai miegojo ir negirdėjo nieko kas aplink. Su Marku nesikalbėjau, kai tylėdami rengėmės lauko ir kitus nereikalingus rūbus miegui. Abu tai darėme emocionaliai su per daug agresijos, kai pastūmus jį, jis pastūmė mane. Ėmėm stumdytis, kai šis sugriebė mane už riešų ir parvertė į lovą. Jis atsidūrė virš manęs. Vaikinas žiūrėjo man į akis.
-Kodėl ten sukėlei tokia audrą? Kodėl leidai jam lysti taip giliai į tavo gyvenimą? - sušnabždėjau.
-Jis gi tavo tėtis, turi žinoti viską apie tą žmogų, kuris su jo dukra.
-Iš kur ištraukei?-susiraukiau. Markas paleido mane ir nulipęs nuo mano kūno, atsisėdo ant lovos krašto.
-Mačiau jo akyse baimę, nežinomybę, jam atrodžiau nepažįstamas ir baugus, jam atrodžiau tau netinkamas ir blogas žmogus, todėl norėjau jam parodyti, jog nesu myžnius narkomanas, gyvenantis su tėvais. - sukandęs dantimis išsiliejo.

Supratau, jog jis viską žino ir apie Osteną. Nereikėjo daug tikėtis, jog galiu kažką nuo jo nuslėpti. Neaišku kiek dar žino apie mane. Gal žino kažką ko pati nežinau apie save ar savo gyvenimą.
-Einam miegoti. - be emocijų tariau ir nusisukusi nuo jo įsisukau į patalus.
Markas nieko nebesakė man, liko sėdėti kojų gale. Jaučiau kaip ašara nubėgo skruostu. Jaučiausi viena ir... Tikriausiai bijanti rytojaus labiau už viską. "Prašau apkabink mane" - vis kartojau savo mintyse. Markas akimirką sujudėjo ir prisiglaudė šalia apkabindamas per liemenį ir prisiglausdamas. "Ar tikrai to nepasakiau garsiai? Jis tikrai to negirdėjo, o tiesiog perskaitė mano mintis?" - mąsčiau.

-Aš salia.. - tyliai ištarė man į ausį. - Neliek dėl manęs ašarų niekada gyvenime. Aš nevertas to.
-Markai baik... - ašaros ėmė bėgti dar labiau. Jau galėjau jausti šlapią pagalvę.
-Užteks.. Viskas greitai išsispręs.