Atskiri pasauliai TAISOMA

29 Skyrius

Minutę, dvi pastovėjęs toje pačioje vietoje, išėjau ieškoti Loros. Jos niekur nebuvo, kai pravėręs duris, radau ją stovinčią prie žuvų fontano, vos už kelių metrų nuo įėjimo.
-Aš nenorėjau. Tai buvo tiesiog išbandymas. - netrukus tariau. Lora atsisuko ir sukryžiavusi rankas ties krūtine, patrynė delnais, rankų šonus. - Einam į vidų, lauke šalta.

Man tarus, Lora paklusniai žengė žingsnį ir grįžo į namą. Palipome į antrą aukštą ir eidamas pirmas, praėjau Areto kambarį ir šalia jo atvėręs kito kambario duris, įleidau Lorą.

Mano kambarys buvo priešais Areto, o dar kitoje pusėje Tinos ir keletas kitų, svečiams paruoštų kambarių. Gemma ir kiti namo prižiūrėtojai, gyveno pirmame aukšte, už virtuvės.

Lora stovėjo atvertų kambario durų tarpduryje ir netarė nė žodžio.
-Šis kambarys tavo, jame yra atskira spinta, vonia ir visiškas privatumas. Areto kambarys už sienos, jei ką išgirsi, privalėsi tuč tuojau nueiti pažiūrėti ar jam viskas gerai. Mano kambarys priešais Areto, Gemmos apačioje, apsižvalgyk, tuoj grįšiu.-palikęs ją, grįžau į kabinetą, nes turėjau keletą svarbių skambučių.

Loros POV

Stovėjau kambario priešakyje ir negalėjau patikėti Marko žodžiais. Jis visas mano. Ir su niekuo nereikės juo dalintis?

Aukštos lubos, kiliminė danga, keletas žemę siekiančių langų, bei durų.
Žengiau žingsnį ir jaučiau, kaip mano pėda paskendo kilimo medžiagoje.

Kambario viduryje stovėjo dvigulė lova su nepriekaištingo grožio užklotu ant viršaus ir daugybę pagalvių ant jos. Šalia stovėjo aukštas veidrodis su storais, paauksuotais rėmais. Prie lovos buvo du staliukai, ant jų kreminės spalvos  lempos. Kambarys buvo neutralus, šiltų kreminių bei baltų spalvų. Langai siekė lubas, o nuo jų viršaus, kybojo nuleistos kreminės užuolaidos, kurios puikiai tiko prie baltų sienų. Praėjau pro kilimą ir pravėrusi vienas iš durų, atsidūriau vonios kambaryje.

Kambarys buvo nedidelis, bet labai jaukus. Nuo lubų, viduryje kambario kybojo krištolinė lempa. Dušas, vonia, ant spintelės rožių puokštė bei įvairūs šampūnai ar kvepaliukai. Keletas baltų rankšluosčiu, slidžios, marmurinės grindys, du veidrodžiai, tualetas. Priėjusi prie ilgos spintelės, atidariau viena iš stalčių ir radau juose įvairios kosmetikos, tiesinimo žnyplių, įvairių šampūnų, aliejukų, kūno sviestų ir kitų higienos priemonių.

Uždariau stalčius ir palikusi viską, kaip buvo, bandžiau susivokti, ar tai tikrai realybė, kai staiga kitame kambaryje išgirdau durų trinktelėjimą. Staigiai išėjau iš vonios ir susidūriau su Marku žvilgsniais, šalia stovėjo kažkoks vyras su lagaminėlių, kai nužvelgęs mane, šyptelėjo.

-Kas čia? - pasidomėjau.
-Fernandas, stilistas. - pristatė Markas.
Fernandas netrukus priėjo prie manęs ir švelniai spustelėjo ranką. Vyras buvo su gelėtais marškiniais bei rudomis kostiuminėmis kelnėmis, kurios visai nesiderino prie žalsvos beretės.
-Žinau, kad atrodau keistai, bet tai tik mano išskirtinis stilius, kuris tik ir padeda įsiminti mane iš pirmo karto. - paaiškino mano keista išraišką į jį, plačiai nusišypsodamas.

Markas stovėjo rimtas, kai Fernandas su savo itin švelniomis rankomis sugriebė mano riešus ir privedęs prie lovos ėmė matuoti kūno apimtys ir traukdamas įvairias medžiagų skiautes bei rūbų derinių nuotraukas klausinėjo kas patinka.
-Imk viską ko nori. Kol kas spinta tuščia... Fernandas pasiųs į ateitį drabužius kurie tau patinka.
-Bet aš turiu savo rūbų.. - įsiterpiau.
-Dabar turėsi naujų. Su Aretu vaikščiodama turi atrodyti pasitempusi ir graži. Iš jo turimų suknelių išsirink suknelę vakarui, grįšiu po valandos. - kalbėjo Markas.
-Bet...
-Imk viską, ką siūlo ir ko nori pati.- Markas griežtai tarė ir tuoj dingo už baltų durų.

...
Ilgai rinkausi rūbus, įvairius jų derinius ir kitus aksesuarus, kai jausdama viduje kaltę kad viskas keičiasi taip greitai ir būtent man, buvau įsitempusi.
-Nesijaudink taip. - pastebėjęs tai, tarė Fernandas.-Tai tik mažas lašas ką duoda Markas. Priprask...-
matuodamas liemenį tarė.

Kuo toliau tuo labiau jaučiausi įtraukta į nesibaigiančia prabangą, nes tai ką išsirinkau anksčiau man buvo neįperkama ir tai net nebuvo mano svajonėse, nes nedrįsau apie tokius dalykus pasvajoti.
Netrukus priėjome prie Areto spektaklio ruošimosi, kai Fernandas išdėliojęs įvairaus tipo suknelių nuotraukas man prieš akis ėmė patarinėti, bet nei viena man nepatiko. Nei viena jų neatitiko manęs.
-Aš noriu kelnių. - tuoj tariau stovėdama rankas susikėlus ties krūtine.
Fernandas nustebęs atsisuko į mane, kai visiškai pasimetęs, lagamine ėmė ieškoti kitų derinių vis burbėdamas sau panosėje.
-O kaip tau ši?-drebančiomis rankomis ištiesė vieną derinį.

Derinys man iš tiesų labai patiko, bet ta iškirptė vis tiek buvo, kaip daugelyje suknelių.

Netrukus norėjau pasiūlyti ką pakeisti, bet į kambarį įsiveržęs Markas, jau stovėjo šalia manęs.
-Praėjo tris valandos, tuoj reiks važiuoti iki Areto, o jūs dar tik renkatės... - atsiduso Markas. - Kokia suknelę išsirinkai?

Atkišusi jam kostiumėlį, sulaukiau pikto Marko žvilgtelėjimo.
-Tik manau kažką kitą pasirinksiu nei ta gili iškirptė...
-Kam?! - pasipiktino. -Negana to, kad pasirinkai ne suknelę, dar nori paslėpti moteriškumą!?-pakėlė balsą.
Fernandas įsitempė ir ėmė rinkti alternatyvas. Supratau, kad jis bijo Marko.
-Pirmą ir paskutinį kartą leisiu rinktis šį derinuką, bet...
-Bet? - įsiterpiau.
-Tam ir yra suknelės, kad parodytum dailias kojas ir krūtinę.
-Aš nepratusi rodyti, tai, kas mano.
Markas rimtai nužvelgė mane, kai nusukęs akis, šyptelėjo pats sau.
Fernandas susidėjo daiktus ir kartu su Marku išėjo.

...
Netrukus pasirodė kita moteris, kuri padažė ir sušukavo mane. Plaukai buvo sukrauti ant galvos į milžinišką kuodą, o pažvelgus į veidrodį buvau labai patenkinta įvaizdžiu. Veidas atrodė tobulai lygus, o akys ryškios su raudonais atspalviais.
-Galiu užeiti? - staiga kažkas pabeldė.
-Taip. - tariau.

Netrukus į vonią įėjo Fernandas nešinas tuo pačiu raudonu kostiumėliu ir aukštakulniais, kai tiek Fernandas tiek grožio specialistė, palikę mane vieną, leido pabaigti ruoštis.
Apsirengiau ir sustojau viską apgalvoti. Kol kas čia jaučiuosi svetima ir nepritampanti, bet visi su manimi malonūs ir susikaupę. Visi rimtai žiūri į savo darbą ir dirba iki galo, profesionaliai greitai.

-Važiuojam! - tuoj išgirdau Marko šūksnį, todėl teko skubintis.

Pasikvepinau vienais iš padėtų kvepalų, kurių kvapas apsvaigino, bet negalėjau užsibūti, todėl pagriebusi juodą delninę, nusileidau į pirmą aukštą.
-Galim važiuoti!? - lindėdamas telefone klausė.

-Taip. - kaukšėdama kulniukais priėjau prie jo.
Netrukus Markas padavė man paltą ir įsikišęs telefoną į kišenę pakėlė akis.

Jis į mane žiūrėjo labai įdėmiai tyrinėdamas kiekvieną detalę. Kostiumėlis man tiko tobulai tobulai ir išryškino krūtinę bei užpakaliuką, kas dar labiau atkreipė Marko dėmesį.
-Važiuojam. - vos ištaręs, nurijo susikaupusias seiles burnoje ir pasitvarkęs švarką, išėjo pro duris.
Jaučiausi sunkiai, nenorėjau ten vykti ar dėvėti tai, ką dėviu, bet nebuvo kito kelio. Išėjau į lauką ir įsėdusi į mašiną, kartu su Marku patraukėme link Areto darželio.